Lankytinos vietos



Šventosios Švč. Mergelės Marijos, Jūrų Žvaigždės bažnyčia

Palanga
Katalikų parapija Šventojoje įkurta 1939 metais, jos administratoriumi buvo paskirtas Prezidento Antano Smetonos laivo kapelionas kun. A. Račkauskas. Parapijos laikinąją bažnyčią savo lėšomis pastatė prelatas dr. Jurgis Galdikas (per kilometrą nuo uosto, prie Šventosios upės). Architekto R. Krištapavičiaus ir G. Aperavičiaus suprojektuota nauja bažnyčia Šventojoje pradėta statyti 1991 metais.
daugiau

Beždžionių tiltas

Palanga
Tai svyruojantis, kabantis tiltas per Šventosios upę, dažnai vadinamas Šventosios simboliu. Tiltas pastatytas 1973 metais.
daugiau

Šventosios švyturys

Palanga
Raudonas keturbriaunis metalinių konstrukcijų Šventosios švyturys pastatytas 1957 metais, 780 m atstumu nuo jūros. Jo aukštis 39 m. Švyturys – tai navigacinis ženklas, kurio signalo matomumas siekia 31 km. Per visą eksploatacijos laikotarpį Šventosios švyturys nėra užgesęs ilgiau negu valandą. 1964 metais jame įrengtas garso signalas. 2000 metais buvo atlikta kapitalinė švyturio rekonstrukcija, imta naudoti nauja ir moderni įranga. Švyturys stovi netoli Šventosios gatvės, jo teritorija yra aptverta.
daugiau

Žemaičių alka

Palanga
Viešėdami Šventojoje būtinai apsilankykite Žemaičių alkoje, įsikūrusioje ant kopos netoli sanatorijos „Energetikas“, Jonpaparčio gatvės pabaigoje. Tai 1988 m. atstatyta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija, XV a. stovėjusia ant Birutės kalno Palangoje.
daugiau

Palangos skulptūrų parkas

Palanga
Miesto centre, Vytauto ir J. Simpsono gatvių sankryžoje, įsikūręs Skulptūrų parkas ne tik traukia praeivių žvilgsnį – vasarą jis tampa ramų poilsį su šeima, mažyliais ar bičiuliais mėgstančiųjų traukos vieta. Skulptūrų parke lankytojai gali gėrėtis net 28 skulptūromis, kurias Palangos miesto savivaldybės priežiūrai perdavė Lietuvos dailės muziejus.
daugiau

Palangos evangelikų liuteronų bažnyčia

Palanga
Palangos parapija susibūrė XX a. Maldos namai buvo įkurti 1928 m., tačiau sudegė 1938 m. Parapija atkurta 1993 m. 2005 m. pradėta statyti moderni Palangos evangelikų liuteronų bažnyčia. Jos aukštis 25 m, sumontuoti 3 iš Vokietijos gauti varpai.
daugiau

Palangos Iveros Dievo Motinos ikonos garbei bažnyčia

Palanga
Palangos stačiatikių parapija buvo įkurta 1995 m. Pradžioje ji įsikūrė vienoje iš rusų mokyklos kambarių. 1999 m. Palangos miesto savivaldybė skyrė 2263 kv. m. sklypą cerkvės statybai. Cerkvės komplekso architektas – Dmitrij Borunov iš Penzos. 2001 m. cerkvė buvo pastatyta.
daugiau

Šunų muziejus

Palanga
Žinomas menininkas Vytautas Kusas su žmona Vida 2009 metais įkūrė vienintelį Baltijos šalyse Šunų muziejų. Šiandien muziejus įdomus ne tik vaikams, jaunimui, bet ir suaugusiems savo unikalia ekspozicija, kurioje virš 4000 eksponatų iš 40 pasaulio šalių.
daugiau

Tremties ir rezistencijos muziejus

Palanga
Tai nedidelis muziejus Palangos kurorto centre. Jame galima rasti informacijos ir apžiūrėti ekspoziciją apie istoriškai tragišką, bet taip pat itin svarbų Lietuvos laikotarpį. Muziejuje gyvai pasakojama apie sunkų, bet atkaklų siekį bet kokia kaina iškovoti Lietuvos – kaip nepriklausomos valstybės – vardą ir vidumi visad išlikti lietuviu.
daugiau

Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba

Palanga
Istorijos mėgėjus neabejotinai sudomins dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba. Žymus Lietuvos XX a. pradžios visuomenės veikėjas, gydytojas Jonas Šliūpas 1930 m. persikėlė gyventi į Palangą. Būtent J. Šliūpo dėka 1933 m. Palangai buvo suteiktos miesto teisės, ir jis buvo išrinktas pirmuoju Palangos burmistru.
daugiau

Baliulių piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulio į Meros dešiniojo kranto slėnį aukštesniajame gale. Aikštelė ovali, pailga pietvakarių – šiaurės rytų kryptimi, 27×25 m dydžio, kiek žemėjanti į vakarų pusę. Joje rasta molio tinko, perdegusių akmenų. Piliakalnio vakarinę dalį nuplovė Mera, aikštelėje XIX a. – XX a. buvo įrengtos sentikių kapinės. Dabar piliakalnis apaugęs mišriu mišku. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.
daugiau

Aučynų piliakalnis

Švenčionių r.
Kultūros paveldo objektas, užimantis 0,61 ha plotą. Tai stačiašlaitė, pailga, nupjauto kūgio formos kalva. Piliakalnį juosia pelkėtos daubos, dirbami laukai. Aikštelė viršuje ovali, apie 20 m ilgio ir 15 m pločio, žemesniais pietiniu ir rytiniu kraštais. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 11 m aukščio.
daugiau

Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

Švenčionių r.
Kanauninkas (vėliau Žemaičių vyskupas) Stanislovas Kiška Adutiškio valdas 1608 m. paskyrė Vilniaus kapitulai (1842 m. suvalstybintos), bažnyčiai dovanojo Jankiškės palivarką. 1832 m. jai dar priklausė Gruodžių, Sakūnų ir Viršilų kaimai. XVII a. įkurta parapija. 1810 m. sena medinė bažnyčia nugriauta. Prelatas Jonas Civinskas 1818–1826 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią.
daugiau

Šv. Kazimiero bažnyčia

Švenčionių r.
Pavoverės Šv. Kazimiero bažnyčia ir varpinė – liaudiško klasicizmo formų pastatų ansamblis. Stovi senojo Pavoverės kaimo dalyje, erdvioje aikštelėje. Šventoriaus viduryje – varpinė. Bažnyčioje ir varpinėje yra 17 dailės paminklų.
daugiau

Akvieriškės piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis ir senovinė gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje. Piliakalnį juosia pelkėtas upelio slėnis. Šlaitai apie 7 m aukščio, aikštelė ovali, pailga šiaurės-pietų kryptimi, apie 54 x 27 m dydžio su tamsiu kultūros sluoksniu. Viršuje šlaitai buvę aplyginti, statesni. Piliakalnio šiaurinėje, vakarinėje ir pietvakarinėje papėdėse rasta senovės gyvenvietė.
daugiau

Adutiškio piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis įrengtas atskiroje 12-15 m aukščio kalvoje Kamojos dešiniajame krante, santakoje su bevardžiu upeliuku, turinčioje stačius šlaitus. Kalva pailga šiaurės vakarų – pietryčių kryptimi
daugiau

Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia

Švenčionių r.
Jonas Narbutas Kaltanėnų pranciškonams 1633 m. paskyrė 14 valakų žemės. Apie tuos metus pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. 1740 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia ir aštuoniakampė varpinė. 1772 m. pastatytas dviaukštis vienuolynas. 1796 m. įsteigta pranciškonų mokykla, nuo 1806 m. parapinė. 1820 m. pastatyta medinė kapinių koplyčia.
daugiau

Antano Mončio namai – muziejus

Palanga
Apsilankymas A. Mončio namuose – muziejuje įspūdį paliks ne tik meno mėgėjams, bet ir vaikams. Kodėl? Vykdant menininko valią, čia lankytojai skulptūras gali liesti rankomis! Lietuvos menininkas, skulptorius modernistas A. Mončys gimė Mončių kaime, Kretingos rajone. Antrojo pasaulinio karo audrų nublokštas į Vakarus, gyveno ir kūrė Prancūzijoje.
daugiau

Palangos kurhauzas

Palanga
Kurhauzo – kurorto simbolio – istorijos pradžia siejama su grafų Tiškevičių dinastija. Grafas J. Tiškevičius maždaug 1877 m. dabartinių Vytauto ir J. Basanavičiaus gatvių kampe pastatė erdvų restoraną, kuris netrukus buvo išplėstas bei čia įkurtas pirmasis kurorto viešbutis. Kurhauzas tapo populiaria susibūrimo vieta, nes čia veikė ne tik restoranas, bet ir skaitykla, buvo įrengta biliardo, kitų žaidimų salė.
daugiau

Palangos kurorto muziejus

Palanga
Praėjus beveik šimtui metų nuo pirmų pasvarstymų kurti Palangos krašto muziejų, 2013 m. rugpjūčio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos spendimu, buvo nuspręsta įsteigti Palangos kurorto muziejų. Šiuo metu muziejuje dirba 8 darbuotojai. Muziejaus buveinė – ekscentriškoji vila „Anapilis“.
daugiau
  Viso: 1001