Įmonių sąrašas

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus

Karaimų g. 22, 21104 Trakai
(8 528) 55286

Rasti maršrutą:

Pasirinkite adresą:
Pasirinkite adresą:

Filialai

Žiūrėti visus adresus

Įmonės kontaktai

Telefonas
(8 528) 55286
Įvertinkite:
(mažiausiai 80 simbolių) 0
Duomenų atnaujinimas

Aplink esančios įmonės | Rodyti žemėlapyje

Šokolado skulptūrų muziejus
0,4 km | Vytauto g. 4, Trakai
Pirmas Lietuvoje šokolado darbų muziejus
Virš 100 šokolado skulptūrų
Paroda turtės naujais šokolado darbais
Dail.V. Šatunovo išskirtiniai paveikslai
Trakuose, greta bažnyčios, atidarytas pirmas Lietuvoje skulptūrų iš šokolado muziejus, kuriame eksponuojama daugiau nei šimtas per pastaruosius metus meistrų sukurtų skulptūrų. Apie 200 kvadratinių metrų erdvę šiuo metu užimanti kultūros įstaiga ketina plėstis ir ateityje tapti vienu iš trijų stipriausių šokolado muziejų pasaulyje.

Šokolado skulptūrų muziejuje eksponuojama daugiau nei šimtas per pastaruosius metus meistrų sukurtų skulptūrų. Muziejuje įrengti keturi kambariai. Kiekviena salė – skirtinga. Majų, Kolumbo, filmo „Šokoladas“ ir „Smagaus gyvenimo“ – tokios temos vyrauja juose. Didžioji dalis kūrinių iš saldžios masės yra natūralaus dydžio. Mažiausia skulptūrėlė – maždaug žmogaus delno. Ekspozicija kas kelis metus bus atnaujinama ir joje atsiras vis naujų šokoladinių personažų.

Muziejuje galima apžiūrėti Lietuvos rekordininko, dailininko Valerijaus Šatunovo kurtus paveikslus, dėl savo išskirtinumo sulaukusius daugelio pasaulio leidyklų dėmesio. Į mūsų šalies pasiekimų knygą jis įtrauktas kaip autorius, sukūręs daugiausia viename paveiksle skirtingų vaizdų – „Barono Katino šypsena“ pavadintame darbe vaizdai nutapyti ant vienos 120 80 cm dydžio drobės akriliniais ir liuminoforiniais dažais. Keičiant jų apšvietimą ir padėtį apverčiant, matomi skirtingi vaizdai. Šokoladinių skulptūrų muziejaus idėjos autorius – Algimantas Jablonskas Šokololado skulptūrų muziejaus kūrėja – Elena Kliment Paveikslų ekspozicijos autorius dailininkas – Valerijus Šatunovas Joje galima apžiūrėti Lietuvos rekordininko, dailininko Valerijaus Šatunovo kurtus paveikslus, dėl savo išskirtinumo sulaukusius daugelio pasaulio leidyklų dėmesio. Į mūsų šalies pasiekimų knygą jis įtrauktas kaip autorius, sukūręs daugiausia viename paveiksle skirtingų vaizdų – „Barono Katino šypsena“ pavadintame darbe vaizdai nutapyti ant vienos 120 80 cm dydžio drobės akriliniais ir liuminoforiniais dažais. Keičiant jų apšvietimą ir padėtį apverčiant, matomi skirtingi vaizdai.


Darbo laikas: Pirmadieniais – penktadieniais 8.30 – 20.00 val. Šeštadieniais 10.00 – 21.00 val.
Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija
27 km | Kerniaus g. 4A, Kernavė, Širvintų r.
Kernavės archeologinė vietovė (Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas) – UNESCO Pasaulio paveldo objektas. Kernavės archeologinėje vietovėje saugomas kultūros paveldo objektų kompleksas, kuriame šiuo metu žinoma ir įteisinta 18 archeologijos ir istorijos vertybių. Vietovę administruoja Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija.
Kernavės kultūrinį rezervatą sudaro:
- rezervato teritorija (194,4 ha) su joje esančiais kultūros paveldo objektais (vertybėmis),
- specializuotas Archeologijos ir istorijos muziejus su rinkiniais ir ekspozicija. Muziejaus rinkiniuose saugoma virš 20 tūkst. radinių, sukauptų ilgamečių archeologinių tyrimų metu.
Pagrindinis Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos uždavinys – kultūrinio rezervato teritorijos ir buferinės apsaugos zonoje esančių archeologijos, istorijos vertybių tyrimas, saugojimas, muziejifikavimas ir populiarinimas. Rezervato teritorijoje draudžiama bet kokia ūkinė veikla, išskyrus darbus, kurie susiję su moksliniais tyrimais ir muziejifikavimu.
Rezervato teritorijoje lankymui atverta muziejinė ekspozicija po atviru dangumi, t.y. pagal archeologinių tyrimų medžiagą atkurtas XIII – XIV a. Kernavės viduramžių miesto fragmentas ir dviejų archeologinių vertybių rekonstrukcinės ekspozicijos – Brūkšniuotosios keramikos kultūros kapinyno (I tūkstm. pr. Kr.) ir seniausio Lietuvoje žinomo grįsto kelio fragmento (IV a.).

Rezervato teritorija (194,4 ha)

Į teritoriją patenka visas Pajautos slėnis su šalia stūksančiais penkiais piliakalniais bei dalis viršutinės Neries terasos, kurioje išsidėstęs šiandieninis Kernavės miestelis. Kernavės archeologinė vietovė – daugiasluoksnis priešistorinių vertybių kompleksas, gamtinių procesų (pasitraukusių ledynų) ir ilgalaikės žmogaus veiklos palikimas. Nuo 1979 m. vykstančių sistemingų archeologinių tyrimų dėka yra žinoma, kad pirmieji gyventojai teritorijoje įsikūrė dar 9-8 tūkstm. pr. Kr. Natūralus gamtinis kraštovaizdis žmogaus dalinai buvo keičiamas pritaikant jį patogesnei gyvensenai bei gynybiniams poreikiams tenkinti. Išlikę nepažeisti ar mažai pažeisti įvairių laikotarpių priešistorinių gyvenviečių kultūriniai sluoksniai ir laidojimo paminklai aprėpia visas epochas nuo ankstyvojo epipaleolito iki ankstyvųjų viduramžių. Jau pirmaisiais amžiais po Kristaus Pajautos slėnyje formavosi stambios gyvenvietės, o 13a. Kernavė tampa feodaliniu amatininkų ir pirklių miestu, kurio gynybinis branduolys buvo piliakalniuose. Tyrimai parodė, kad Aukuro kalno piliakalnyje buvo kunigaikščio rezidencija, Mindaugo sosto, Lizdeikos, Kriveikiškio, Pilies kalno piliakalniai – tai priešpiliai, saugoję kunigaikščio pilį ir miestą.
Paskutinio ledynmečio suformuotas reljefas, vaizdingas Neries upės slėnis, žmogiškosios veiklos autentiški pėdsakai, penkių piliakalnių gynybinė sistema – tai integralaus, istoriškai susiklosčiusio ir mažai pakitusio iki šių dienų istorinio kraštovaizdžio pavyzdys.

Rezervato buferinės apsaugos zona (2554,2 ha)

Rezervato buferinės apsaugos zona nustatyta, siekiant kultūrinio rezervato teritoriją su joje esančiais paveldo objektais (vertybėmis) izoliuoti nuo neigiamo veiklos poveikio ir užtikrinti bendrąją ekologinę kultūrinio kraštovaizdžio pusiausvyrą.

Kernavės archeologinės vietovės muziejus
27 km | Kerniaus g. 4A, Kernavė, Širvintų r.
LAPKRIČIO-KOVO mėn. dirbame: antradienį - šeštadienį 10.00-16.00 val.
Kernavės archeologinės vietovės muziejus nedirba pirmadienį, sekmadienį ir valstybinių švenčių dienomis.
Muziejinė ekspozicija po atviru dangumi (atkurtas XIII – XIV a. Kernavės viduramžių miesto fragmentas) lapkričio-kovo mėn. nedirba.
BALANDŽIO-SPALIO mėn. dirbame trečiadienį - sekmadienį 10.00-18.00 val.
Kernavės archeologinės vietovės muziejus ir muziejinė ekspozicija po atviru dangumi nedirba pirmadienį, antradienį ir valstybinių švenčių dienomis.
UNESCO Pasaulio paveldo sąraše esanti Kernavės archeologinė vietovė – tai didingi piliakalniai ir Neries apjuostas Pajautos slėnis, kur po sąnašų sluoksniu slypi senovės gyvenvietės, kapinynai, viduramžių miesto – senosios Lietuvos sostinės – likučiai.
Kernavės archeologinės vietovės muziejus – vienintelis specializuotas archeologijos muziejus Lietuvoje. Muziejaus rinkiniuose saugoma virš 20 tūkst. radinių, sukauptų ilgamečių archeologinių tyrimų metu. 2012 metais atidarytoje muziejinėje ekspozicijoje:
10 tūkstantmečių kultūrinis palikimas;
daugiau nei tris dešimtmečius vykdomų mokslinių tyrimų rezultatai;
eksperimentinės archeologijos patirtis;
modernios technologijos ir patrauklūs dizaino sprendimai.
Rezervato teritorijoje lankymui atverta muziejinė ekspozicija po atviru dangumi, t.y. pagal archeologinių tyrimų medžiagą atkurtas XIII – XIV a. Kernavės viduramžių miesto fragmentas ir dviejų archeologinių vertybių rekonstrukcinės ekspozicijos – Brūkšniuotosios keramikos kultūros kapinyno (I tūkstm. pr. Kr.) ir seniausio Lietuvoje žinomo grįsto kelio fragmento (IV a.).

Muziejuje vykdoma edukacinė programa moksleiviams „Gyvoji archeologija – kelionė į praeitį“. Užsiėmimai vyksta edukacinėje klasėje – dirbtuvėje. Užsiėmimų metu galima susipažinti su archeologinio darbo procesu nuo tyrimo iki eksperimento ir rekonstrukcijos, patiems išbandyti archajiškos veiklos procesus, gyvai pajusti ir atrasti tolimos praeities kasdienį gyvenimą.

Nuo 1967 metų trumpiausią vasaros naktį Pajautos slėnyje, prie aukuro ugnies, buriasi žmonės švęsti Rasos šventės. Tradicija atvykti į Kernavę kiekvienais metais birželio 23-ją gyva iki šiol. Palydima nusileidžianti saulė, uždegami laužai, aplink juos šokama ir dainuojama, Nerimi plukdomi žolynų vainikai, ieškoma paparčio žiedo. Ryte pagerbiama patekėjusi saulė. Renginys organizuojamas kartu su Širvintų r. savivaldybės kultūros centru.

Kasmet liepos mėnesį Kernavės archeologinėje vietovėje vyksta eksperimentinės archeologijos festivalis, skirtas Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dienai paminėti. Senojoje Lietuvos sostinėje atgimta praeitis – čia priešistorės ir ankstyvųjų viduramžių amatus demonstruoja nagingi baltų ir kaimyninių kraštų amatininkai, pakvimpa archajiški valgiai, vyksta riterių kovos, skrieja taiklios lankininkų strėlės, skamba archajiška muzika.

Tradicinių amatų centras Houvalto dvare
25,9 km | Algirdo g. 4, Maišiagala, Vilniaus r.
Klasicizmo stiliaus dvaras statytas 1806–1812 m. pagal Vilniaus architekto Mykolo Šulco projektą. Dvarą pradėjo statyti Onufrijus Houvaltas, tačiau statybos darbai buvo baigti tik XIX a. pabaigoje, kai dvaro savininku tapo O. Houvalto anūkas Vitoldas, kuris buvo vedęs garsaus Vilniaus universiteto astronomijos profesoriaus Petro Slavinskio dukrą Heleną. Paskutiniu Maišiagalos dvaro savininku tapo Vitoldo jaunesniojo sūnus Ježy Houvaltas.
Šiandien dvaras – kultūros, meno ir tautinio paveldo puoselėjimo vieta. Dvare veikia Tradicinių amatų centras, kuriame, padedant profesionaliems amatininkams, galima išmokti drožti, rišti verbas, daryti karpinius, lipdyti puodus ar net gaminti muilą.
Tradicinių amatų centre Maišiagaloje rengiami susitikimai su kultūros veikėjais, edukaciniai užsiėmimai norintiems susipažinti su liaudies menu ir kultūra, rengiami seminarai, konferencijos, kalendorinės folkloro šventės.
Ukmergės kraštotyros muziejus
68 km | Kęstučio a. 9, Ukmergė
Ekspozicijose - Ukmergės krašto istorijos chronologija
Gamtos, archeologijos, istorijos-etnografijos ekspozicijos
Raštijos, dailės eksponatai
Pažintis su Ukmergės piliakalniais, pilkapiais, senkapiais
Muziejuje pristatomos viduramžių kovos
Miestietiškos bei dvaro kultūros pristatymas
Ekspozicijose - spaudos draudimo laikotarpis, slaptos mokyklos
Nepriklausomybės laikotarpis ir Prezidentas A. Smetona
Sovietmečio laikotarpis bei Nepriklausomybės atgavimas
Keičiamų parodų galerija
Ukmergės kraštotyros muziejus pristato krašto istorijos chronologiją. Ekspozicijas sudaro gamtos, archeologijos, istorijos-etnografijos, raštijos, dailės eksponatai.

Čia susipažinsite su Ukmergės piliakalniais, pilkapiais, senkapiais, „prisiliesite“ prie akmens, geležies amžiaus bendruomenių gyvensenos ypatumų, pamatysite įdomių V-XV a. radinių: mamuto iltį, ginklus, įrankius, papuošalus. Muziejuje pristatomos viduramžių kovos, Pabaisko mūšis, gvildenami istoriniai įvykiai įtakoję Ukmergės miesto atsiradimą bei vystymąsi, amatų bei verslų plėtrą. Neapsieinama ir be ginkluotų susirėmimų, sukilimų (1831 m. 1863 m.), karų temų. Daug dėmesio ekspozicijose skiriama etnografijai. Kaltiniai kryžiai, senosios medžio skulptūrėlės ir stogastulpiai, įvairūs įrankiai, indai ar kaimiškos buities rakandai bei rankų darbo tekstilė puošia Ukmergės muziejų ir pasakoja apie nagingus, išradingus bei dvasingus Ukmergės krašto žmones.

Apie miestietišką bei dvaro kultūrą pasakoja XVIII – XIX a. baldai, indai, aksesuarai, meno dirbiniai.

Muziejaus ekspozicijose pristatomas spaudos draudimo laikotarpis, slaptos mokyklos. Atpindimas Nepriklausomybės laikotarpis, prasidėjęs ir pasibaigęs su Prezidentu A. Smetona, kuris gimė ir subrendo Ukmergės rajone Užulėnio kaime. Muziejaus ekspozicijose rasime informacijos apie I-ąjį pėstininkų Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino pulką, stipriai įtakojusį 1923–1939 m. miesto visuomenės gyvenimą, miesto tarpukario pramonę, švietimą, buitį, visuomenines organizacijas.

Naujai įrengtos atskiros ekspozicijos, skirtos Ukmergės žydų bendruomenės istorijai, rezistencinėms kovoms bei tremčiai atminti.

Ekspozicijos baigiasi sovietmečio laikotarpio apžvalga bei Nepriklausomybės atgavimo laikotarpiu.

Ukmergės muziejuje yra keičiamų parodų galerija, kurioje eksponuojamos šiuolaikinių menininkų, tautodailininkų parodos bei parodos iš muziejaus saugomų rinkinių.

Užsukus į muziejų jus pasitiks ypač vaikų mėgstami Ukmergės apylinkių sparnuoti giesmininkai.

Norintiems pasigrožėti miesto panorama galima pakilti į senąjį gaisrinės bokštą. Kvalifilkuoti muziejaus gidai palydės jus ekskursijose po Ukmergės senamiestį ar krašto dvarus.
Lietuvos verslo kolegija, Vilniaus fakultetas, VšĮ
23,1 km | Ateities g. 20 (Fabijoniškės), Vilnius
Moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla
Aukštasis mokslas
Suaugusiųjų profesinis mokymas
Kvalifikacijos tobulinimas
Renginių bei konferencijų organizavimas
Šiuolaikinio turizmo ir pramogų verslo vystymosi tendencijos
Pramogų ir turizmo industrijos įmonių valdymo efektyvumas
Turizmas ir darni plėtra saugomose teritorijose
Sveikatingumo turizmo plėtros kryptys
2013 m. VŠĮ Lietuvos verslo kolegijai plečiant veiklą buvo atidarytas mokymo skyrius Vilniuje.
Šiame skyriuje dirba aukštos kvalifikacijos dėstytojai specialistai ir patyrę savo srities praktikai, turintys dėstymo patirties ne tik VŠĮ Lietuvos verslo kolegijoje, bet ir kitose aukštosiose mokyklose.
Šiuo metu Vilniaus mokymo skyriuje yra vykdomos 7-ios studijų programos: Teisė ir teisėsaugos institucijos, Įstaigų ir įmonių administravimas, Pardavimų ir logistikos vadyba, Turizmo ir pramogų verslo industrija, Išmanioji vadyba, Statybos verslo vadyba, Buhalterinė apskaita. Stodami į VŠĮ Lietuvos verslo kolegiją, Vilniaus mokymo skyrių, galite rinktis iš šių 7-ių studijų programų ir 16-os specializacijų:
Teisė ir teisėsaugos institucijos
Įstaigų ir įmonių administravimas
Pardavimų ir logistikos vadyba
Turizmo ir pramogų verslo industrija
Išmanioji vadyba
Statybos verslo vadyba
Buhalterinė apskaita
Studijos vykdomos ir nuotoliniu būdu
V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus, Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos padalinys
22,2 km | Tauro g. 10-1 (Naujamiestis), Vilnius
B. Grincevičiūtės memorialinis butas-muziejus „Beatričės namai“, Venclovų namai-muziejus; V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus, V. Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus, Vilniaus memorialinių muziejų direkcija
V. Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus, Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos padalinys
22,2 km | Tauro g. 10-3 (Naujamiestis), Vilnius
B. Grincevičiūtės memorialinis butas-muziejus „Beatričės namai“, Venclovų namai-muziejus; V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus, V. Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus, Vilniaus memorialinių muziejų direkcija
Vilniaus memorialinių muziejų direkcija
22,3 km | Pamėnkalnio g. 34 (Naujamiestis), Vilnius
B. Grincevičiūtės memorialinis butas-muziejus „Beatričės namai“, Venclovų namai-muziejus; V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus, V. Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus, Vilniaus memorialinių muziejų direkcija
Venclovų namai-muziejus, Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos padalinys
22,3 km | Pamėnkalnio g. 34 (Naujamiestis), Vilnius
B. Grincevičiūtės memorialinis butas-muziejus „Beatričės namai“, Venclovų namai-muziejus; V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus, V. Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus, Vilniaus memorialinių muziejų direkcija
B. Grincevičiūtės memorialinis butas-muziejus „Beatričės namai“, Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos padalinys
22,7 km | A. Vienuolio g. 12-1 (Naujamiestis), Vilnius
B. Grincevičiūtės memorialinis butas-muziejus „Beatričės namai“, Venclovų namai-muziejus; V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinis butas-muziejus, V. Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus, Vilniaus memorialinių muziejų direkcija
Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus
22,7 km | Vilniaus g. 41 (Senamiestis), Vilnius
Lietuvos teatro, muzikos ir kino istorijos ekspozicija
Lietuvos teatro, muzikos ir kino kūrėjams paminėti skirti vakarai, parodos, kiti renginiai
Teminės ekskursijos bei edukacinės programos
Tarptautinės parodos, kuriose pristatomi reikšmingi užsienio šalių kūrėjai
Šiuolaikinio meno parodos, o vasarą gausybė įvairių renginių muziejaus amfiteatre
Vilniaus senamiestyje Mažuosiuose Radvilų rūmuose įsikūręs muziejus kaupia, saugo ir tiria su Lietuvos teatro, muzikos ir kino istorija susijusius eksponatus, rengia šių sričių kūrėjams paminėti skirtus vakarus bei rinkinių pristatymo parodas, veda išsamias temines ekskursijas bei edukacines programas, ruošia mokslinius leidinius ir konsultuoja lankytojus. Bendradarbiaujant su kitų šalių institucijomis muziejuje rengiamos ir tarptautinės parodos, kuriose pristatomi reikšmingi užsienio šalių kūrėjai. Be to, čia vyksta šiuolaikinio meno parodos, o vasarą itin gausu įvairių renginių muziejaus amfiteatre.
Balninkų stiklo muziejus ir paveikslų galerija
73,2 km | Gedimino g. 10, Balninkai, Molėtų r.
Pirmajame specializuotame stiklo dirbinių muziejuje Lietuvoje eksponuojama XX-XXI a. sandūroje veikusių Lietuvoje stiklo fabrikų bei gamyklų pagaminti stiklo dirbiniai, XVII-XIX a. veikusių stiklo manufaktūrų stiklo dirbinių duženų ir ugniai atsparių medžiagų liekanos.

Paveikslų galerijoje eksponuojami grafiko Stasio Aukštuolio, liaudies menininkės Onos Pusvaškytės, tapytojo Vlado Miškinio darbai.

Lankytojams įrengta krašto istorijos, kultūros ir buities ekspozicija bei laikinų – kilnojamų parodų salė.
M. K. Čiurlionio namai, memorialinis kultūros centras
23,2 km | Savičiaus g. 11, (šalia Rotušės aikštės) (Senamiestis), Vilnius
M. K. Čiurlionio namai yra memorialinė vieta, istorinis pastatas Vilniaus senamiestyje, kur 1907–1908 m. gyveno ir kūrė lietuvių tautos genijus - kompozitorius ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911). Kambaryje, kurį nuomojosi Čiurlionis, eksponuojamos menininko šeimos nuotraukos, Čiurlionio laikų „C. Bechstein“ firmos pianinas, interjeras sukurtas vadovaujantis laikmečio baldų pavyzdžiais. Kitose M. K. Čiurlionio namų erdvėse eksponuojamos aukštos kokybės Čiurlionio darbų reprodukcijos, rengiamos parodos, koncertai, vyksta edukacijos.



Žaislų muziejus
23,5 km | Šiltadaržio g. 2 (Senamiestis), Vilnius
Tai pirmasis žaislų ir žaidimų muziejus visoje Lietuvoje !
Čia ne tik atskleidžiamas žaislų bei žaidimų unikalumas, bet suteikiama galimybė juos vietoje išmėginti
PAMATYK, SUŽINOK, IŠBANDYK ! Įdomiausi ir lankytojams kuo plačiau pristatomi žaislai iš Lietuvos ir užsienio.
Žaislų muziejus Vilniuje yra pirmasis žaislų ir žaidimų muziejus visoje Lietuvoje. Šiame edukaciniame centre ekspozicijos ir parodos pristatomos taip, kad lankytojams būtų galima kuo daugiau paliesti, pažaisti, išmėginti archeologinių, etnografinių žaislų kopijas bei originalius XX a. žaislus. Lankytojams sukurta draugiška aplinka, kur jie smagiai žaisdami gali susipažinti su Lietuvos žaislų ir jų gamintojų istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų. Šis muziejus kartu yra ir pirmasis vaikams skirtas muziejus Lietuvoje, kuriame vaikams smagu tyrinėti, o vyresniems atgaivinti šiltus vaikystės prisiminimus.
Muziejuje veikia jauki lietuviškų žaislų parduotuvėlė. „Medinis arkliukas“ – vienintelė tik lietuviškų žaislų parduotuvė, kur galima rasti didžiausią medinių žaislų pasirinkimą, taip pat lininių, kartoninių žaislų, žaislų su gintaru bei „Žaislų muziejaus“ suvenyrų. Lietuviški rankų darbo žaislai išsiskiria itin aukšta kokybe, mūsų asortimente – daugiau nei 500 skirtingų žaislų: nuo barškučių kūdikiams iki medinių arkliukų ir taip mėgstamų medinių vežimėlių.
Jašiūnų dvaro sodybos rūmai
33,5 km | J. Sniadeckio g. 2, Jašiūnai, Šalčininkų r.
Šalčininkų r. Jašiūnų sen. Apie 2 km į vakarus nuo Vilniaus-Lydos plento, kairiajame Merkio upės krante – Jašiūnų dvaro sodyba – paminklinė paveldo vertybė. XIX a. dvaro ansamblio statiniai: rūmai (1824-1828), oficina, tarnų namas – arklidė-ratinė, svirnas, trys kumetynai, tvoros fragmentai su vartų stulpais. Žaliuoja parkas, įkurtas XIX a. pr.

Dvaro sodyba su stačiakampe reprezentacine zona. Ją riboja rūmai, netoliese – nedidelis apvalios formos parteris, prie kurio iš šiaurės glaudžiasi oficina, iš pietų – svirnas. Ūkiniai pastatai išdėstyti laisvai.

Dabar dvaro sodyboje veikia muziejus, rengiami koncertai, parodos, festivaliai.

Jašiūnų dvaro muziejuje lankytojai turi galimybę autentiškoje, istorinėje aplinkoje susipažinti su Vilniaus universitetu ir XIX a. istorinėmis asmenybėmis. Muziejaus ekspozicijos pagrindas – Jašiūnų dvaro laikotarpis nuo 1811 metų, kai juos pradėjo valdyti Balinskiai. Ekspozicijos akcentas – Apšvietos ir Romantizmo epochų susidūrimas ir dvaro kultūrinis klestėjimas, kai pagal Vilniaus universiteto architektūros profesoriaus Karolio Podčašinskio projektą pradėti statyti puošnūs vėlyvojo klasicizmo stiliaus rūmai. Pirmame Jasiūnų dvaro sodybos pastato aukšte įrengtos dvi muziejaus patalpos, viena iš jų skirta dvaro buičiai ir kultūrai, kita atspindi epochos dvasią. Pirmojoje muziejaus patalpoje sudaryta galimybė rengti edukacines programas, patalpoje yra stalas ir monitoriai edukaciniams žaidimams. Antrojoje I aukšto muziejaus patalpoje pristatyta informacija apie Apšvietos ir Romantizmo epochas, Jašiūnų dvaro ir Vilniaus universiteto ryšius, mokslininkus, čia taip pat yra ir Balinskių šeimos genealoginis medis. Antrame aukšte lankytojai gali apsilankyti patalpose, skirtose Jašiūnų dvaro asmenybėms – Janui Sniadeckiui, Julijui Slovackiui, Mykolui Balinskiui. Šių patalpų erdvės suformuotos taip, kad tenkintų mini seminarų kambario poreikius, bet neužgožtų memorialinių akcentų. Muziejaus ekspozicija yra pristatyta trimis kalbomis. Įdomus muziejaus akcentas – audiogidas – mobilioji programėlė, su informacija apie Jašiūnų dvaro rūmus, rūmuose įrengtą muziejinę ekspoziciją, dvaro parką, Jašiūnų miestelį ir kapines.