Sehenswürdigkeiten



Kaišiadorių geležinkelio stotis

Kaišiadorys be geležinkelio – ne Kaišiadorys. Būtent geležinkelis lėmė miesto augimą. Nuo pat XIX a. antrosios pusės geležinkelis tapo Kaišiadorių simboliu. Kiek teko vesti ekskursijų po miestą, nė karto nebuvo taip, kad nepravažiuotų bent vienas traukinys. Buvo laikas, kai pro Kaišiadorių geležinkelio stotį pravažiuodavo 140 traukinių per parą. Mūsų miesto herbas irgi susijęs su geležinkeliu. Geležinkelio stotis ir aplink ją išsidėsčiusi miesto dalis ilgus metus buvo paties įvairiausio veiksmo centras: viešbučiai, parduotuvės, kepyklėlės, limonado fabrikas, pirmoji degalinė...

Geležinkelio stoties pastatas arba keleivių namas didelis, erdvus, tikras kelionių simbolis. Pastatytas po Antrojo pasaulinio karo senojo keleivių namo vietoje. Stengtasi išlaikyti panašumą su senuoju, stovėjusiu čia nuo 1871 metų. Įeiti į jį ir išeiti galima į skirtingas puses. Taip buvo ir senajame pastate, nes jis stovėjo tarp dviejų geležinkelio linijų. Viena nuo Vilniaus pusės per Kauną vedė link Karaliaučiaus, o kita, buvusi dabartinėje Jono Misiūno aikštėje – jungė dabartinės Latvijos Liepojos uostą su Romnų miestu, esančiu Ukrainoje.

Netoliese yra išlikusių dar XIX amžiuje statytų medinių namų, skirtų geležinkeliečiams gyventi. Iš J. Misiūno aikštės pasukus į Elektros gatvę galime pamatyti pirmosios Kaišiadorių elektrinės pastatą.

Greta esančiame senamiesčio skverelyje jaukiai įsikūrė mažosios architektūros kūrinys-Pijaus Česiūno sukurta skulptūra pirmajam traukiniui ir Jatkonims. Garvežiukas nedidelis-tikras geležinkelio pradžios simbolis. Jatkonys-buvęs kaimas, šiuo metu esantis Kaišiadorių miesto dalimi. Būtent Jatkonių vardu buvo pavadinta pirmoji geležinkelio stotis Kaišiadoryse.

Eidami Vilniaus kryptimi Geležinkeliečių taku prieisime Klaipėdos šilą. Tai-medžiais apsodinta erdvė, kurią suformavo Kaišiadorių šauliai 1933 m. Taip jie paminėjo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 10-ąsias metines. Auga čia ir Prezidento Antano Smetonos pasodintas ąžuolas.

Pakilkime pėsčiųjų tiltu. Netoliese – įdomios architektūros vandens bokštas, pastatytas XIX a. paskutiniame ketvirtyje. Jo pagalba ilgus metus garvežių katilams buvo tiekiamas vanduo. Tolumoje matosi buvusio depo pastatai. Vienas jų – išskirtinis. Raudonų plytų aptinkuotame statinyje buvo įrengta Kaišiadorių gimnazijos sporto salė, kurioje žaidė 1939 metų Europos čempionai – Lietuvos krepšininkai. Nuo tilto labai aiškiai galime pamatyti geležinkelio bėgių atskirtas viena nuo kitos abi Kaišiadorių miesto dalis. Iš čia galime tęsti detalesnę pažintį su miestu.