Lankytinos vietos



Kretingos dvaro parkas

Kretinga
Kretingos dvaro parkas grafų Tiškevičių valdymo laikais buvo minimas tarp penkių gražiausių Telšių apskrities parkų.
Parko išplanavimas, reti augalai, mažosios architektūros elementai traukė svečius iš įvairiausių pasaulio valstybių. Grafai Tiškevičiai, skirtingai nei kiti dvarininkai, leido parke lankytis miestelėnams ir valstiečiams. Prie vartelių kabėjo skelbimas, pranešantis, kad vasaros sode gali pasivaikščioti kiekvienas.
 Per karus ir pokario metais parkas smarkiai nukentėjo. Išliko tik dalis liepų ir kaštonų alėjų bei priešais dvaro rūmus šimtamečiai ąžuolai, kurių storiausiojo kamienas yra 1,9 metro skersmens. Dvaro istoriją mena trys kaskadiniai tvenkiniai, iš akmenų išmūrytas krioklys, I-ojo tvenkinio rytiniame krante stūksantys du didžiuliai akmenys. Vieną jų kretingiškiai nuo seno vadina Sofijos vaišių stalu, tuo pagerbdami grafienės Sofijos Tiškevičienės labdaringą veiklą. Antrasis - akmens luite iškaltas dvipusis suolas – vadinamas Meilės akmeniu. Sklando legendos, jog  mylintieji būtinai turi prisipažinti apie savo jausmus prie šio akmens. Tuomet jų ryšys bus tvirtas ir ilgas.
 Kretingos dvaro parke auga 6860 vienetų medžių ir krūmų, kurie priklauso 28 šeimoms, 59 gentims ir 92 rūšims. Dvaro parko želdiniai – mišraus stiliaus. 23 ha plote be jau minėtų ąžuolų auga apie 30 m aukščio kalninė guoba (skersmuo – 84 cm) bei brandos amžių pasiekę egzotiniai medžiai ir krūmai, kurių čia yra 44 rūšys ir formos. Tai europiniai ir japoniniai maumedžiai, dekoratyvios formos rytinė ir vakarinė tujos, mandžūrinė aralija, svyruokliniai uosiai, paprastieji kaštonai, paprastosios tujos, skroblai, beržai, mažalapės liepos, kamštiniai skirpstai, rododendrai, lanksvos.
 Kretingos dvaro parkas nuolat yra kūrimosi procese: formuojamos gyvatvorės, alėjos, įrengiami gėlynai, alpinariumai, formuojamos jurginų, bijūnų, tulpių kolekcijos, atkuriami rožynų fragmentai, pėsčiųjų takai, poilsio aikštelės. „Atminties takas“, žymintis svarbiausias Kretingos miesto ir Kretingos muziejaus datas išradingai pritaikomi edukaciniams užsiėmimas, o atstatytas Dvaro fontanas tapo ypač mėgiama kretingiškių ir muziejaus svečių  poilsio vieta.
 Šiandien Kretingos muziejus tęsia grafų Tiškevičių tradicijas, puoselėja parko erdves ir siekia jį pritaikyti pažinimui bei poilsiui. Dvaro parke vedamos pažintinės ekskursijos, organizuojami įvairūs renginiai, klasikinės muzikos ir pučiamųjų orkestrų koncertai, floristikos darbų parodos. Vykdant edukacines programas, parke švenčiamos kalendorinės šventės: Užgavėnės, Rasos, Jurginės, Sekminės, rudenį švenčiama „Medžio šventė“, o pavasarį pasitinkami sugrįžtantys paukščiai. Prie Kretingos muziejaus veikia jaunųjų dvaro parko bičiulių klubas. Jį lankantys vaikai susipažįsta su parku, jo augalais, aktyviai dalyvauja tvarkant parko teritoriją.