Lankytinos vietos

Lietuvoje yra dar likę keletas unikalių sodybų su kluonais. Viena jų - Pagulbis, kuriame apima didingas jausmas, tarsi būnant šventykloje. Išsaugotas kultūros paveldas džiuginantis širdį ir akis - Pagulbis kviečia pabūti kartu.

Dar nuo 1663 m. minima, o XVIII a. pabaigoje pastatyta mūrinė Šv. Petro ir Povilo bažnyčia 1944 m. buvo labai apgriauta, tačiau iki šių dienų išlikusi ypatinga jos aura traukia ir šiandien. Pajusti šios vietos dvasią ir pasiklausyti čia prie griuvėsių rengiamuose koncertuose skambančios muzikos kasmet traukia tūkstančiai turistų. Miestelis mena ir tragišką lietuvių lakūnų bandytojų Jono Vidūno ir Juozo Vilkaičio skrydį.

Rementiškių dvaro pastate įsikūręs muziejus veikia nuo 2002 metų ir čia saugomas krašto paveldas: buities daiktai, audiniai, mezginiai, knygos, žymių krašto žmonių atminimas. Čia esantys eksponatai įamžina ir atspindi Sūdavos kaimo istoriją, senuosius amatus, žmonių buitį. Taip pat saugomi ir Sūdavos krašto rašytojų, visuomenės veikėjų atsiminimai bei knygos, ypač sūdaviečiams brangūs eksponatai, liudijantys kraštiečių kovas už Lietuvos laisvę, partizanų žygdarbius. Viso surinkta daugiau kaip dvidešimt septyni tūkstančiai eksponatų, kurie talpinami net dvylikoje kambarių.

Gimnazija pradėjo veikti 1918 m. Čia mokėsi lietuvių, žydų, vokiečių ir rusų vaikai, buvo kuriamos organizacijos, būreliai, leidžiami laikraščiai. Čia mokėsi beveik visi žymiausi vilkaviškiečiai: poetai S. Nėris, K. Bradūnas, J. Tysliava, rašytojas A.Vaičiulaitis, žurnalistas ir poetas P. Karuža ir kt. Dabar čia įsikūrusi Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Tai seniausias miesto parkas, kuriam, minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo metus, suteiktas Vytauto Didžiojo vardas. Miesto sode susitikdavo tiek jaunuomenė, tiek vyresnioji marijampoliečių karta. Čia vykdavo renginiai, koncertai, vaidinimai, paskaitos. Miesto sodas buvo demokratijos židinys, nes čia nekildavo konfliktų tarp dešiniųjų ar kairiųjų, tarp žydų ir lietuvių. Dažno išeivio atsiminimuose, ar jis būtų lietuvis ar žydas, tai pats gražiausias parkas pasaulyje, nes čia prabėgo jų vaikystės dienos.

Skverelyje prie Vilkaviškio rajono savivaldybės pastato (buvusi žydų gimnazija) 1998 m. pastatytas skulptoriaus Antano Žukausko sukurtas paminklinis biustas Vincui Kudirkai, vienam iš tautinio atgimimo šauklių, Lietuvos himno autoriui.

Pačiame Vilkaviškio miesto centre, atnaujintoje J. Basanavičiaus aikštėje, 1996 m. buvo pastatytas skulptoriaus A. Žukausko ir architekto V. Balčiūno sukurtas didingiausias paminklas tautos patriarchui Jonui Basanavičiui. Įamžinta jo figūra laikoma vienu geriausiai atliktų darbų šiame krašte.

Netoli Vištyčio miestelio yra susidaręs valstybių trikampis - susikerta Lietuvos, Rusijos ir Lenkijos valstybių ribos.

Seniausias Vilkaviškio miesto pastatas, manoma, buvo pastatytas 1744 m. 1812 m. dvare apsistojęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas miesto laukuose surengė paradą ir faktiškai paskelbė karo pradžią Rusijai, o pergalės atveju Vilkaviškį žadėjo paversti mažuoju Paryžiumi.

Marių parkas – išvykoms su šeima, draugais ir giminėmis. Marių parkas – tai pusiasalis, iš visų pusių supamas vandens. Pietinėje miesto dalyje esantis Marių parkas traukia savo gamtovaizdžiu, ramybe ir pusiasaliuose įsikūrusiomis pramoginėmis veiklomis. Šalia Šešupės vingio įsikūręs kempingas kviečia užsukti į poilsio zonas, vaikus pažaisti žaidimų aikštelėse.

Senų transporto priemonių kolekcija kaupta ketvirtį amžiaus, kurioje tikrai atrasite ir Jūsų prisiminimuose išlikusius automobilius ar motociklus, galbūt net ir senovinių rakandų.. Tai unikalus ir turtingas eksponatų gausa muziejus, kuris įsikūręs senos kepyklos pastate. Jame be motociklų ir automobilių demonstruojami šimtai įvairių senienų: įrankių, rakandų, prietaisų.. Visos transporto priemonės yra senesnės, nei 30-ies metų ir beveik visos pagamintos Sovietų Sąjungoje.

Sasnavos bendruomenės ZUIKIŲ MUZIEJUJE galima pamatyti apie 800 įvairiausių zuikučių mažiausias – vos 1 cm., didžiausias - 1 m. Daug įdomaus galima sužinoti apie Sasnavos miestelio pavadinimo atsiradimo istoriją. Vyksta linksmi edukaciniai užsiėmimai, kurie pritaikomi įvairioms amžiaus grupėms

Lietuvos prezidento K. Griniaus memorialinis muziejus įsikūręs kultūros paveldo objekte – XIX a. statytame name, kuriame 1904 – 1914 m. gyveno Lietuvos Respublikos Prezidentas K. Grinius su šeima. XX amžiaus pradžioje Grinių namai tapo Užnemunės kultūrinės - politinės veiklos centru: per juos plito nacionalinė tautos atgimimo savimonė, demokratinės nuostatos, kalba, kultūra. Muziejaus lankytojai turi galimybę ne tik apžiūrėti muziejaus ekspoziciją, bet ir sužinoti daugybę įdomių faktų apie šią neeilinę asmenybę.

Saulės takas – tai pasivaikščiojimo gamtoje takas. Jis prasideda prie sveikatingumo parko kaskadinių maudyklių ir vingiuoja Ratnyčios upės pakrantėmis. Seniau populiari dozuoto pasivaikščiojimo sveikatinimosi procedūra lėmė tai, kad šiame take yra išmatuoti ir pažymėti maršruto atstumai. Dabar čia galima mėgautis ne tik gražia gamta ir ramybe, bet ir poilsiavietėmis, pavėsinėmis bei tilteliais.

Skulptūra „Svetingumo vartai“, sukurta žinomo skulptoriaus Tado Gutausko, buvo pastatyta 2013 m. ir skirta Sąjūdžio 25-mečiui paminėti. Skulptūros motyvu pasirinkta lietuviška pasaga, simbolizuojanti laimę, sėkmę bei namų apsaugą nuo blogio. Pasagoje įkomponuoti 16 kaimyninių tautų laimės bei sėkmės ženklai. Kiekvienoje skulptūros pusėje įkomponuoti aštuonių valstybių, iš kurių Druskininkai sulaukia daugiausiai turistų, sėkmės simboliai.

Kalniškės mūšis įvyko 1945 m. NKVD kariuomenė apsupo partizanus, vadovaujamus J. Neifaltos-Lakūno. Partizanai (pagal skirtingus šaltinius jų skaičius siekė nuo 60 iki 120) buvo gerai įsitvirtinę kalvos viršūnėje, turėjo kulkosvaidžių ir granatų. Mūšyje NKVD kariuomenė patyrė didelių nuostolių – žuvo apie 700 karių.

Metelių regioniniame parke pastatytas 15 metrų aukščio bokštas stūkso tarp Dusios ir Metelio ežerų pietinėje Metelių kaimo dalyje, prie kelio Simnas - Seirijai – Igliauka. Bokštas savo forma primena nendrių pėda. Architektūrine bokšto idėja pasufleravo vieta – ežero pakrantė apaugusi nendrėmis. Nuo bokšto atsiveria vaizdas į Metelių kraštovaizdžio draustinį, Metelių kaimą, Metelio ežero platybes, Papėčių piliakalnį ir paukščiams svarbią šlapią Kemsinės pievą. Matomas nedidelis Dusios ežero plotas.

2015 m. atnaujintame Leipalingio dvare įsikūrė Leipalingio miestelio bendruomenė, biblioteka bei Leipalingio progimnazijos Algirdo Volungevičiaus vardo kraštotyros muziejus. Tai bene seniausias mokyklos muziejus Lietuvoje, įkurtas 1957 m. Jo ekspoziciją sudaro geologijos ir archeologijos eksponatai.

Eržinkalniu vadinamas piliakalnis įrengtas aukštumos krašte, Lokystos kairiajame krante, ties jos intaku Virkule. Pagal išorinę išvaizdą (piliakalnis netyrinėtas) jis gali būti datuojamas II tūkstantmečio pradžia. Piliakalnyje stovėjusios pilies vardas nežinimas, tačiau pagal artumą (2,5 km) čia galėjusi būti senoji Laukuva, minima dar 1253 m. 1394 m. rugsėjo 24 d. kryžiuočių kelio į Medininkų kraštą aprašyme šioje vietoje nurodoma piliavietė.

Skulptūrinė kompozicija „Šaulys“, sukurta Vytauto Naručio, buvo pastatyta 2007 m. M. K. Čiurlionio, Žaliosios, Liepų ir Mizarų gatvių sankryžoje esančiame žiede. Ant penkių metrų aukščio kolonos pastatytas trijų metrų aukščio bronzinis „Šaulys“, kurtas siekiant įprasminti M. K. Čiurlionio kūrybą.