Anykščių sakralinio meno centras veikia nuo 2009 metų. Jame saugoma ir eksponuojama ilgamečio Anykščių Šv. Mato bažnyčios klebono mons. Alberto Talačkos Anykščių parapijai testamentu palikta dailės kūrinių kolekcija ir biblioteka. Plačiau

Pranciškonų vienuolių kapai (XIX a.); botaniko, kunigo, vienuolio J. A. Pabrėžos kapas (1849 m., koplytėlė 1933 m.); vyskupo Motiejaus Valančiaus vyresniojo brolio kunigo Mykolo Valančiaus kapas; XIX a. I p. pastatyta akmeninė Šv. Jurgio koplyčia bei šalia jos palaidoto kraštotyrininko, Kretingos muziejaus įkūrėjo Igno Jablonskio kapas; valstybės veikėjo generolo V. Nagiaus –Nagevičiaus bei jo artimųjų kapavietė; Kretingos apskrities „Kardo“ rinktinės rezistentų kapas; paminklas lietuvių tautos kančioms atminti, architektas Edmundas Giedrimas, atidengtas 1988 m. lapkričio 1 d. Plačiau

Grafų Tiškevičių šeimos koplyčia-mauzoliejus (pastatyta 1893 m., architektas Karlas Eduardas Strandmanas); vienuolių pranciškonų kapavietė; Pranciškonų ordino atgaivintojo Lietuvoje tėvo P. Bizausko O. F. M. kapas (1937 m.); paminklas kariams savanoriams; koplytėlė su XX a. per. Skulptūra „Švč. Mergelė Marija“. Plačiau

Nevėžio dešiniajame krante 2 km į pietvakarius nuo Babtų boluoja Žemaitkiemio dvaro – Babtyno stogai. XVI a. dvarą įkūrė Šiukštos. Nepriklausomos Lietuvos laikais dvarą nupirko generolas Vladas Nagevičius. Verslininkas Mindaugas Šventoraitis 1999 m. įsigijo dvarą ir ėmėsi atgaivinti šį turtingą meno ir kultūros centrą. Atkuriami ne tik statiniai, bet ir želdiniai, gėlynai, medžių alėja, dvaro teritorijos kampus kadaise ženklinę koplytstulpiai. 2009 m. dvarui sukako 500 metų. Čia vyksta elitinio meno renginiai – Pažaislio muzikos festivalio koncertai, plenerai. Dvaras garsėja senosios transporto technikos kolekcijomis. Plačiau

Kadagių slėnis – tai unikali vieta Lietuvoje, kartais lyginama net su Šveicarijos Alpėmis. 2004 metais buvo įtrauktas į tinklą „Natura 2000“. Kadagiai čia užaugę savaime, ant stataus šlaito. Slėnį puošia įvairiausių spalvų, formų, kvapų augalai, kai kurie itin reti. Vienas tokių augalų – itin griežtai saugoma Lietuvos botaninė retenybė gauruotasis gvazdikas, aptinkamas tik Kauno marių regioniniame parke. Kadagių slėnio viršutinėje dalyje, ant skardžio krašto įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas, nuo kurio atsiveria kadagiais apaugęs šlaitas, žemės žaizdos, stačios atodangos, išplatėjusio Nemuno vaizdas, Dabintos sala – vandens paukščių prieglobstis. Tai unikali ir išskirtinė vieta pasigrožėti nepaprasta Lietuvos gamta. Plačiau

Ant kairiojo Nemuno upės kranto. 1578 m. Naugarduko vaivada Povilas Sapiega, kuriam priklausė dideli žemės ir girių plotai, savo dvare Sapiegiškyje, vėliau pavadintame Zapyškiu, pastatė bažnyčią. Tai vienas seniausių mūrinių statinių Lietuvoje, unikalus, vietinių statybininkų išmūrytas, XVI a. antros pusės gotikinės architektūros statinys. Meistrai sumūrijo net vieno metro storio sienas. Bažnyčios fasadai buvo išpuošti profiliuotomis plytomis ir padalinti kontraforsais, frontonas suskaidytas grakščiomis nišomis, kurios dar ir šiandien demonstruoja gotiškąjį veržimąsi į dangų. Plačiau

Raudondvario pilies dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Dvaras stūkso Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos, 9 km. nuo Kauno Jurbarko kryptimi. Raudondvario ansamblio pagrindinis pastatas – XVII a. antrosios pusės pilis–rūmai su bokštu. Rūmai, kartu su 3,8 ha parko teritorijoje išsidėsčiusiais dviem oficinų pastatais, oranžerija, arklidėmis ir ledaine, sudaro vieningą dvaro ansamblį. Plačiau

Liubavo dvaro muziejus įkurtas unikaliame dvaro akmeniniame malūne. Muziejus atidarytas skulptoriaus Gintaro Karoso iniciatyva, restauravus Liubavo dvaro malūną netoli Vilniaus. Plačiau

“Vinetu Kaimas”, tai autentiškas Šiaurės Amerikos indėnų kaimas. Indėnų vadas Vinetu kviečia Jūsų kolektyvą pasijausti tikrais indėnais ir pasipuošę indėnų atributu, apsigyventi autentiškuose indėnų namuose Tipi, kur kiekvienas pajausite indėnišką dvasią. Čia išmoksite naudotis indėnų ginklais, šaudant iš lankų ar spjaudyklių. Aktyviam poilsiui siūlome keliones dvivietėmis baidarėmis ar kanojomis. Plaukimas pasirinktu Minijos ar Akmenos- Danės upių turistiniu maršrutu patiks ir tiems, kas nori keliauti dviese, ir tiems, kas nori rasti visai kompanijai įdomią pramogą. Plačiau

Vilniaus universiteto (VU) botanikos sodas – didžiausias ir turtingiausias augalų kolekcijomis Lietuvoje įkurtas 1781 metais. Istorinės aplinkybės lėmė, kad Botanikos sodas net keletą kartų kėlėsi iš vienos vietos į kitą, o dabartiniu metu įsikūręs net dviejose vietose - Vingio parke ir Kairėnuose. Šiuolaikinis VU Botanikos sodo bendras plotas 199 ha, o kolekcijose auginama per 10 600 pavadinimų augalų, priklausančių 886 gentims. Gausiausios ir įspūdingiausios kolekcijos – tai rododendrų, alyvų, lianų, bijūnų, jurginų ir svogūninių gėlių. Lankytojai jau gali apžiūrėti japonišką sodą, kuris lankytojams buvo atidarytas 2012 Plačiau

Vienuoliai pranciškonai observantai, Šv.Pranciškaus 1209 m. įkurto Mažesniųjų brolių ordino (OFM) atšaka, į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atvyko su misijomis XV a. viduryje. Lietuvoje ir gretimose Vidurio Europos valstybėse šie broliai dažnai vadinami bernardinais, pagal pagrindinį ordino reformatorių ir idėjinį vadovą šv. Bernardiną Sienietį. Plačiau

Unikalus, analogų Lietuvoje ir rytų Europoje neturintis trofėjų muziejus stebina tiek eksponatų gausa, tiek įvairove. Dešimtyje pasaulio šalių sumedžioti egzotiniai gyvūnai – puiki pažintinė priemonė tiek vaikams, tiek suaugusiems. Plačiau

116 skulptūrų, 61 autorius – tai lietuviško modernizmo kolekcija, suformuota 1977–1991 m. Smiltynės granito simpoziumuose. Plačiau

Klaipėdos miesto savivaldybei priklausantis Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, šiandien saugantis daugiau nei 90 tūkst. eksponatų, yra savo pirmtakų – 1924 m. įkurto Klaipėdos krašto muziejaus ir 1949 m. atkurto Klaipėdos kraštotyros muziejaus rinkinių paveldėtojas ir veiklos tęsėjas. Plačiau

Kauno pilis - pirmoji mūrinė pilis Lietuvoje, pradėta statyti XIV a. viduryje Nemuno ir Neries santakoje, davė pradžią Kauno miesto kūrimuisi. Plačiau

Žudynės Rainių miškelyje – vienas tragiškiausių Lietuvos istorijoje pirmosios sovietinės okupacijos paskutinės savaitės, 1941 m. birželio 22 – 28 d., įvykių. Plačiau

Telšiuose, pietvakarinėje Masčio ežero pakrantėje po atviru dangumi įkurtas „Alkos“ muziejaus skyrius Žemaitijos kaimo ekspozicija. Plačiau

Senojoje ir Naujojoje Žagarėje žydai turėjo atskirus kahalus, sinagogas, mokyklas, rabinatus ir kitas įstaigas. Plačiau

Naujosios Žagarės žydkapiai, kažkada kvepėję geltonais rakteliais ir čiobreliais, švaria ir sausa iššienauta žole, šiandien nebeatsinaujina. Plačiau

Po žiaurių pirmųjų trėmimų 1941 m. biržely, spalio 2 d. įvykdytas skaudus ir žeminantis žydų tautos genocidas. Plačiau