Lankytinos vietos



Kupiškio etnografijos muziejus

Kupiškis

Kupiškio etnografijos muziejus įsikūręs seniausiame Kupiškio mieste išlikusiame mokyklos pastate. Tai 1823 m. didikų Čartoriskių iš akmenų statytas parapijinės mokyklos pastatas. Etnografijos muziejus – Kupiškio rajono savivaldybės įstaiga. Renka, saugo, tiria, eksponuoja, populiarina ir viešina Kupiškio krašto archeologijos, numizmatikos, buities ir etnografijos, meno, raštijos bei fotografijos medžiagą. Vykdo edukacinę, mokslinę-tiriamąją, ekspedicinę veiklą, rengia projektus, įvairias parodas, plenerus ir kitokius renginius. Muziejus struktūriniai padaliniai: Adomo Petrausko muziejus ir Uoginių Amatų centras, dailininkės Veronikos Šleivytės paveikslų galerija, Laukminiškių kaimo muziejus.
Įkurti Kupiškyje muziejų buvo ilgus metus brandinta šviesuolių svajonė. 1935 m. rugpjūčio 19 d. posėdį susirinko iniciatyvinė grupė (akušerė Stefanija Glemžaitė, profesoriai Pranas Mažylis, Antanas Purėnas, knygininkas Petras Ruseckas, mokytojai Viktoras Kavoliūnas, Juozas Laužikas, visuomenės veikėjai Jurgis Bukėnas, Kazimieras Jėčius, Jonas Glemža ir kt.). Šiuose namuose turėjo būti salė operai ir baletui, kambariai rankdarbiams, knygynui, skaityklai, užkandinei, virtuvei, administracijai, nakvynei ir trys ar keturios salės muziejui. Tačiau įgyvendinti sumanymą sutrukdė lėšų stygius. Antrą kartą muziejaus steigėjai susirinko 1941 m. spalio 24 d. (mokytojai Povilas Spudas, Viktoras Kavoliūnas, Petras Snarskis, D. Vaitiekūnaitė, U. Merkienė, V. Jančienė, advokatas P. Baltuška, akušerė S. Glemžaitė, agronomas Petras Pakarklis, valsčiaus viršaitis Jurgis Bukėnas, stalius Jonas Jakutis – iš viso per 30 žmonių). 1941 m. spalio 30 d. gautos patalpos muziejui Turgaus aikštėje. 1942 m. rugsėjo 10 d. įvyko steigiamasis susirinkimas, o 1943 m. vasario 2 d. išrinkta muziejaus taryba. Kupiškio muziejus – vienintelis muziejus Lietuvoje, įsteigtas II pasaulinio karo metais.
Muziejui visuomeniniais pagrindais vadovavo Povilas Spudas (1943-1944), Albinas Kriauza (1944-1945). Nuo 1945 m. muziejui, jau pavadintam Kraštotyros muziejumi, vadovavo Alfonsas Žalkauskas. Vėliau dirbo Vera Varneckienė, Algirdas Dirda, Birutė Vitonienė ir kt. Muziejaus vedėjai: Bronius Jonuška (1962-1963 m.), Jonas Giedraitis (1964-1965 m.), Marija Gaušienė (1965-1973 m.), Vanda Adelė Rastenytė-Balsienė (1974-1987 m.).
1946 m. muziejaus veikla nutrūko, nes sovietinė valdžia atėmė patalpas ir pavertė jas grūdų sandėliu, eksponatai buvo išmesti į gatvę. Daug jų išgrobstyta. Tai kas liko, sukrauta į sandėlį, kitus priglaudė Stefanija Glemžaitė. 500 eksponatų perduota Panevėžio kraštotyros muziejui.
Iki 1957 m. buvusioje sinagogoje, III aukšte, šalia bibliotekos, buvo trys kambariai, kuriuose sukrautus eksponatus saugojo valdžios skirtas darbuotojas.
Svarbia paskata atkurti muziejų tapo 1961 m. Kupiškio vidurinėje mokykloje surengta seserų Stefanijos, Mikalinos ir Elvyros Glemžaičių etnografinė paroda. Ji sulaukė didelio pasisekimo, o LTSR Kultūros ministerija po parodos nupirko nemažai eksponatų, tapusių atkurto muziejaus rinkinių pagrindu. 1962 m. Kupiškyje, kultūros namuose (buvusiuose sinagogos patalpose, III aukšte), įkuriamas Šiaulių istorijos ir etnografijos muziejaus filialas.
1984 m. jis persikėlė į 1823 m. statytą Kupiškio parapinės mokyklos pastatą ir muziejaus reikmėms pastatytą priestatą. 1989 m. balandžio 6 d. Kultūros ministerijos įsakymu pavadinamas Kupiškio etnografijos muziejumi. Po poros mėnesių jame atidaroma pirmoji etnografijos ekspozicija, o po metų antroji – tautodailės. Nuo 1996 m. sausio 1 d. muziejus veikia kaip savarankiška įstaiga, pavaldi rajono savivaldybei. Keturiolika metų Kupiškio etnografijos muziejui vadovavo Algimantas Jasaitis (1987-2001 m.), o nuo 2001 m. šias pareigas eina istorikė Violeta Aleknienė.
Kupiškio etnografijos muziejuje ir jo struktūriniuose padaliniuose saugoma daugiau kaip 50 tūkst. eksponatų. Pagrindinį ir vertingiausią fondą sudaro seserų Glemžaičių surinkti eksponatai. Muziejuje taip pat yra nemažas senosios liaudies skulptūrų rinkinys. Muziejus kaupia ir dabartinių kupiškėnų tautodailininkų, medžio drožėjų kūrybą. Saugomi Algirdo Balnos, Leono Perekšlių, Romualdo Dobricko, Jono Šmigelsko, Ramūno Vizbaro, Felikso Barono darbai. Nemaža ir liaudies meistrų tapybos kolekcija. Joje sukaupti Antano Tučiaus, Renės Sriubiškienės, Genios Vaičikauskienės, Antano Algirdo Bočiulio, Aldonos Bivainienės, Irenos Vapšienės, Vidos Kaulakienės, Vytauto Pastarnoko, Alfonso Blažio paveikslai. Profesionalaus meno kolekciją sudaro Lietuvos dailės fondo deponuoti dailės eksponatai. Tarp jų nemažai kupiškėnų menininkų (Danutės Eidukaitis, Bronislavos Jacevičiūtės-Jėčiūtės, Eduardo Jurėno, Algirdo Lauciaus, Boleslovo Adomo Motuzos-Matuzevičiaus, Joanos Sasnauskaitės-Bazarienės, Veronikos Šleivytės, Kazio Šimonio, Vytauto Palaimos) kūrinių.
Gausus keramikos fondas, kuriame daugiausia yra indų: puodelių, puodynių, ąsočių, juodosios keramikos puodynių, beržo tošimi apipintų puodynių. Numizmatikos kolekcijoje daugiau kaip 800 eksponatų. Tarp jų du lobiai: 23 sidabrinės monetos iš Oniūnų kaimo ir 287 monetos iš Adomynės dvarvietės. Saugomi nuo 1976 m. rajone vykdytų archeologinių kasinėjimų radiniai. Muziejaus dokumentų ir spaudinių rinkiniuose sukaupta medžiaga atspindi Kupiškio krašto bendruomenės veiklą. Yra nemaža senųjų vadovėlių, maldaknygių, giesmynų kolekcija, bibliotekoje saugoma keli tūkstančiai knygų, laikraščių, žurnalų komplektų.
2007 m. Kupiškio etnografijos muziejus buvo įtrauktas į kultūros objektų investicinį projektą. 2008 m., atlikus galimybių studiją ir padarius techninį projektą, pastatas buvo pradėtas renovuoti. Po trejų metų, 2012 m. atsikėlė į jau renovuotą pastatą.
2013 m. liepos mėnesį Kupiškio etnografijos muziejuje atidaryta nuolatinė ekspozicija, kurią rengė Lietuvos Nacionalinio muziejaus architektė, mūsų žemietė Gražina Pajarskaitė.
Ekspozicijoje XIX a. pab. – XX a. pradžios kaimo žmonių aplinka. Joje vizualiai pasakojama apie lauko darbus, toliau pereinama į gryčios erdvę, kur verda visas šeiminykščių gyvenimas. Lyg pabuvoję dviejų galų namo vadinamoje gryčioje, priemenėje ir maltuvėje, galiausiai patenkame į seklyčią, Kupiškio apylinkėse vadinamą „stonciją“, kurioje per šventes burdavosi giminės ir svečiai. Joje yra akcentuojami vestuvių papročiai, atspindintys gilią ir svarbią senovinių kupiškėnų vestuvių tradiciją.
Gedimino g. 2, 40108 Kupiškis
Tel.: (8 459) 35439
Muziejaus darbo laikas:
Antradienis - Šeštadienis 9 - 18 val.
Pietų pertrauka 12.00–12.45 val.
Poilsio dienos: Sekmadienis
www.etnografijosmuziejus.lt
https://www.facebook.com/Kupi%C5%A1kio-etnografijos-muziejus-131150973669746/
etnografijos.muziejus@gmail.com