Lankytinos vietos



Lauksargių evangelikų liuteronų bažnyčia

Tauragės r.
1864 m. Lauksargiuose pradedama statyti evangelikų liuteronų bažnyčia. Jos šventoriuje įrengtos Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės. Plačiau: Iki XIX a. II p. vietiniai evangelikai liuteronai vykdavo į Vilkyškių bažnyčią. 1864 m. Lauksargiuose pradedama ir amžiaus pabaigoje užbaigta statyti evangelikų liuteronų bažnyčia.
daugiau

Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia

Tauragės r.
Medinė, liaudiškos architektūros Skaudvilės evangelikų liuteronų bažnyčia pradėta statyti 1827 m. Nuo 1886 m. ji išliko nepakitusi.
daugiau

Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia

Tauragės r.
Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčia pastatyta XVIII a. pab. Ji liaudies architektūros formų, turi klasicizmo bruožų.
daugiau

Senosios Šilalės žydų kapinės

Šilalė
Šilalės žydų senųjų kapinių dalis ir žydų genocido aukų kapai bei paminklas 1,5 tūkstančio Holokausto metu nužudytiems Šilalės žydams
daugiau

Paminklas Lietuvos partizanams žuvusiems Šilalės rajone

Šilalė
Granitiniame monumente iškalta apie 180 pavardžių, tačiau naujausiais duomenimis, Šilalės rajone rezistencinėse kovose žuvo maždaug 330 kovotojų už laisvę.Šilalės rajono teritorijoje kovojo ir žuvo žymūs rezistencinio sąjūdžio vadovai – Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadas Aleksandras Milaševičius-Ruonis, Žemaičių apygardos vadas Vladas Montvydas-Žemaitis, Butageidžio rinktinės vadas Petras Balčinas-Pušis.
daugiau

Šilalės Jono Tartilavičiaus Batakiečio evangelikų liuteronų bažnyčia

Šilalė
Šilalė yra viena pirmųjų vietovių, kur buvo pradėtas skelbti liuteroniškas tikėjimas. Čia jau 1525-1527 metais, iš Batakių kilęs katalikų kunigas Jonas Tartilavičius-Batakiškis, kunigaudamas Šilalėje skelbė evangeliškus pamokslus ir skleidė reformacijos idėjas. 1806 m. Šilalės miestelio evangelikai pastatė medinę bažnyčią.
daugiau

Nepriklausomybės ąžuolas (Šilalė)

Šilalė
Miesto centrą puošia galingas Nepriklausomybės ąžuolas, laisvę mylinčių šilališkių rankomis pasodintas 1928 metais Šilalės miesto centre, minint Atkurtos Lietuvos 10-metį. Šalia stovi akmeniniuose stulpeliuose iškalta data – „1918 02 16“. Kraštotyrininko Kazimiero Šetkaus teigimu, medelį pasodino Šilalės šaulių būrys 1937-ųjų rudenį iš anksto pasiruošdami Nepriklausomybės 20mečio minėjimui.
daugiau

Antano Smetonos dvaro šeimos rezidencija

Ukmergės r.
Antano Smetonos dvaro šeimos rezidencija – tai šiuolaikinis poilsis ypatingoje gamtos apsuptyje mūsų Prezidento Antano Smetonos iki šių dienų išlikusiame dvare, norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasimėgauti ramybe, gamta ir jos teikiamais malonumais. Antano Smetonos dvaro šeimos rezidencija turi 14 jaukiai įrengtų miegamųjų kambarių ir gali apgyvendinti 45 asmenis. Taip pat turime galimybę pristatyti kūdikio lovytę. Visiems svečiams, apsigyvenusiems viešbutyje, viešnagės metu įskaičiuojami pusryčiai mūsų restorane.
daugiau

Tiltiškių vandens malūnas - muziejus

Zarasų r.
Didžiausia Zarasų krašto upė Šventoji buvo viena patogiausių upių vandens malūnų statybai. Senasis Tiltiškių vandens malūnas stovėjo 150 metrų toliau nuo dabartinio. Be paprastų dviejų girnų, kruopinės, čia buvo veliamas milas, pjaunamos lentos. Malūne veikė elektrinė, gaminusi elektros energiją ir tiekusi į Tiltiškių kaimo ir Salako miestelio gyventojų elektros energijos tinklus. Malūną ir Salaką jungė pirmoji Zarasų krašte aukštos įtampos elektros tiekimo linija su dviem transformatorinėmis.
daugiau

Česlovo Milošo gimtinė / rezidencinis konferencijų centras

Kėdainių r.
Poetas, rašytojas, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas gimė Šeteniuose, kukliame mamos Veronikos tėvų Zigmanto ir Juzefos (Sirutytės) Kunatų dvare 1911 m. birželio 30 d. ir buvo pakrikštytas šalia Šetenių esančioje Šventybrasčio bažnyčioje. To paties miestelio kapinėse yra palaidoti jo seneliai iš motinos pusės – Siručiai.
daugiau

Kėdainių minaretas

Kėdainiai
Dabartinis Kėdainių miesto parkas – tai buvusi Kėdainių dvaro sodyba. Dar XIX a. Čapskiai čia pastatė rūmus, užveisė parką. XIX a. II p. valdų šeimininku tapo rusų armijos generolas, grafas Eduardas Totlebenas. Jis rekonstravo rūmus, pertvarkė ir išpuošė parką. Peizažinio tipo parkas – vienas pirmųjų ir gražiausių Lietuvoje. Karams su Turkija atminti ir parkui papuošti apie 1880 m. parke pastatė aivaną, mečetę ir minaretą (28 m).
daugiau

Kintų Vydūno kultūros centro emalio meno galerija

Šilutės r.
Buvusios senosios mokyklos ūkiniame pastate įsikūrusi emalio meno galerija su dirbtuvėmis ir kambariais menininkams bei visiems, norintiems stabtelėti ir paviešėti Kintuose. Galerijoje eksponuojami emalio meno darbai, sukurti emalio meno plenero "Pamario ženklai" metu.
daugiau

Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus

Druskininkai
Ekspoziciniai stendai pasakoja apie 1944 - 1953 m. visos Lietuvos pasipriešinimo sąjūdį, atskirai nušviečiamos Dainavos apygardos partizanų kovos, moterų dalyvavimas partizaniniame judėjime.
daugiau

Labanoro regioninio parko lankytojų centras

Švenčionių r.
Šalia seniūnijos administracinio pastato yra įsikūręs Labanoro regioninio parko lankytojų informacijos centras, kuriame galima aplankyti čia veikiančias parodas bei pamatyti gamtinę ekspoziciją. Lankytojų centre galima sužinoti apie parko lankytinas vietas, stovyklavietes, gauti kitą maloniam poilsiui svarbią informaciją. Norintiems pakeliauti gali pasiūlyti pėsčiųjų, dviratininkų ir vandens turizmo maršrutus
daugiau

Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras

Švenčionių r.
Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro viduje, pirmame aukšte, įrengta vidaus ekspozicija, kurios tema ,,Mitologija“. Pagrindinis ekspozicijos elementas – Gyvybės, arba Pasaulio medis. remiantis šiuo simboliu mūsų protėviai aiškino pasaulio struktūrą, amžiną gyvenimo ratą. Ekspozicijoje atsispindi trys pagrindiniai elementai – gamta, kaip neatsiejama jos dalis – žmogus, nuo seno kuriantis kultūrą. Sakmės, legendos – didelė šios kultūros dalis, pasiekusi mus iki šių dienų.
daugiau

Žemaitiškės pievų paukščių stebėjimo bokštelis

Švenčionių r.
Rytinėje Kretuono ežero pakrantėje nusidriekusios užliejamos Žemaitiškės pievos pasižymi gausybe čia perinčių saugomų paukščių rūšių. Tai naujai besiformuojanti gamtinė teritorija – paukščių buveinė, atsiradusi kadaise numelioruotų pievų vietoje. Laikui bėgant žmogaus sukurtos sausinimo sistemos pradėjo griūti, todėl buvusios Vajuonėlės upelio vagos vietoje susiformavo užpelkėjusių pievų plotai. Šią teritoriją patogiausia apžvelgti nuo stebėjimo bokšto, specialiai įrengto prie Reškutėnų kaimo.
daugiau

Regykla prie Staškinės ežero

Švenčionių r.
Regykloje atsiveria Sirvėtos kraštovaizdžio draustinio, Švenčionių aukštumos kalvų vaizdas.
daugiau

Lygumų apžvalgos bokštas

Švenčionių r.
Lygumų kalnas yra pietiniame Vajuonio ežero krante. Ši, trijų ežerų supama, 180 m aukščio virš jūros lygio siekianti plokštikalnė yra tarsi milžiniška apžvalgos aikštelė. Į šiaurę tyvuliuoja Vajuonis. Į pietus nuo Akmeniškių kaimo atsiveria panorama į Kretuonykštį. Vieta pasirinkta neatsitiktinai – iš čia visas Kretuono ežeras matosi kaip ant delno. Kalno papėdėje auganti senų medžių alėja žymi kadaise čia buvusio dvaro vietą.
daugiau

Mitologinis takas Sirvėtos regioniniame parke

Švenčionių r.
Dievybės – tai paslaptingų, nesuprantamų, bet labai svarbių gamtos procesų, reiškinių ir visos pasaulio struktūros įkūnijimas. Pasivaikščiojimas šiuo taku priartina žmogų prie gamtos, padeda pajusti praeities dvasią ir suvokti, kokia svarbi ir nepaaiškinama gamta buvo senovės lietuviams, kurioje jie atrado savo dievus.
daugiau

Mėžionių akmuo su ženklais

Švenčionių r.
Tai didžiulis rausvo granito 5x4m, kiek įdubusia viršutine dalimi riedulys su neaiškiais ženklais pietinėje pusėje. Akmens aukštis –1,5 m. Dėl savo didumo akmuo vadinamas ,,Pirtimi”. Prie akmens anksčiau buvęs šaltinis, žmonių vadinamas stebuklingu.
daugiau
  Viso: 988