Paieškų šiandien: 912

Mados istorikas Aleksandras Vasiljevas Šiauliuose pristatė vestuvinę madą

December 7th, 2017

2017 m. gruodžio 5 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje lankėsi mados istorikas, kolekcininkas Aleksandras Vasiljevas, kuris pristatė parodą „Vestuvinė mada iš Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos“. Parodoje eksponuojama 60 pastarųjų šimtmečių vestuvinių suknelių, sukurtų garsių mados namų ir vilkėtų žinomų moterų. Paroda veiks iki 2018-01-31.

„Svarbiausias šioje parodoje – aš. Be manęs nebūtų, kas renka kolekcijas ir pristato jas pasauliui, – šmaikštavo A. Vasiljevas, paklaustas, kuri iš Chaimo Frenkelio viloje eksponuojamų suknelių yra vertingiausia. – Kiekviena suknelė yra išskirtinė, tačiau šiame darbe svarbiausi yra žmonės ir jų indėlis, kad kiekviena suknelė įgautų ekspozicinę išvaizdą.“

Mados istorikas, vesdamas improvizuotą ekskursiją vilos ekspozicijose, išskyrė lietuvių dizainerių kurtas sukneles: Juozo Statkevičiaus, Ramunės Piekautaitės, Liutauro Salasevičiaus. „R. Piekautaitės suknelė papuošė parodą savo išskirtine šampanine spalva ir puošniu dekoru“, – komentavo A. Vasiljevas.

Tarp parodos eksponatų taip pat JAV prezidento žmonos Jacquelineʼos Kennedy asmeninio dizainerio Olegʼo Cassini, praėjusiame amžiuje garsios prancūzų dizainerės Maggyʼės Rouff, aukštosios mados (pranc. haute couture) krikštatėviu tituluojamo anglų dizainerio Charlesʼio Frederickʼo Worthʼo bei kitų žinomų kūrėjų ir mados namų darbai.

A.Vasiljevas ne tik aptarinėjo parodos eksponatus, bet pasakojo daugybę eksponatų įsigijimo, dizainerių gyvenimo ir mados namų istorijų, taip papildydamas parodą.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir VšĮ „Alexandre Vassiliev fondas“ bendradarbiavimas užsimezgė dar 2013 m. vasarą. Į Chaimo Frenkelio vilą atvykęs plačiai pasaulyje žinomas mados istorikas, kolekcininkas A. Vasiljevas įsitikino, kad vilos interjeras bei ekspozicija „Provincijos dvaras“ puikiai tinka eksponuoti unikalias kolekcijas. Sėkmingo bendradarbiavimo rezultatas – net trys parodos: „Secesijos mada“ (2013 m.), „Karalienės Viktorijos laikų mada 1837–1901 m.“ (2014 m.), „Art deco mada (1918–1939)“ (2015 m.). Po beveik dviejų metų pertraukos A. Vasiljevas į Šiaulius atvežė ketvirtąją parodą, pasakojančią, kaip laikas ir pasaulio įvykiai keitė vieno iš svarbiausių žmogaus gyvenimo įvykių – vestuvių – madas.

Vestuvinė mada įsigali nuo XV a. Tuo metu bet kuri puošni suknelė galėjo tapti vestuvine. Kilmingos moterys, turinčios galimybių ir pinigų, mieliau rinkosi tokią vestuvinę suknelę, kurią būtų galima dėvėti ne vieną, o keletą kartų.

Viduramžiais Europoje vestuvinės suknelės buvo žalios spalvos, baroko epochoje – aukso, geltonos ir koralų spalvos, rokoko – rausvos, sidabrinės ar kreminės spalvos. Balta vestuvinės suknelės spalva įsivyravo ne taip seniai, vos prieš 200 metų. XIX a. pradžioje kilęs susidomėjimas antika privertė moteris pasirinkti baltą suknelės spalvą – taip buvo mėgdžiojamos marmurinės antikos skulptūros.

Viloje eksponuojama paroda atsikleidžia, kaip kito vestuvinių suknelių siluetai: jos laisvėjo, trumpėjo, prasidėjus masinei gamybai keitėsi jų audiniai ir kokybė. Šiems pokyčiams poveikį turėjo ir moterų emancipacija. „Vestuvinės suknelės atspindėdavo tuometinę moters socialinę padėtį, didėjantį visuomeninį, politinį aktyvumą“, – susirinkusiems pasakojo A. Vasiljevas.

XIX a. pradžioje jaunosios suknelė buvo su korsetu ir krinolinais, vėliau į madą atėjo turniūrai, gigot (žigo) fasono rankovės, moderno epochoje – nėriniuotos suknelės su šleifu. XX a. pradžioje korseto pokyčiai privertė modeliuotojus keisti proporcijas – čarlstono epochos suknelės tapo labai trumpos, o krizės laikotarpiu (1930 m.) vėl pailgėjo.

Pasauliniai karai įnešė pokyčių į vestuvinę madą. Tuo metu buvo tuokiamasi paskubomis, nespėjant ar neturint lėšų prabangiai vestuvinei suknelei užsisakyti. Damos tuokdavosi vilkėdamos kostiumėlius, o vyrai frakus pakeitė kasdieniais kostiumais. 1960 m. mada atsigavo, tuo metu populiari buvo balta mini suknelė, pasiūta iš krimplino su trumpu tiulio veliumu.

 

Parodos lankymo kaina – 4 Eur, su nuolaida – 2 Eur. Vilos darbo laikas: II 10–18 val., III 10–19 val., IV–V 10–18 val., VI–VII 11–17 val.

Organizatoriai: Šiaulių „Aušros“ muziejus, VšĮ „Alexandre Vassiliev fondas“

Rėmėjas – Šiaulių Rotary klubas „Harmonija“

Informacinė rėmėja – UAB Šiaulių apskrities televizija

Draugas – Chaimo Frenkelio vilos restoranas

 

 

Laisvalaikio naujienos

  • "Sapnų reikšmės pagal Freudą ir Jungą", popietė Akmenėliuose su lektore Šarūne Viene

    SAUSIO 20 d. 14.00 val. Akmenėlių dvare, Pakruojo raj. “Sapnų reikšmės pagal S. Freud’ą ir C.G. Jung’ą”, popietė su psichologe Šarūne Viene Austrų psichiatro Sigmund’o Freud’o (1856-1939) ir šveicarų psichologo Carl’o Gustav’o Jung’o (1875-1961) sapnų aiškinimo teorijos: - Pasąmonės pasireiškimas sapnuose. Id ir Ego prieštara. - Sapnų...
  • Popietė su dr. Tauru Meku „Vaistų istorija“

    VASARIO 3 d. 14.00 Akmenėlių dvare popietė su dr. Tauru Meku "Vaistų istorija" • Senosios žmonijos žinios apie vaistus. • Antikos vaistininkystė. Tibeto, Kinijos ir Indijos vaistininkystės tradicijos. • Renesanso idėjos vaistininkystėje, Paracelso teorija. • Farmacijos aukso amžius. • Homeopatija. • Farmacijos pramonės sėkmė ir...
  • „Geriausias 2017 metų kūrinys“

    Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune lankytojus kviečia viena populiariausių ir daug žiūrovų dėmesio sulaukianti paroda „Geriausias metų kūrinys“. Nuo 1999 m. rengiamoje parodoje meno kūrėjai ir visuomenė turi galimybę išrinkti geriausią praėjusių metų kūrinį. Parodoje „Geriausias 2017 metų kūrinys“ eksponuojami 105 darbai. Kaip ir kasmet čia...
  • Azija-Europa. III Tarptautinė keliaujanti tekstilės meno paroda

    "Azija-Europa" - tarpatutinė keliaujanti tekstilės meno paroda, atidaroma Kėdainiuose, Janinos Monkutės-Marks muziejuje-galerijoje 2018.01.12 17 val. ir veiks iki 2018.03.10 „Azija-Europa“ – tai tekstilės meno parodos, kurioms 2009 m. pradžią davė Erny Piret. Ji taip pat buvo 2 pirmųjų parodų organizatorė ir kuratorė. Tuo pačiu metu tai buvo proga jai...
  • „Modernizmas ir Kauno miesto tapatybė“ popietėje su dr. Vaidu Petruliu

    BALANDŽIO 21 d. 14.00 val. “Modernizmas ir Kauno miesto tapatybė” , popietė su Dr. Vaidu Petruliu Kaunas Europos, o ir platesniame kontekste įdomus tuo, kad yra vienas iš miestų, kurie sąmoningai ir aktyviomis pastangomis prisiima modernizmo palikimą kaip vieną iš kertinių miesto identiteto elementų. Miestas turi ambicijų būti viena iš žinomiausių vietovių kuriose...
  • Popietė su Laime Kiškūne „Kvapai ir pasaulis“

    BALANDŽIO 14 d. 14.00 val. Akmenėlių dvare Kvapai ir pasaulis: trumpas olfaktorinio raštingumo įvadas su Laime Kiškūne • Kodėl uoslė svarbi? • Kaip lavinti uoslę? • Ką uodžiame, kai uostome? • Kas vyksta smegenyse, kai į nosį patenka kvapas? • Kvapų mokslo sritys • Kvapų klasifikacijos ir kvapažodžiai Apie lektorę: Laimė Kiškūnė, kvepalininkė, kvapų...
  • Popietė su lektorė R. Leonavičiūte „Bona Sforca: asmenybė - aplinka - veikla - reikšmė“

    BALANDŽIO 7 d. 14.00 val. Akmenėlių dvare "Bona Sforca: asmenybė - aplinka - veikla - reikšmė", popietė su R. Leonavičiūte Kalbėsime apie Bonos Sforcos asmenybę, veiklą ir apie tai, kodėl ji yra viena ryškiausių asmenybių mūsų istorijoje. Bus aptariamos moters veikimo viešajame šalies gyvenime, turto kaupimo ir jo valdymo galimybės XVI a. pradžios LDK. Taip pat bus...
  • Nelik vienas! PriešVelykinė popietė su Jonu

    KOVO 31 d. 14.00 val. Akmenėlių dvare Nelik vienas! priešVelykinė popietė su Jonu Stonkum Jonas Stonkus yra NiamNiamFabrikelis šefas ir maisto gaminimo virtuozas, ne kartą džiuginęs mus ir mūsų svečius virtuvės šedevrais. Šįkart pabūsime Akmenėliuose su tais, kurie galbūt jau užaugino vaikus, juos išlydėjo svetur ir gal nesulauks jų šv. Velykoms, yra kiek vieniši arba tiesiog nori...
  • „Sovietizacijos patirtys ir psichologinės pasekmės dabartinėje Lietuvoje“, popietė su R. Bieliauskaitė

    KOVO 24 d. 14.00 val. Akmenėlių dvare, Pakruojo raj. “Sovietizacijos patirtys ir psichologinės pasekmės dabartinėje Lietuvoje”, popietė su doc. R. Bieliauskaitė Kodėl mums dar taip toli iki tikrojo europiečio? Ar kada nors jais tapsime? • Kokiu būdu istorija veikia mūsų gyvenimą šiandien: - ankstyvos patirtys; - traumų patyrimas; - kasdienės socialinės patirties...
  • „Impresionizmas ir mada“, popietė Akmenėlių dvare su dr. E. Skerstonu

    KOVO 10 d. 14.00 val. Akmenėlių dvare, Pakruojo raj. „Impresionizmas ir mada“, popietė Akmenėlių dvare su dr. E. Skerstonu • Prancūzija: Antrosios Imperijos iškili visuomenė pokyčių išvakarėse • Pirmųjų III-sios Respublikos dienų socialinė-kultūrinė aplinka • Vestimentarinės kultūros raiškos pavidalai kaip asmeninio patrauklumo požymiai • Impresionistų...
  • Popietė su Erika Drungyte, Patria ir žurnalu Nemunas

    Vasario 17 d. 14.00 val. Akmenėlių dvare, Pakruojo raj. Popietė su Erika Drungyte, Patria ir žurnalu Nemunas Kas per tautines šventes kartu su Gyčiu Paškevičiumi nedainavote „Vien tik ji yra prasmė tikroji Nepakeis jos niekas niekada“? O kas žinojote, kad tekstą parašė Erika Drungytė? Ir jei jums įdomu, kaip atsiranda eilėraščiai bei dainos, kokia yra tikroji...