Lankytinos vietos



Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčia

Kupiškis
Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia – tikras milžinas. Iš kurios pusės bevažiuotumėte į miestą, pirmiausiai išvysite jos raudonų plytų bokštus. Istorikai mano, kad toje vietoje, kur dabar stovi Kupiškio bažnyčia, buvo senovės lietuvių kulto vieta arba laidojimo vieta. Kasant duobes bažnyčios pamatams buvo rasta keturkampė ąžuolinė dėžė su žmogaus kaulais, surūdijusiu kardu ir senoviniais pinigais.
daugiau

Kupos upės slėnis

Kupiškis
Kupos upės slėnis – svarbiausia Kupiškio gamtinė teritorija, kertanti miestą per patį vidurį. Kupa – tipiška šiaurės ir vidurio Lietuvos upė, kairysis Lėvens intakas, kuri žemupyje 3,2 km ilgio ruože kerta Kupiškio miestą, įgilintu slėniu dalindama jį į 2 dalis. Slėnyje įrengtos 2 apžvalgos aikštelės, pasivaikščiojimo takai, pastatyti 2 nauji tiltai..
daugiau

Muziejus po atviru dangumi, skulptoriaus Henriko Orakausko skulptūros Kupiškyje

Kupiškis
Henrikas Orakauskas gimė ir augo netoli Kupiškio krašto, Vyžuonose (Utenos rajonas). Kupiškyje gyveno ir kūrė nuo 1986 iki 2004 m. Skulptoriaus kūrybos sritys labai įvairios: metalo, medžio ir akmens skulptūra, piešiniai, grafika. Šiuo metu miestą puošia per dvi dešimtis šio skulptoriaus meno dirbinių. „Muziejus po atviru dangumi“ – tai vienas iš naujausių turistinių maršrutų, atskleidžiantis savitą miesto veidą.
daugiau

Šventos pilkapiai

Švenčionių r.
Miške yra išlikę 35 pilkapiai, kurių sampilų skersmuo 6–12 m, aukštis apie 0,5 m. Saugomo objekto teritorija užima 2,3 ha plotą.
daugiau

Stūglių piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis ir gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Stūglių Švenčionių seniūnija. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 55×45 m dydžio, iki 3 m žemesne šiaurės rytine dalimi.
daugiau

Stirnių pilkapiai

Švenčionių r.
Yra 1 km į šiaurės rytus nuo Stirnių kaimo (Molėtų raj.), 1,1 km į pietryčius nuo Stirnės upelio ištakų, 0,5 km į š.r. nuo Molėtų – Labanoro kelio tilto per Stirnę, abipus kelio, miške, Labanoro girininkijos 163, 166 kvartalų 12; 5, 6 sklypuose. 24 pilkapiai, sampilai 6 – 10 m skersmens, 0,5 – 1 m aukščio. Sampilų pagrindus juosia grioviai. Pilkapių forma, sampilai būdingi VIII – XII amžiui.
daugiau

Rakštelių piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Rakštelių, Švenčionių seniūnija. Pasiekiamas iš plento Švenčionys – Ignalina, už Miškinio ežero šiaurinio kranto, pro karjero pietinį kraštą pasukus į dešinę rytų – pietryčių kryptimi, pavažiavus 850 m iki ežero šiaurės rytų kranto – yra 100 m į dešinę vakaruose, jau Ignalinos rajono Ignalinos seniūnijoje. Piliakalnis apardytas arimų, dabar apaugęs pušimis.
daugiau

Prienų piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis ir gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Prienų, Magūnų seniūnija. Pasiekiamas keliu Pabradė – Prienai. Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, ties santaka su bevardžiu upeliu. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 48×10 m dydžio.
daugiau

Pabradės pilkapiai I, II, III

Švenčionių r.
Pabradės miške abipus kelio į Katelninkus vienas nuo kito nutolę 5-25 m. yra 3 pilkapiai- sampiliai. XIX a. pab. XX a. pr. kasinėjant rasta degintinių kapų liekanų.
daugiau

Nevieriškės piliakalnis

Švenčionių r.
Pasiekiamas iš kelio Švenčionys – Reškutėnai, Nevieriškių pradžioje pasukus į kairę vakaruosna ir už kaimo kapinių, laikantis labiau kairės, pavažiavus lauko keliuku 640 m – yra prieš pat kaimą, kitapus, pietvakarinėje pusėje kanalizuotos Dėmės, keliuko kairėje pietuose. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Dėmės dešiniajame krante. Aikštelė apvali, 50 m skersmens, 18 m plotyje žemesniu šiaurės vakarų galu. Šiaurinis šlaitas maždaug 2 m aukštyje buvo statintas. Šlaitai nuolaidūs, 5-7 m aukščio. Piliakalnis labai suardytas arimų, dirvonuoja.Vakarinėje papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
daugiau

Kavalčiukų piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis ir gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Kavalčiukų (Strūnaičio seniūnija) kaimo, 0,08 m į šiaurę nuo Strūnos ir Barškėčio santakos. Stačiašlaitę kalvą iš trijų pusių juosia Strūnos ir Barškėčio slėniai bei pelkės, šiaurės pusėje ją nuo gretimos aukštumos skiria dauba.
daugiau

Kačėniškės piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis įrengtas atskiros pailgos kalvos, esančios Mergežerio ežero vakariniame krante, aukščiausioje dalyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 66×10 m dydžio. Ji buvo įtvirtinta šlaituose įrengtu grioviu ir pylimu. Piliakalnis apardytas arimų, aikštelės rytinė dalis nuslinkusi į ežerą. Apaugęs praretintu mišriu mišku. Pietrytinėje papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
daugiau

Cirkliškio piliakalnis

Švenčionių r.
Kalvą, dar vadinamą Perkūnkalniu, iš šiaurės vakarų juosia Kūnos upelio, iš pietvakarių – Cirkliškio ežero slėnis. Šlaitai 10–11 m aukščio. Aikštelė ovali apie 30 x 20 m. Jos ryriniame, vakariniame ir pietiniame pakraščiuose yra 0,6-1,2 m aukščio pylimas. Piliakalnio pietryčių ir šiaurės rytų šlaitas sutvirtintas 1 m aukščio, o vakarų – dviem, 2 m ir 1 m aukščio pylimais. Pietvakarių papėdėje yra senovinės gyvenvietės liekanų, rasta geležies gargažių.
daugiau

Budrių piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis rengtas kalvoje, esančioje Peršokšnų ežero šiaurinio kranto pusiasalio pietinėje dalyje. Aikštelė ovali, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 45×15 m dydžio, nuolaidėjanti į pietvakarių pusę. Pietiniame šlaite, 2,5 m žemiau aikštelės, yra 14 m pločio terasa. Šiauriniame šlaite, 4 m žemiau aikštelės, yra plati natūrali terasa į išorę nuolaidėjančiu pakraščiu. Šoniniai šlaitai statūs, iki 20 m aukščio, galiniai – nuolaidesni bei žemesni. Piliakalnis apaugęs pušimis su kadagių pomiškiu.
daugiau

Bogutiškės piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, 0,45 km į šiaurę nuo Bogutiškės kaimo, 1,8 km į vakarus nuo Mėžionių kaimo ir 0,2 km nuo Mėžios upelio kairiojo kranto.
daugiau

Baluošos piliakalnis

Švenčionių r.
Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, prie Baluošų ežero, Pabradės seniūnija. Piliakalnis įrengtas kalvoje, Baluošų ežero pietvakarinio kranto pusiasalyje. Aikštelė ovali, pailga pietų – šiaurės kryptimi, 65×43 m dydžio, iki 2 m aukščio iškilusia pietine dalimi. Piliakalnis apaugęs spygliuočių mišku.1 km į šiaurę nuo piliakalnio, Baluošų ežero šiauriniame krante yra IX a. – XII a. Dubingių (Jutonių) pilkapynas, tyrinėtas 1939 m. ir 2000 m.
daugiau

Baliulių pilkapiai

Švenčionių r.
Iš pilkapyne buvusių mažiausiai 16-os pilkapių ištirta 12 apardytų sampilų. Ištirti pilkapiai buvo nuo 6 iki 11-13 m skersmens ir iki 1 m aukščio. Jie buvo apjuosti grioviais arba duobėmis. Įdomus kai kurių pilkapių bruožas – duobės sampilų vidinėje dalyje. Dauguma pilkapių buvo su akmenų vainikais. Pilkapiuose aptikta 16 kapų (5 griautiniai ir 11 degintinių).
daugiau

Insektariumas

Palanga
Insektariumas – vienintelis Lietuvoje specializuotas nariuotakojų zoologijos sodas. Insektariume galite apžiūrėti: vorus paukštėdas, vabalus, skorpionus, gyvalazdes, maldininkus, tarakonus, šimtakojus. Pasinaudoti zoologijos sodo specialistų konsultacijomis bei pasakojimais apie eksponuojamus gyvūnus. Taip pat Insektariume galite įsigyti norimą egzotinį naminį gyvūną.
daugiau

Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia

Palanga
1520 metais Elijoje (Šventojoje) buvo pastatyta katalikų bažnyčia. Po 1540 m. Elijos kunigas pritapo prie liuteronų ir ten gyvenantiems kuršiams bažnyčia tapo artimesnė. 1637 m. rudenį potvynis bažnyčią nuplovė. Nauja bažnyčia buvo pradėta statyti, o 1728 m. pastorius Venkis ją pašventino.
daugiau

Medinė Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčia

Palanga
1929 metais prelatas dr. Jurgis Galdikas, būdamas Telšių kunigų seminarijos inspektoriumi ir dėstytoju, ant Šventosios upės kranto, už pusantro kilometro nuo besikuriančio žvejų uosto, savo sesers Monikos Kaunienės sodyboje, pastatė medinę bažnyčią, ją iš lauko ir vidaus apkalė lentomis, stogą apklojo cinkuota skarda. Pats statytojas sudarė ir bažnyčios plano projektą. Bažnyčiai davė vardą „Stella Maris“ – Marija, Jūrų žvaigždė.
daugiau
  Viso: 1001