Lankytinos vietos



Paršežerio pėsčiųjų pažintinis takas

Šilalės r.
Sietuvos kraštovaizdžio draustinyje – ilgis 13,8 km, iš jo 4,1 km medinis takas, 8 informaciniai stendai, 16 suolų, 40 informacinių rodyklių, 3 mediniai tiltai. Takas prasideda ir eina pietine Paršežerio pakrante — Ežero pelke. Čia nutiestas medinis takas. Šioje atkarpoje galima susipažinti su vertingomis žemapelkės biocenozėmis. Iš žemapelkės takas veda į Rešketų kaimą, kurio senkapyje palaidoti 1863 m. sukilėliai. Toliau takas suka link Šilinkalnio. Iš ten — prie Paršpilio piliakalnio, šalia jo yra Parškalnis — senovės gyvenvietė, pro Burbiškių senkapius iki Sietuvos kūlgrindos. Grįžtant pasuka prie mitologinio šaltinio, vadinamo "Milžinų maudykla". Šalia šaltinio įrengtas tiltelis, per kurį patenkama į dešinį Sietuvos krantą. Čia takas veda į Piaunios mišką ir aukštapelkę, kuria praeinama mediniu taku. Grįžtama į tą pačią stovyklavietę.
daugiau

Aukštagirės pažintinis pėsčiųjų - dviratininkų takas

Šilalės r.
Trasos ilgis 23 km. Pagrindinė Aukštagirės tako paskirtis - suteikti galimybę pamatyti kalvotąją Žemaitiją, susipažinti su gamtinėmis bei kultūrinėmis pietinės Varnių regioninio parko dalies vertybėmis: Medvėgalio, Bilionių kraštovaizdžio, Aukštagirės geomorfologiniu draustiniais, Bilionių, Medvėgalio istoriniais – archeologiniais kompleksais; Požerės miestelio architektūros objektais; vertingomis floros bei faunos buveinėmis.
daugiau

Gvaldų (Drungėliškių) koplyčia

Šilalės r.
Koplyčiai suteiktas Švč. Jėzaus Širdies titulas. Stovi miške, vienui viena, tačiau prieškariu čia buvo tankiai gyvenama – netoliese stovėjo keturios sodybos. Iš vienos jų šeimininkų – Drungilo – pavardės ir kilo vietovės bei koplyčios pavadinimas. Pasakojama, kad ten, kur dabar koplyčia, devynioliktame šimtmetyje ant akmens apsireiškė Kristus – vienas žmogus čia rado Jėzaus Nazariečio statulėlę.
daugiau

Pėsčiųjų - dviratininkų takas aplink Šilalės miesto tvenkinį

Šilalė
Ilgis apie 2 km. Vytauto Didžiojo gatvėje yra Šilalės miesto tvenkinys, kuris įrengtas patvenkus Ašučio upelį. Užtvanka stūkso miesto centre. Prie jo vyksta miesto renginiai. 2012 m. įrengtas fontanas, tapęs miesto akcentu. Aplink tvenkinį, įvairiose vietose pastatytos medinės pavėsinės. Nuo tvenkinio pėsčiųjų taku galime pasiekti vaikų žaidimo ir paplūdimio tinklinio aikšteles. Šalia tvenkinio įrengtas bendruomenių parkas, kuriame yra suoliukai, lauko treniruokliai. Tai viena iš mėgstamiausių šilališkių poilsio vietų.
daugiau

Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus

Vilnius
Muziejus įsikūręs pačioje Vilniaus širdyje – Didžiosios ir Pilies gatvių sankirtoje. Jurgis ir Marija Šlapeliai buvo iškilios asmenybės. Jų veikla padėjo išlikti Lietuvių tautos pamatui – kalbai ir kultūrai. Susipažinkite su Šlapelių šeimos istorija plačiau. Aplankykite mus.
daugiau

Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Vilkaviškio r.
Gižų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra maždaug pusiaukelėje tarp Marijampolės ir Vilkaviškio, netoli kelio, vedančio Lietuvos - Rusijos pasienio link. 1774 m. buvo pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1834 m. ji sudegė. 1850 m. pastatyta gotikinio stiliaus mūrinė bažnyčia, kuri išlikusi iki šių dienų. Sienos sumūrytos iš lauko akmenų, papildytos raudonų plytų elementais bei ištisinėmis horizontaliomis juostomis. Bažnyčia trinavė, stačiakampio plano, po karo paremontuota. Gižų bažnyčioje saugoma keletas vertingų meno kūrinių profesionaliai nutapytos nežinomų autorių XIX a. vid. drobės – "Šv. Juozapo" ir "Nukryžiuotasis". Išskirtinis didžiajame altoriuje esantis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra, sukurta apie 1850 m. – tai rečiau sutinkamas Nukryžiuotojo Kristaus atvaizdas, kuriame akcentuojama ne kančia, bet susimąstymas.
daugiau

Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia

Vilkaviškio r.
Bažnyčia stovi miesto pietvakarinėje dalyje prie gatvių sankryžos, pagrindiniu fasadu atgręžta į šiaurę. Klebono S. Čepulio rūpesčiu pagal architekto V. Landsbergio - Žemkalnio projektą 1928 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia ir klebonija. Bažnyčios didysis altorius su skulptūrine grupe buvo pastatytas 1929 m. Altorių sukūrė Bronius Pundzius. Tokia sukurta altoriaus kompozicija yra viena iš nedaugelių XX a. I p. Lietuvos bažnytinės dailės kūrinių. Ji reprezentuoja naujos stilistikos skverbimąsi į Lietuvos bažnytinę dailę bei architektūrą, plačiau paplitusią XX a. 4-jame dešimtmetyje.
daugiau

Vinkšnupių kaimo totorių senosios civilinės kapinės

Vilkaviškio r.
Istorinė (memorialinė vieta). Paskelbtos saugomu kultūros paveldo objektu. Kapines prižiūri Bartninkų seniūnija. Prie lauko keliuko į kapines seniūnas įrengė informacinę lentą-rodyklę. Įvairūs mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formos - akmeniniai antkapiniai paminklai (ant paminklų yra įrašai ir epitafijos lenkų, rusų, arabų kalbomis apie čia palaidotų totorių amžių, šeimyninę padėtį, tarnybines pareigas. Įrašai iškalti rašytinėmis arba spausdintinėmis raidėmis, pastebimai gausi šriftų įvairovė. Yra antkapinių paminklų paženklintų tik pusmėnulio pjautuvu.
daugiau

Kybartų požemiai po geležinkelio sandėlio pastatu

Vilkaviškio r.
Po Kybartų geležinkelio stotimi esančius skliautuotus rūsius, kurie buvo pastatyti 1870 m., 2002 m. netikėtai aptiko statybininkai, remontuodami buvusį muitinės sandėlio pastatą. Tuo metu jame buvo daug vandens, kurį teko išpumpuoti. Labai tvirtai suręstame, arkinių konstrukcijų pastate, manoma, kadaise buvo saugomos per muitinę keliavusios prekės, nes iki I-ojo pasaulinio karo per Kybartus ėjo apie 10% viso carinės Rusijos eksporto bei importo, o ledų prikrauti rūsiai atstodavo šaldytuvus. Tunelis eina lygiagrečiai senojo muitinės sandėlio pastato ir baigiasi užmūryta anga. Kas už jos – nežinoma. Miestelio senbuviai pasakoja, kad kažkada šiais tuneliais buvo galima nusigauti iki pat geležinkelio stoties pastato ir kelių artimiausių kaimų.
daugiau

Paminklinis suolelis Violetai Urmanavičiūtei-Urmanai

Marijampolė
Paminklinis suolelis V. Urmanavičiūtei – Urmanai, garsiąjai marijampolietei, operos primadonai pagerbti. Mūsų krašto lakštingala ir norus pildantis suolelis. Tereikia tik ant jo prisėsti ir be galo kažko panorėti.
daugiau

Rašytojo Kazio Borutos gimtinė

Marijampolės r.
5 km į rytus nuo Liudvinavo esančiame Kūlokų kaime yra rašytojo Kazio Borutos tėviškė. K.Boruta mokėsi Liudvinavo pradžios mokykloje, vėliau tėviškėje atostogaudavo vasarą. Šioje vietoje, buvusioje rašytojo gimtojoje sodyboje išlikęs atrekonstruotas malūnas. Malūno pavadinimas primena iš šio krašto kilusį rašytoją Kazį Borutą (1905-1965) ir jo tautosakiniais motyvais parašytą apysaką „Baltaragio malūnas“.
daugiau

Buvusi žydų sinagoga HAKHNASAT ORHIM / Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija

Marijampolė
Buvusi žydų sinagoga – dalis mūsų sakralinio paveldo, ilgus šimtmečius trukusios žydų istorijos Lietuvoje liudininkė. Žydai į LDK teritoriją atsikėlė maždaug XV a. pabaigoje. XVII a. pabaigoje ir XVIII-ojo pradžioje, šalį nuniokojus karams ir epidemijoms, LDK miestai ištuštėjo ir žydai buvo kviečiami tam, kad padėtų atgaivinti merdinčią ekonomiką. Spėjama, kadangi projektas nerastas, sinagoga suprojektuota architekto Valerii Rybarskii 1899 m. Tai eklektinis istorizmo laikotarpio pastatas, iškilęs centrinėje miesto dalyje XX a. pr. Išorės dekore gausu neoromaninių, neogotiškų bei rytietiškų motyvų. Sinagoga projektuota stačiakampio plano, tinkuoto mūro, su pusapvale apside Aron kodešui (hebr.–Šventoji skrynia), o tai yra svarbiausias sinagogos interjero elementas, puošnioje spintoje rytinėje pusėje, su dviem įėjimais į sinagogą vakarinėje pusėje ir vienu šiaurinėje.
daugiau

Joniškio sinagogų kompleksas

Joniškis
Sinagogų kompleksą sudaro vasarinė „Baltoji“ ir žieminė „Raudonoji“ sinagogos. Restauruotos sinagogos tapo svarbiais miesto kultūriniais ir reprezentaciniais centrais.
daugiau

Nidos švyturys

Neringa
Iki šiol Nidos švyturį buvo galima apžiūrėti tik iš išorės, bet nuo 2020 m. vasaros šalyje aukščiausiai virš jūros lygio iškilęs kelrodis bus atviras pasiryžusiems užlipti iki pat jo viršaus. Iš ten atsivers kvapą gniaužianti Kuršių nerijos ir ją rėminančių marių bei jūros panorama.Jūrininkams švyturys yra namų simbolis. Neplaukiojantiems jis žadina romantišką kelionių ilgesį.
daugiau

Pilies malūnas - arbatinė, dailės galerija, svečių namai

Rietavo sav.
Pilies malūnas - jauki kaimo turizmo sodyba, įsikūrusi tik 17 km. nuo Rietavo miestelio ir 14 km. nuo Varnių miestelio centro, gražiame vienkiemyje Lopaičių kaime. Savo svečiams duris ji atvėrė 2016 metais. Tai - unikali sodyba su neįprasta arbatine, kurioje pasijausite pakliuvę į tikrą dailės galeriją. Va­sa­rą ir die­nos ne­bū­na, kad ne­pra­si­ver­tų Lo­pai­čiuo­se įsi­kū­ru­sios ar­ba­ti­nės du­rys. Čia at­vy­ku­sie­ji pir­mą sy­kį ir nu­stem­ba, ir nu­džiun­ga su­ži­no­ję, kad ar­ba­tai kai­čia­mas van­duo – iš tu­ris­tų pa­mėg­to Lo­pai­čių pi­lia­kal­nio šal­ti­nio. Kvap­nio­sios žo­le­lės jai taip pat ren­ka­mos čia pat, Že­mai­ti­jos apy­lin­kė­se.
daugiau

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus

Rietavas
Pirmuosius muziejinių vertybių suvokimo orientyrus Rietavo istorijoje suformavo kunigaikščiai Oginskiai. XIX amžiuje paskutinę šios giminės rezidenciją Rietave išgarsino ne tiktai unikalių socialinių reformų, švietimo, kultūros, mokslo, technikos naujovių proveržis, bet ir puikūs meno kūrinių, archeologijos, senovinių ginklų, muzikos instrumentų rinkiniai, puošniai įrištų muzikinių natų, partitūrų kolekcija, turtinga dvaro biblioteka...
daugiau

Panerių memorialas

Vilnius
Panerių memorialas pasakoja tiek didžiausių masinių žudynių vietos Lietuvoje istoriją, tiek visos regiono žydų bendruomenės tragišką istoriją Holokausto metais. Apsilankymas šioje kraujo ir pelenų žemėje tiesiogiai primena apie žmogaus būties tragizmą akistatoje su žiaurumu ir blogio banalumu. Tai memorialas, kurį dėl jo stipraus emocinio krūvio, rekomenduojame aplankyti tik jau bent šiek tiek pasidomėjus Holokausto istorija Europoje ir Lietuvoje.
daugiau

Senovinis Puvočių kaimas

Varėnos r.
Puvočių kaimas priklauso Marcinkonių seniūnijai. Įsikūręs tarp Merkinės ir Marcinkonių prie Merkio upės. Viename kaimo gale į Merkį įteka Skroblaus, kitame – Grūdos upeliai. Ten, kur Grūda įsilieja į Merkį, žmonės atvyko ir apsistojo prieš 4 tūkst. metų. Kaime tebėra gyvi girinių dzūkų papročiai: moterys audžia, moko rankdarbių, kepa duoną ir gamina tradicinius dzūkų patiekalus. Plaukdami Merkiu ar Grūda tikrai pajusite norą išlipti į krantą, išvydę vaizdingoje santakoje įsikūrusią jaukią stovyklavietę.
daugiau

Erškėtyno šaltinis ir koplyčia

Kretingos r.
Erškėtyno šaltinis yra Kretingos r. sav., Joskaudų miške, tarp Dimitravo ir Lazdininkų kaimų. Netoliese pastatyta ir Dievo Motinos garbei skirta koplyčia, dažnai vadinama Erškėtyno šaltinio koplyčia.
daugiau

Lašinių piliakalnis

Kaišiadorių r.
Piliakalnyje stovėjo Strėvos pilis, kurią 1367 m. pradžioje užpuolė ir sudegino kryžiuočiai, išžudę daug jos gynėjų. Dalis istorikai mano, jog būtent Lašinių apylinkėse 1348 m. vyko nesėkmingai lietuviams susiklostęs Strėvos mūšis. Datuojamas II tūkst. pradžia -¬ XIV a.
daugiau
  Viso: 1075