Lankytinos vietos



Akvieriškės piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Piliakalnį juosia pelkėtas upelio slėnis. Šlaitai apie 7 m aukščio, aikštelė ovali, pailga šiaurės-pietų kryptimi, apie 54 x 27 m dydžio su tamsiu kultūros sluoksniu. Viršuje šlaitai buvę aplyginti, statesni. Piliakalnio šiaurinėje, vakarinėje ir pietvakarinėje papėdėse rasta senovės gyvenvietė.
daugiau

Adutiškio piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis įrengtas atskiroje 12-15 m aukščio kalvoje Kamojos dešiniajame krante, santakoje su bevardžiu upeliuku, turinčioje stačius šlaitus. Kalva pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi
daugiau

Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia

Švenčionių r.
Jonas Narbutas Kaltanėnų pranciškonams 1633 m. paskyrė 14 valakų žemės. Apie tuos metus pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. 1740 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia ir aštuoniakampė varpinė. 1772 m. pastatytas dviaukštis vienuolynas. 1796 m. įsteigta pranciškonų mokykla, nuo 1806 m. parapinė. 1820 m. pastatyta medinė kapinių koplyčia.
daugiau

Antano Mončio namai – muziejus

Palanga
Apsilankymas A. Mončio namuose – muziejuje įspūdį paliks ne tik meno mėgėjams, bet ir vaikams. Kodėl? Vykdant menininko valią, čia lankytojai skulptūras gali liesti rankomis! Lietuvos menininkas, skulptorius modernistas A. Mončys gimė Mončių kaime, Kretingos rajone. Antrojo pasaulinio karo audrų nublokštas į Vakarus, gyveno ir kūrė Prancūzijoje.
daugiau

Palangos kurhauzas

Palanga
Kurhauzo – kurorto simbolio – istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių dinastija. Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Kurhauzas tapo populiaria susibūrimo vieta, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė.
daugiau

Palangos kurorto muziejus

Palanga
Praėjus beveik šimtui metų nuo pirmų pasvarstymų kurti Palangos krašto muziejų, 2013 m. rugpjūčio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos spendimu, buvo nuspręsta įsteigti Palangos kurorto muziejų. Šiuo metu muziejuje dirba 8 darbuotojai. Muziejaus buveinė – ekscentriškoji vila „Anapilis“.
daugiau

Birutės kalnas

Palanga
Vaikščiodami po vieną gražiausių Palangos vietų – Birutės parką – būtinai aplankykite Birutės kalną. Čia, buvusioje Tiškevičių dvaro žemėje, iki šiol nesunaikintas išliko šimtametis šventu laikytas Birutės pušynas, supantis 21 metrą virš jūros lygio iškilusį, legendomis apipintą Birutės kalną, nuo kurio atsiveria gražus reginys į ošiančią jūrą.
daugiau

Palangos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia

Palanga
Pirmoji nedidelė medinė katalikų bažnyčia karalienės Onos Jogailaitės rūpesčiu Palangoje buvo pastatyta apie 1540 m. Kita kryžiaus formos su bokštu ir varpine bažnyčia tuomečių Lietuvos valdovų iniciatyva buvo pastatyta 1590 m. 1767 metais medinė bažnyčia vėl buvo perstatyta ir išstovėjo 140 metų. 1897 metais pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą šalia senosios medinės buvo pradėta statyti nauja neogotikinio stiliaus bažnyčia. Statybos darbus visapusiškai finansavo grafas Feliksas Tiškevičius.
daugiau

Visų Šventųjų bažnyčia

Švenčionys
Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių elenchai ir senieji Švenčionių bažnyčios aprašai sako, kad Švenčionių parapiją įsteigė Didysis Lietuvos Kunigaikštis Vytautas. Švenčionių bažnyčia – viena iš pirmųjų septynių Vytauto ir Jogailos pastatytų bažnyčių. Išsaugoti bažnyčios turtai gausūs, daug meno kūrinių; paveikslai, skulptūros, metrikos įvairūs dokumentai. Bažnyčios pasididžiavimas veikiantys vargonai.
daugiau

Jono Basanavičiaus gatvė

Palanga
Tai centrinė miesto gatvė. Anksčiau ši gatvė buvo vadinama Tiškevičiaus gatve ar bulvaru. 1923 m. vasarą Palangą aplankė Dr. Jonas Basanavičius. Pagerbdami tautos patriarchą, palangiškiai Tiškevičiaus bulvarą pavadino J. Basanavičiaus vardu.
daugiau

Šv. Trejybės stačiatikių cerkvė

Švenčionys
Švenčionyse stačiatikių parapija įsteigta 1842 m. Cerkvė pastatyta 1898 m. caro valdžios ir parapijiečių lėšomis. 1928 m. atliktas kapitalinis remontas. 1945 m. parapijoje buvo 158 tikintieji. Sovietų valdžia ją įregistravo 1947 m., tuo metu tebuvo 85 parapijiečiai.
daugiau

Sveikatos centro „Energetikas“ skulptūrų parkas – „Akmens amžius“

Palanga
Parkas įsikūręs Šventojoje, harmoningoje ir atviroje Sveikatos centro „Energetikas“ teritorijoje. Čia gilias gydymo tradicijas puoselėjančio sveikatos centro medikų ir menininkų pastangomis kuriamoje unikalioje erdvėje nuo 2005 m. organizuojamas tarptautinis akmens skulptūrų simpoziumas kasmet pritraukia vis daugiau įvairių kartų profesionalių skulptorių iš Lietuvos, Austrijos, Prancūzijos ir kitų ES šalių, taip pat iš JAV, Rusijos, Baltarusijos.
daugiau

Muzikinis fontanas

Palanga
Fontanas pramogautojus šiltuoju metų laiku stebina muzikos, šviesos ir vandens šokiu. Patinkančią melodiją, pagal kurią fontanas šoks, galima pasirinkti SMS žinute iš specialaus grojaraščio. Kasdien pramogautojai džiuginami ir nemokamais valandos trukmės pasirodymais.
daugiau

Šv. Juozapato bažnyčia

Švenčionių r.
1927 m. buvusioje stačiatikių cerkvėje buvo įrengta Pabradės Šv. Juozapato katalikų bažnyčia (neobizantinio stiliaus architektūra).
daugiau

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Švenčionių r.
Pirmoji bažnyčia statyta Jokūbo Nemirovičiaus. 1502 m. jo duktė Jadvyga klebonijai dovanojo palivarką, 2 smukles ir kito turto. 1611 m. Jarčevskis Karkažiškę paskyrė Vilniaus kunigų seminarijai. 1670 m. prelatas Aleksandras Sapiega bažnyčią atstatė. 1838 m. į ją trenkė žaibas, bažnyčia sudegė, vėl atstatyta. 1913 m. baigta mūryti dabartinė bažnyčia. 1963 m. ji uždaryta. Grąžinta 1990 m.
daugiau

Šv. Izidoriaus bažnyčia

Švenčionių r.
1924 metais Reškutėnuose pastatyta ir pašventinta koplyčia. 1939 metais jai paskirtas kunigas, o 1940 metais įsteigta parapija. Bažnyčia liaudies architektūros formų, primena tradicinį gyvenamąjį namą, su trisiene apside, prieangiu ir bokšteliu. Šventoriuje stovi medinė varpinė. Darbo laikas: Pamaldos vyksta sekmadieniais 12.00 val.
daugiau

Šv. Edvardo bažnyčia

Švenčionių r.
Dar 1900 m. gyventojai prašė valdžios leidimo Švenčionėliuose prie kapinių pasistatyti koplyčią. Statyti neleista. 1903 m. leidimas gautas, bet žmonės jau norėjo bažnyčios. Kunigas Jonas Burba 1906 m. pradžioje viename gyvenamojo namo gale įrengė altorių, kitame įsikūrė pats. Iš buvusio bendruomenės grūdų sandėlio 1907 m. pastatyta medinė bažnyčia. Įsteigtą parapiją valdžia patvirtino tik 1910 m. Klebono Ambraziejaus Jakavonio iniciatyva 1929 m. pradėta statyti dabartinė mūrinė bažnyčia. Bažnyčia istoristinė, stačiakampio plano, dvibokštė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais.
daugiau

Šv. Apaštalo Tado (Judo) bažnyčia

Švenčionių r.
Bažnyčios pastatas statytas 1857 m. dvaro sandėliui. Vietos žmonių prašymu pertvarkytas į bažnytėlę. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia uždaryta, vėl paversta sandėliu. 1997 m. bažnyčia restauruota ir pritaikyta tikinčiųjų poreikiams.
daugiau

Dievo Apvaizdos bažnyčia

Švenčionių r.
Punžonių dvaro savininkai Ignas Balinskis ir Elžbieta Balinskienė 1827 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji buvo Karkažiškių parapijos filija. Vietovę, vadintą Bageliškėmis, dvarininkai pavadino Balingradu. Rusijos valdžia bažnyčią 1870 m. uždarė. 1928 m. įkurta parapija, suremontuota bažnyčia. Ją 1928 m. rugsėjo 30 d. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis.
daugiau

Labanoro bažnyčia

Švenčionių r.
Beveik prieš 500 metų Vilniaus vyskupijos bažnyčių sąrašuose 1522 metais įrašyta Labanoro Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčia. 1675 m. vyskupo vizitacijos protokole minima jau sena, begriūvanti Labanoro bažnyčia, kurioje kabo stebuklingu laikomas Marijos Sopulingosios paveikslas. 1798 m. pirmoji Labanoro bažnyčia sudegė. 1818–1820 m. ji buvo atstatyta parapijiečių lėšomis.
daugiau
  Viso: 988