Places to visit



Šventos pilkapiai

Švenčionių r.
Miške yra išlikę 35 pilkapiai, kurių sampilų skersmuo 6–12 m, aukštis apie 0,5 m. Saugomo objekto teritorija užima 2,3 ha plotą.
more

Stūglių piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis ir gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Stūglių Švenčionių seniūnija. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 55×45 m dydžio, iki 3 m žemesne šiaurės rytine dalimi.
more

Stirnių pilkapiai

Švenčionių r.
Yra 1 km į šiaurės rytus nuo Stirnių kaimo (Molėtų raj.), 1,1 km į pietryčius nuo Stirnės upelio ištakų, 0,5 km į š.r. nuo Molėtų – Labanoro kelio tilto per Stirnę, abipus kelio, miške, Labanoro girininkijos 163, 166 kvartalų 12; 5, 6 sklypuose. 24 pilkapiai, sampilai 6 – 10 m skersmens, 0,5 – 1 m aukščio. Sampilų pagrindus juosia grioviai. Pilkapių forma, sampilai būdingi VIII – XII amžiui.
more

Rakštelių piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Rakštelių, Švenčionių seniūnija. Pasiekiamas iš plento Švenčionys – Ignalina, už Miškinio ežero šiaurinio kranto, pro karjero pietinį kraštą pasukus į dešinę rytų – pietryčių kryptimi, pavažiavus 850 m iki ežero šiaurės rytų kranto – yra 100 m į dešinę vakaruose, jau Ignalinos rajono Ignalinos seniūnijoje. Piliakalnis apardytas arimų, dabar apaugęs pušimis.
more

Prienų piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis ir gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Prienų, Magūnų seniūnija. Pasiekiamas keliu Pabradė – Prienai. Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, ties santaka su bevardžiu upeliu. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 48×10 m dydžio.
more

Pabradės pilkapiai I, II, III

Švenčionių r.
Pabradės miške abipus kelio į Katelninkus vienas nuo kito nutolę 5-25 m. yra 3 pilkapiai- sampiliai. XIX a. pab. XX a. pr. kasinėjant rasta degintinių kapų liekanų.
more

Nevieriškės piliakalnis

Švenčionių r.
Pasiekiamas iš kelio Švenčionys – Reškutėnai, Nevieriškių pradžioje pasukus į kairę vakaruosna ir už kaimo kapinių, laikantis labiau kairės, pavažiavus lauko keliuku 640 m – yra prieš pat kaimą, kitapus, pietvakarinėje pusėje kanalizuotos Dėmės, keliuko kairėje pietuose. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Dėmės dešiniajame krante. Aikštelė apvali, 50 m skersmens, 18 m plotyje žemesniu šiaurės vakarų galu. Šiaurinis šlaitas maždaug 2 m aukštyje buvo statintas. Šlaitai nuolaidūs, 5-7 m aukščio. Piliakalnis labai suardytas arimų, dirvonuoja.Vakarinėje papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
more

Kavalčiukų piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis ir gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kavalčiukų (Strūnaičio seniūnija) kaimo, 0,08 m į šiaurę nuo Strūnos ir Barškėčio santakos. Stačiašlaitę kalvą iš trijų pusių juosia Strūnos ir Barškėčio slėniai bei pelkės, šiaurės pusėje ją nuo gretimos aukštumos skiria dauba.
more

Kačėniškės piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis įrengtas atskiros pailgos kalvos, esančios Mergežerio ežero vakariniame krante, aukščiausioje dalyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 66×10 m dydžio. Ji buvo įtvirtinta šlaituose įrengtu grioviu ir pylimu. Piliakalnis apardytas arimų, aikštelės rytinė dalis nuslinkusi į ežerą. Apaugęs praretintu mišriu mišku. Pietrytinėje papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
more

Cirkliškio piliakalnis

Švenčionių r.
Kalvą, dar vadinamą Perkūnkalniu, iš šiaurės vakarų juosia Kūnos upelio, iš pietvakarių – Cirkliškio ežero slėnis. Šlaitai 10–11 m aukščio. Aikštelė ovali apie 30 x 20 m. Jos ryriniame, vakariniame ir pietiniame pakraščiuose yra 0,6-1,2 m aukščio pylimas. Piliakalnio pietryčių ir šiaurės rytų šlaitas sutvirtintas 1 m aukščio, o vakarų – dviem, 2 m ir 1 m aukščio pylimais. Pietvakarių papėdėje yra senovinės gyvenvietės liekanų, rasta geležies gargažių.
more

Budrių piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis rengtas kalvoje, esančioje Peršokšnų ežero šiaurinio kranto pusiasalio pietinėje dalyje. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 45×15 m dydžio, nuolaidėjanti į pietvakarių pusę. Pietiniame šlaite, 2,5 m žemiau aikštelės, yra 14 m pločio terasa. Šiauriniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės, yra plati natūrali terasa į išorę nuolaidėjančiu pakraščiu. Šoniniai šlaitai statūs, iki 20 m aukščio, galiniai – nuolaidesni bei žemesni. Piliakalnis apaugęs pušimis su kadagių pomiškiu.
more

Bogutiškės piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 0,45 km į šiaurę nuo Bogutiškės kaimo, 1,8 km į vakarus nuo Mėžionių kaimo ir 0,2 km nuo Mėžios upelio kairiojo kranto.
more

Baluošos piliakalnis

Švenčionių r.
Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Baluošų ežero, Pabradės seniūnija. Piliakalnis įrengtas kalvoje, Baluošų ežero pietvakarinio kranto pusiasalyje. Aikštelė ovali, pailga pietų – šiaurės kryptimi, 65×43 m dydžio, iki 2 m aukščio iškilusia pietine dalimi. Piliakalnis apaugęs spygliuočių mišku.1 km į šiaurę nuo piliakalnio, Baluošų ežero šiauriniame krante yra IX a. – XII a. Dubingių (Jutonių) pilkapynas, tyrinėtas 1939 m. ir 2000 m.
more

Baliulių pilkapiai

Švenčionių r.
Iš pilkapyne buvusių mažiausiai 16-os pilkapių ištirta 12 apardytų sampilų. Ištirti pilkapiai buvo nuo 6 iki 11-13 m skersmens ir iki 1 m aukščio. Jie buvo apjuosti grioviais arba duobėmis. Įdomus kai kurių pilkapių bruožas – duobės sampilų vidinėje dalyje. Dauguma pilkapių buvo su akmenų vainikais. Pilkapiuose aptikta 16 kapų (5 griautiniai ir 11 degintinių).
more

Insektariumas

Palanga
Insektariumas – vienintelis Lietuvoje specializuotas nariuotakojų zoologijos sodas. Insektariume galite apžiūrėti: vorus paukštėdas, vabalus, skorpionus, gyvalazdes, maldininkus, tarakonus, šimtakojus. Pasinaudoti zoologijos sodo specialistų konsultacijomis bei pasakojimais apie eksponuojamus gyvūnus. Taip pat Insektariume galite įsigyti norimą egzotinį naminį gyvūną.
more

Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia

Palanga
1520 metais Elijoje (Šventojoje) buvo pastatyta katalikų bažnyčia. Po 1540 m. Elijos kunigas pritapo prie liuteronų ir ten gyvenantiems kuršiams bažnyčia tapo artimesnė. 1637 m. rudenį potvynis bažnyčią nuplovė. Nauja bažnyčia buvo pradėta statyti, o 1728 m. pastorius Venkis ją pašventino.
more

Medinė Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčia

Palanga
1929 metais prelatas dr. Jurgis Galdikas, būdamas Telšių kunigų seminarijos inspektoriumi ir dėstytoju, ant Šventosios upės kranto, už pusantro kilometro nuo besikuriančio žvejų uosto, savo sesers Monikos Kaunienės sodyboje, pastatė medinę bažnyčią, ją iš lauko ir vidaus apkalė lentomis, stogą apklojo cinkuota skarda. Pats statytojas sudarė ir bažnyčios plano projektą. Bažnyčiai davė vardą „Stella Maris“ – Marija, Jūrų žvaigždė.
more

Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės bažnyčia

Palanga
Katalikų parapija Šventojoje įkurta 1939 metais, jos administratoriumi buvo paskirtas Prezidento Antano Smetonos laivo kapelionas kun. A. Račkauskas. Parapijos laikinąją bažnyčią savo lėšomis pastatė prelatas dr. Jurgis Galdikas (per kilometrą nuo uosto, prie Šventosios upės). Architekto R. Krištapavičiaus ir G. Aperavičiaus suprojektuota nauja bažnyčia Šventojoje pradėta statyti 1991 metais.
more

Beždžionių tiltas

Palanga
Tai svyruojantis, kabantis tiltas per Šventosios upę, dažnai vadinamas Šventosios simboliu. Tiltas pastatytas 1973 metais.
more

Šventosios švyturys

Palanga
Raudonas keturbriaunis metalinių konstrukcijų Šventosios švyturys pastatytas 1957 metais, 780 m atstumu nuo jūros. Jo aukštis 39 m. Švyturys – tai navigacinis ženklas, kurio signalo matomumas siekia 31 km. Per visą eksploatacijos laikotarpį Šventosios švyturys nėra užgesęs ilgiau negu valandą. 1964 metais jame įrengtas garso signalas. 2000 metais buvo atlikta kapitalinė švyturio rekonstrukcija, imta naudoti nauja ir moderni įranga. Švyturys stovi netoli Šventosios gatvės, jo teritorija yra aptverta.
more
  Total: 981