Paieškų šiandien: 973

2018 m. jubiliejinė Lietuvos šimtmečio dainų šventė "Vardan tos..."

November 30th, 2017

 

2018 M. LIETUVOS ŠIMTMEČIO DAINŲ ŠVENTĖ „VARDAN TOS...“

 

Jei nebuvote Lietuvos sostinėje Vilniuje vidurvasarį, kai čia vyksta Didžioji lietuvių meno olimpiada, ko gero, Jums sunku įsivaizduoti galingą dvidešimties tūkstančių dalyvių choro skambesį arba dideliame stadione atgyjančius devynių tūkstančių šokėjų brėžiamus raštus. Ar gali būti, kad į vieną nedidelę teritoriją miesto centre gali tilpti visa šalis ir jos kaimų, miestelių, miestų tarmių, senųjų dainų, šokių, amatų, patiekalų bei kitų tradicijų margumas?

Visa tai ir dar daugiau galite pamatyti Dainų šventėje. Jos programą sudaro šios pamatinės dalys: Folkloro diena, skirta tradicinei kultūrai, Ansamblių vakaras, spalvinga teatralizuota, stilizuota forma pateikiantis liaudiško prado programą, Šokių diena, kurios pagrindas – profesionalių choreografų sukurtos lietuvių papročius, simbolius interpretuojančios šokių kompozicijos. Šventės programą papildo Liaudies meno paroda, nacionalinio instrumento – kanklių, pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertai ir paradai, mėgėjų teatrų spektakliai, profesionaliosios kūrybos renginiai, emocingos ir spalvingos šventės dalyvių eitynės. Šventę vainikuoja Dainų diena, į vieną milžinišką chorą suburianti tūkstančius dainininkų.

 

2018 m. Dainų šventė skiriama Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. „Vardan tos...“ yra Lietuvos valstybės himno – „Tautiškos giesmės“ frazė. Ši giesmė tapo šventės idėjų pagrindu, visų jos renginių jungtimi. Pagarba Tėvynei, jos praeičiai, ją kūrusiems ir tebekuriantiems žmonėms, tiesos, šviesos, doros siekimas, kvietimas santarvei, vienybei, prasmingo būdo gyventi ir dirbti siekiant ne asmeninės, bet Lietuvos gerovės teigimas – pamatinės giesmės vertybės, kurios menine kalba bus permąstomos ir aktualizuojamos šventėje.

KAUNAS

Dainų diena

Dainų slėnis

Birželio 30 d.

 

Jau susiklostė tradicija, kad pirmas Dainų šventės renginys vyksta Kaune – pagerbiamas miestas, kuriame 1924 m. pirmą kartą buvo surengta Dainų diena. Čia susirinkę Lietuvos meno kolektyvai iš Lietuvos ir kitų šalių paliudys, kad švenčių gyvybė neblėsta, veikiau – „dega mūsų širdyse“.

 

VILNIUS

Dainų šventės atidarymo koncertas

Rotušės aikštė, Vingio parkas

Liepos 1 d.

Šventės pradžią skelbsiantis renginys pasakos apie Lietuvos įvykius ir laikotarpius, kai išskirtinę reikšmę turėjo dainos, šokiai, liaudies ir profesionalusis menas, kiti paveldėtosios ir šiuolaikinės kultūros reiškiniai, prisidėję prie tautos ir valstybės kūrimosi; bus prisimenami ir pagerbiami Valstybės, Tautos, Kultūros kūrėjai – žymiausios Lietuvos asmenybės.

 

Liaudies meno paroda

Liepos 2 d.

Daugiau kaip prieš šimtą metų liaudies meno dirbiniai, žymių Lietuvos valstybės ir kultūros asmenų iniciatyva rinkti ir su pasididžiavimu rodyti pirmosiose lietuvių dailės parodose, svariai prisidėjo kuriant modernią nacionalinę kultūrą. Gyva tradicijos versmė ir šiandien tebetrykšta, vis atsinaujindama, primindama, ką esame paveldėję, kas teikia mums savitą veidą, estetinį skonį, grožio ir darnos pojūtį.

2018 m. liaudies meno parodos dalį sudarys istoriniai muziejuose išsaugoti pirmųjų parodų dokumentai, eksponatai ir, kaip įprasta, pristatomi per pastaruosius penkerius metus sukurti vaizduojamosios (skulptūros, tapybos, grafikos), taikomosios (tekstilės, keramikos, metalo bei medžio ir kt. dirbinių), paprotinės (margučiai, sodai, verbos, kaukės) dailės kūriniai. Meniškiausi, geriausiai ir įdomiausiai tradiciją atspindintys kūriniai atrenkami visuose Lietuvos regionuose. Parodoje matysime apie 500 meistrų darbus.

 

Vaikų tradicinių amatų miestelio atidarymas

Prie Lietuvos valdovų rūmų

Liepos 2 d.

Tęsiant praėjusioje šventėje pradėtą iniciatyvą, prie Lietuvos valdovų rūmų bus įkurtas tradicinių amatų miestelis, kuriame apsilankiusieji, ypač vaikai ir šeimos, pamatys, kaip gimsta senieji lietuvių amatai, ir, svarbiausia, turės galimybę prisiliesti prie medžiagos, įrankio bei pasimokyti šį tą nudirbti patys. Šių kūrybinių dirbtuvėlių mokytojais taps ne tik žymiausi meistrai, pedagogai, bet ir talentingi vaikai, kurie savo gebėjimus pasitikrino Lietuvos moksleivių liaudies dailės konkurse „Sidabro vainikėlis“.

 

Folkloro diena „Didžių žmonių žemė“

Pilių teritorija, Bernardinų sodas

Liepos 3 d.

Lietuvos žemes įgyveno, istorinę Lietuvos valstybę kūrė ir naujaisiais laikais ją atkūrė didūs žmonės – vyrai ir moterys, jauni ir subrendę, iš kaimų ir miestų, minčių, ryžto ir jėgų sėmęsi iš protėvių ir žymiausių pasaulio universitetų.

Žmonės ir yra Folkloro dienos šerdis.

Tai mitinės, legendinės, istorinės mūsų praeities herojai – kalnus, upes ir ežerus supylę milžinai, šalies valdovai, kunigaikščiai, karžygiai, įvaizdinti mūsų padavimuose ir dainose. Jie – ir paprasti kariai, sukilėliai, partizanai, ne kartą atkovoję mūsų Lietuvą.

Tie žmonės – tai XIX a. tautinio sąjūdžio įkvėpėjai ir nepriklausomos valstybės kūrėjai, savo veiklą plėtoję drauge su savos žemės ir tautos dvasinio paveldo pažinimu, jo rinkimu ir skelbimu.

Tai – mokslo, kultūros šviesuoliai, knygos nešėjai, visi, prisidėję prie mūsų tautos ugdymo, jos kultūros vertybių užrašymo, gaivinimo, įprasminimo.

Taip pat – paprasti žmonės, per šimtmečius perdavę vienintelę tokią tautos išmintį, jauseną, pasaulio regą ir klausą, tėvai bei motinos, savo šeimoje diegę pagarbos praeičiai, gamtai ir žemei, šeimai, žmonėms ir Tėvynei, atsakomybės dėl jos ateities jausmus.

Ir kiekvienas žmogus, taip pat ir šiandienos, esantis čia ar už Lietuvos ribų, savo darbais, meistryste, ūkininkavimu, kūriniais, dainomis, šokiais, pasakojimais, kitais gebėjimais prisidedantis prie savos žemės ir žmonių klestėjimo, panašiai kaip Vincas Kudirka, gali tarti „pajutau save didžiu, galingu, pasijutau lietuviu esąs“. Tokie žmonės – apie 6000 folkloro ansamblių dalyvių, meistrų, kitų tradicijų tęsėjų – ir susirinks Folkloro dienos renginyje.

 

Kanklių koncertas „Skambėkite, kanklės“

Šv. Jonų bažnyčia

Liepos 3 d.

Nuo 1998 m. į Lietuvos dainų šventės programą tvirtai įsiliejęs kanklių muzikos koncertas „Skambėkite, kanklės“ jau šeštą kartą suvienys per 800 Lietuvos kanklininkų. Kartu muzikuos ištisos kartos – pedagogai, mokiniai, akademinis jaunimas ir senųjų kanklių entuziastai, kurių suvirpinti akordai sušildys vieną sakraliausių senojo Vilniaus erdvių – Šv. Jonų bažnyčią. Tiek koncertinėmis, tiek įvairių Lietuvos etnografinių regionų kanklėmis atliekama muzika klausytojams leis suvokti unikalią kanklių prigimtį, gilias muzikavimo tradicijas ir pažinti šiuolaikinio kankliavimo ypatumus.

 

Vokalinių ansamblių vakaras

Lietuvos nacionalinė filharmonija

Liepos 3 d.

Naujas Dainų šventės sumanymas – kamerinės vokalinės muzikos koncertas. Renginyje dalyvaus geriausi šalies vokaliniai ansambliai, skambės naujos ir gerai žinomos dainos, atskleisiančios nedidelių atlikėjų grupių muzikavimo, stiliaus ir išraiškos būdų galimybes, naujai suskambėsiančios moderniose interpretacijose, pritariant neįprastos sudėties profesionaliems instrumentinės muzikos atlikėjams šiuolaikiškai apipavidalintoje filharmonijos aplinkoje.

 

Teatro diena „Sau, tautai, žmonijai“

Senamiestis, Bernardinų sodas, Katedros aikštė

Liepos 4 d.

Teatro diena, minėdama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, pagerbs ir Mažosios Lietuvos mąstytoją, humanistą, rašytoją Vilhelmą Storostą-Vydūną – jo 150-ąsias gimimo metines. Aukščiausia vertybe laikęs žmoniškumą, siekęs ugdyti sąmoningų, laisvų žmonių tautą, Vydūnas sukūrė laisvos ir atsakingos asmenybės ugdymo programą „Žmogus sau, tautai, žmonijai“.

Vydūno skelbtos taikaus pasipriešinimo idėjos kovojant su Rytų Prūsijos lietuvių nutautinimu turėjo įtakos Sąjūdžio principams, tokiems svarbiems atgaunant Lietuvos nepriklausomybę ir ginant ją 1991 m. sausio 13 d.

Teatro dieną Bernardinų sodo scenose, Katedros aikštėje vaikų ir jaunimo teatrai pristatys poetines kompozicijas „Lietuva, Tėvyne mūsų“, lėlių teatrai vaidins Vydūno dramas arba spektaklius pagal jo kūrybą. Vinco Kudirkos ir Simono Daukanto aikštėse, Vilniaus universiteto kiemeliuose, prie Karaliaus Mindaugo paminklo suaugusiųjų mėgėjų teatrai parodys originalius publicistinius vaidinimus, kurių pagrindinis veikėjas bus Vydūnas, veiks prie Lietuvos valstybės kūrimo prisidėję asmenys. Klaipėdos universiteto studentai taps Teatro dienos programą jungiančiais „filosofais“.

Renginį vainikuos vaikų teatrų pasirodymai Katedros aikštės scenoje ir teatralizuotas Gedimino kalno apjuosimas rankomis bei kopimas į jį giedoti Vydūno giesmę „Lietuva, brangi šalele“.

 

Ansamblių vakaras „Tėvyne mūsų“

Kalnų parkas

Liepos 4 d.

Už savo buvimą, už kalbą, už Tėvynę esame dėkingi protėviams, kuriuos, kaip ir mus, augino ir auklėjo žemė. Be savo žemės tauta negali išgyventi, išlikti savimi. Todėl ją saugojo ir gynė mūsų tėvai ir seneliai, jų tėvai ir seneliai.

Ansamblių vakaro teatralizuotas koncertas atspindi valstybės pamato kertinius akmenis – tapatybę, šeimą, darbštumą ir meilę Tėvynei.

Programą sudarys keturios dalys – „Mūsų protėviai. Gentys“, „Šeima“ „Darbas – duona kasdieninė“, „Už Tėvynės laisvę“, taip pat prologas ir finalas. Ją atliks apie keturi tūkstančiai koncerto dalyvių – dainų ir šokių ansambliai, liaudies instrumentų ansambliai bei orkestrai, liaudiškos muzikos kapelos, folkloro dainininkai ir solistai instrumentalistai.

 

Pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“

Siemens“ arena

Liepos 5 d.

Trečią kartą kaip savarankiška Lietuvos dainų šventės programos dalis pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas vyks uždaroje erdvėje – „Siemens“ arenoje.

Savas istorines tradicijas Lietuvoje puoselėjantis pučiamųjų instrumentų orkestrų žanras leidžia išradingai bei šiuolaikiškai sujungti įvairius muzikos stilius, judesį, sceninius bei šiuolaikinių technologijų specialiuosius efektus ir atskleisti „Tautiškos giesmės“ idėją, Tėvynės kelią nuo praeities galybės, valstybės atsiradimo, netekties iki atgimimo ir ateities.

Dauguma kūrinių – sukurti šventei. Juos atliksiančios trombonų, būgnininkų, saksofonininkų grupės, vaikų, jaunimo, studentų orkestrai, profesionalūs kariniai orkestrai, valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, svečiai iš Estijos bei Latvijos simboliškai atkurs svarbiausius istorinius bei pastarojo laikmečio įvykius, perteiks vienybės, laisvės, taikos ir susitelkimo troškimą.

 

Šokių diena „Saulės rato ritimai“

Lietuvos futbolo federacijos stadionas

Liepos 5 d.

Lietuvos nepriklausomybė išaugo iš tautiškos kultūros lopšio. Laisvės susigrąžinimas buvo tautos išlikimo, tapatumo įtvirtinimo siekis, garbingos praeities dvasia, ori valstybė, iš kurios padangės saulės link kilo tautos giesmės žodžiai: „Tegul saulė Lietuvos tamsumas prašalina“.

Šokių dienos temine jungtimi pasirinktas Saulės įvaizdis.

Aušra, ryto brėkšmas saulei kylant asocijuojasi su tamsos atsitraukimu, šviesos pergale prieš tamsą, gyvybės – prieš sąstingį, garsų – prieš tylą. Būdama nuolatinė gyvenimo palydovė, Saulė tapo šviesos, vilties, gėrio ir gyvybingumo simboliu.

Šokių dienos koncertas „Saulės ruimas“ – tai keturių dalių visų amžiaus šokių grupių meniniai dialogai, perteikiantys tautinių simbolių prasmes, gamtos gyvasties išraišką, kasdienio darbo ir sakralinių švenčių išsidėstymą metų rate, jaunystės šėlsmą ir visų po pasaulį išsibarsčiusių lietuvių artumo jausmą. Aštuonių tūkstančių šventės dalyvių finalinė kompozicija vizualizuos tautos atsparumą, gyvybingumą, norą eiti pažangos ir atsinaujinimo keliu, įveikti kasdienius iššūkius kartu. Eiti į šviesą visiems kaip šeima... vardan tos Lietuvos.

 

Eitynės

Iš Katedros aikštės į Vingio parką

Liepos 6 d.

Dainų šventės eitynės vyks Valstybės – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – dieną. Tai yra vienas spalvingiausių, smagiausių, gyvybingiausių šventės renginių. Jos tęsia istorines valdovų, bažnytines, amatų cechų procesijų tradicijas.

Išpuošta istorinės Lietuvos praeities, valstybingumo, didžiųjų šių dienų laimėjimų – valstybės atkūrimo ir kūrimo visos Lietuvos visuomenės, miestų ir regionų jėgomis – ženklais, dainuojanti ir šokanti gyva žmonių juosta iš Katedros aikštės nusidrieks iki Vingio parko, kuriame vyks svarbiausias baigiamasis šventės renginys – Dainų diena.

Tai bus tikros šimtmečio eitynės, prie kurių simboliškai jungsis visi Lietuvos žmonės.

 

Dainų diena „Vienybė težydi“

Vingio parko estrada

Liepos 6 d.

Visi esame Lietuvos vaikai, visi žinome, kad tautos ateitis – tai ir mūsų ateitis. Gyvybingas jaunas žmogus, pasauliui jautrus žmogus, brandus ir darbštus žmogus negyvena be tėvynės. Tėvynė mylima kaip motina, tėvynė ir yra motina. Lietuva – tai motina, mylinti visus kaip savo vaikus. Ir mes privalome atsilyginti jai dora ir meile. Nuolat augančia meile.

Dainomis dainuojama šiandiena, giesmėmis liudijama praeitis. Tačiau ir dainos, ir giesmės sugula ant žemės tarsi austiniai takai, ir tais takais žmonės eina į ateitį. Ir visi ūmai suprantame, kad buvusių kartų nėra – visi esame gyvi vienu metu, gyvi dainose ir giesmėse.

Lietuva, stovinti ant tokių pagrindų, negali būti uždara naujovėms, šiuolaikinės muzikos tendencijoms. Lietuvai reikia naujos energijos, plūstančios į mus dabarties kūrybos formomis.

Tad ir dainuosime, giedosime Dainų dieną visi – per 12 tūkstančių dainininkų estradoje ir tūkstančiai klausytojų – kartu su jais. Trijų dalių Dainų dienos programa pamažu išskleis pagrindines mūsų himno idėjas, tačiau svarbiausia bus visų – Lietuvoje ir pasaulyje gyvenančių lietuvių – drauge giedama „Tautiška giesmė“. Pajusime, kad mūsų – ne trys, o bene keturi milijonai, ir kad didžiausias mūsų minčių ir jausmų kūrinys yra Lietuva. Jai galime linkėti tik vieno – „Vienybė težydi!“

 

Iš istorijos

Dainų švenčių tradicijos pradžia susijusi su XIX a. vidurio Vakarų Europos kultūros procesais. Lietuvoje šis reiškinys susiklostė kiek vėliau dėl carinės Rusijos okupacijos, spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo, mokslo ir kultūros židinių naikinimo (buvo uždarytas net Vilniaus universitetas), tautinio ir pilietinio pasipriešinimo judėjimo slopinimo. XIX a. pabaigoje dainų šventės rengtos Mažojoje Lietuvoje – ant Rambyno kalno.

Atkūrus ir įtvirtinus nepriklausomą Lietuvos valstybę, 1924 m. Kaune surengta pirmoji Dainų diena, į kurią susirinko trys tūkstančiai dalyvių ir dešimt tūkstančių žiūrovų. Pirmąja visuotine Šokių švente laikomas 1937 m. Kaune „Jaunosios Lietuvos“ organizuotas renginys, kuriame pagal bendrą brėžinį sušokta keletas tautinių šokių. Lietuvių išeivijoje pirmoji Dainų šventė nuskambėjo 1916 m. JAV ir Kanados lietuvių išeivijos dainų šventės reguliariai pradėtos rengti nuo 1956 m. Pirmoji lietuvių išeivijos Šokių šventė vyko 1957 m. Čikagoje. Išeivijoje jau surengta penkiolika šokių ir dešimt dainų švenčių. Į dainų šventes burtasi Sibiro tremtyje ir į Vakarus pasitraukusių pabėgėlių stovyklose. Sovietmečiu, tarsi skydu prisidengdamos neišvengiama duokle ideologijai, jos išsaugojo tikrąją tautinio šokio ir dainos dvasią.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. vykusi XIII Lietuvos dainų šventė pavadinta Tautine. Renginys imtas organizuoti kas ketveri metai liepos pradžioje. Surengta devyniolika šių didžiausių tautą vienijančių Lietuvos renginių.

1994 m. pirmą kartą Pasaulio lietuvių dainų šventėje dalyvavo ir išeivių kolektyvai. 2003 m. šventė buvo skirta Karaliaus Mindaugo 750 metų sukakčiai paminėti, pirmą kartą jos programą vienijo bendra tema – „Mes“. 2007 m. šventėje simboliškai atkuriami gamtos, žmogaus, istorijos ciklai sukosi „Būties ratu“. 2009-aisiais, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, surengta neeilinė Dainų šventė „Amžių sutartinė“. Joje susiliejo Lietuvos ir Moksleivių dainų šventės, surengta keturiolika didelių renginių, dalyvavo 1567 kolektyvų, apie 41 tūkst. atlikėjų, iš jų 25 tūkst. vaikų ir jaunimo, apie tūkstantį lietuvių iš šešiolikos pasaulio šalių. 2014 m. šventė „Čia – mano namai“ skelbė žmogaus ir Tėvynės bendrumo idėją.

Prie dainų švenčių šimtmečio artėjanti šventė išaugo į įspūdingą kultūros sąjūdį.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų ir šokių švenčių tradicija įrašyta į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialiojo kultūros paveldo sąrašą.

Lietuvos šimtmečio dainų šventės „Vardan tos…“ programa

2018 m. birželio 30 – liepos 6 d.

Kaune

Birželio 30 d.

Dainų diena Dainų slėnyje 

                                   

Vilniuje

Liepos 1 d.

Dainų šventės atidarymo renginiai Rotušės aikštėje ir Vingio parke

                         

Liepos 2 d.

14 val. Vaikų tradicinių amatų miestelio prie Valdovų rūmų atidarymas (Katedros a. 4)

16 val. Liaudies meno parodos atidarymas Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje (Savičiaus g. 13)

 

Liepos 3 d.

10 val. – 22 val. Folkloro diena „Didžių žmonių žemė“ Bernardinų sode, pilių teritorijoje 

18 val. Kanklių koncertas „Skambėkite, kanklės“ Šv. Jonų bažnyčioje (Šv. Jono g. 12)

20 val. Vokalinių ansamblių koncertas Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (Aušros Vartų g. 5)

 

Liepos 4 d.

13 val. Teatro diena „Sau, tautai, žmonijai“ Bernardinų sode, Katedros aikštėje

18 val. Teatro dienos baigiamasis renginys „Amžinas keleivis“ Katedros aikštėje

22 val. Ansamblių vakaras „Tėvyne mūsų“ Kalnų parke

 

Liepos 5 d.

13 val. Šokių diena „Saulės rato ritimai“ Lietuvos futbolo federacijos stadione (Liepkalnio g. 13) (dieninis koncertas)

18 val. Pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“ „Siemens arenoje“ (Ozo g. 14)

21 val. Šokių diena „Saulės rato ritimai“ Lietuvos futbolo federacijos  stadione (Liepkalnio g. 13) (vakarinis koncertas)

 

Liepos 6 d. 

14 val. Šventės dalyvių eitynės iš Katedros aikštės į Vingio parką

17 val. Dainų diena „Vienybė težydi“ Vingio parko estradoje

 

 

Laisvalaikio naujienos

  • "Sapnų reikšmės pagal Freudą ir Jungą", popietė Akmenėliuose su lektore Šarūne Viene

    SAUSIO 20 d. 14.00 val. Akmenėlių dvare, Pakruojo raj. “Sapnų reikšmės pagal S. Freud’ą ir C.G. Jung’ą”, popietė su psichologe Šarūne Viene Austrų psichiatro Sigmund’o Freud’o (1856-1939) ir šveicarų psichologo Carl’o Gustav’o Jung’o (1875-1961) sapnų aiškinimo teorijos: - Pasąmonės pasireiškimas sapnuose. Id ir Ego prieštara. - Sapnų...
  • Popietė su dr. Tauru Meku „Vaistų istorija“

    VASARIO 3 d. 14.00 Akmenėlių dvare popietė su dr. Tauru Meku "Vaistų istorija" • Senosios žmonijos žinios apie vaistus. • Antikos vaistininkystė. Tibeto, Kinijos ir Indijos vaistininkystės tradicijos. • Renesanso idėjos vaistininkystėje, Paracelso teorija. • Farmacijos aukso amžius. • Homeopatija. • Farmacijos pramonės sėkmė ir...
  • „Geriausias 2017 metų kūrinys“

    Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune lankytojus kviečia viena populiariausių ir daug žiūrovų dėmesio sulaukianti paroda „Geriausias metų kūrinys“. Nuo 1999 m. rengiamoje parodoje meno kūrėjai ir visuomenė turi galimybę išrinkti geriausią praėjusių metų kūrinį. Parodoje „Geriausias 2017 metų kūrinys“ eksponuojami 105 darbai. Kaip ir kasmet čia...
  • Azija-Europa. III Tarptautinė keliaujanti tekstilės meno paroda

    "Azija-Europa" - tarpatutinė keliaujanti tekstilės meno paroda, atidaroma Kėdainiuose, Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje 2018.01.12 17 val. ir veiks iki 2018.03.10 „Azija-Europa“ – tai tekstilės meno parodos, kurioms 2009 m. pradžią davė Erny Piret. Ji taip pat buvo 2 pirmųjų parodų organizatorė ir kuratorė. Tuo pačiu metu tai buvo proga jai...
  • „Modernizmas ir Kauno miesto tapatybė“ popietėje su dr. Vaidu Petruliu

    BALANDŽIO 21 d. 14.00 val. “Modernizmas ir Kauno miesto tapatybė” , popietė su Dr. Vaidu Petruliu Kaunas Europos, o ir platesniame kontekste įdomus tuo, kad yra vienas iš miestų, kurie sąmoningai ir aktyviomis pastangomis prisiima modernizmo palikimą kaip vieną iš kertinių miesto identiteto elementų. Miestas turi ambicijų būti viena iš žinomiausių vietovių kuriose...
  • Popietė su Laime Kiškūne „Kvapai ir pasaulis“

    BALANDŽIO 14 d. 14.00 val. Akmenėlių dvare Kvapai ir pasaulis: trumpas olfaktorinio raštingumo įvadas su Laime Kiškūne • Kodėl uoslė svarbi? • Kaip lavinti uoslę? • Ką uodžiame, kai uostome? • Kas vyksta smegenyse, kai į nosį patenka kvapas? • Kvapų mokslo sritys • Kvapų klasifikacijos ir kvapažodžiai Apie lektorę: Laimė Kiškūnė, kvepalininkė, kvapų...
  • Popietė su lektorė R. Leonavičiūte „Bona Sforca: asmenybė - aplinka - veikla - reikšmė“

    BALANDŽIO 7 d. 14.00 val. Akmenėlių dvare "Bona Sforca: asmenybė - aplinka - veikla - reikšmė", popietė su R. Leonavičiūte Kalbėsime apie Bonos Sforcos asmenybę, veiklą ir apie tai, kodėl ji yra viena ryškiausių asmenybių mūsų istorijoje. Bus aptariamos moters veikimo viešajame šalies gyvenime, turto kaupimo ir jo valdymo galimybės XVI a. pradžios LDK. Taip pat bus...
  • Nelik vienas! PriešVelykinė popietė su Jonu

    KOVO 31 d. 14.00 val. Akmenėlių dvare Nelik vienas! priešVelykinė popietė su Jonu Stonkum Jonas Stonkus yra NiamNiamFabrikelis šefas ir maisto gaminimo virtuozas, ne kartą džiuginęs mus ir mūsų svečius virtuvės šedevrais. Šįkart pabūsime Akmenėliuose su tais, kurie galbūt jau užaugino vaikus, juos išlydėjo svetur ir gal nesulauks jų šv. Velykoms, yra kiek vieniši arba tiesiog nori...
  • „Sovietizacijos patirtys ir psichologinės pasekmės dabartinėje Lietuvoje“, popietė su R. Bieliauskaitė

    KOVO 24 d. 14.00 val. Akmenėlių dvare, Pakruojo raj. “Sovietizacijos patirtys ir psichologinės pasekmės dabartinėje Lietuvoje”, popietė su doc. R. Bieliauskaitė Kodėl mums dar taip toli iki tikrojo europiečio? Ar kada nors jais tapsime? • Kokiu būdu istorija veikia mūsų gyvenimą šiandien: - ankstyvos patirtys; - traumų patyrimas; - kasdienės socialinės patirties...
  • „Impresionizmas ir mada“, popietė Akmenėlių dvare su dr. E. Skerstonu

    KOVO 10 d. 14.00 val. Akmenėlių dvare, Pakruojo raj. „Impresionizmas ir mada“, popietė Akmenėlių dvare su dr. E. Skerstonu • Prancūzija: Antrosios Imperijos iškili visuomenė pokyčių išvakarėse • Pirmųjų III-sios Respublikos dienų socialinė-kultūrinė aplinka • Vestimentarinės kultūros raiškos pavidalai kaip asmeninio patrauklumo požymiai • Impresionistų...
  • Popietė su Erika Drungyte, Patria ir žurnalu Nemunas

    Vasario 17 d. 14.00 val. Akmenėlių dvare, Pakruojo raj. Popietė su Erika Drungyte, Patria ir žurnalu Nemunas Kas per tautines šventes kartu su Gyčiu Paškevičiumi nedainavote „Vien tik ji yra prasmė tikroji Nepakeis jos niekas niekada“? O kas žinojote, kad tekstą parašė Erika Drungytė? Ir jei jums įdomu, kaip atsiranda eilėraščiai bei dainos, kokia yra tikroji...