Lankytinos vietos



Prezidento Antano Stulginskio gimtinė ir parkas

Šilalės r.

Parkas įkurtas 2012 m. vietos Aktyvių kaimo žmonių bendruomenės iniciatyva, prisidėjus Šilalės rajono savivaldybei, A. Stulginskio vardą turinčiam Lietuvos žemės ūkio universitetui ir kitiems. Iki 2013 m. parke pasodinta apie 150 įvairių medelių ir krūmų. Įrengti du tvenkiniai, puošnūs gėlynai, pavėsinės, sporto aikštelė.

Aleksandras Stulginskis

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Aleksandras Stulginskis gimė 1885 m. vasario 26 d. Kutalių kaime (dab. Šilalės r.), valstiečių šeimoje. Tėvai, vyresnių į JAV išvykusių vaikų padedami, nuomojo nedidelį ūkelį. Aleksandras šeimoje buvo dvyliktas vaikas. Jis baigė Kaltinėnų pradžios mokyklą, po to – keturias Liepojos (Latvija) gimnazijos klases. Toliau mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune. Baigęs seminariją, paprašė vadovybės atidėti kunigo šventimus ir leisti toliau studijuoti bei apsispręsti dėl kunigystės pašaukimo. Gavęs sutikimą, teologines bei filosofines žinias gilino Insbruko (Austrija) tėvų jėzuitų universitete.

1909–1910 m. A. Stulginskis dirbo lietuvių katalikų Šv. Kazimiero draugijoje Kaune, dėstė lietuvių kalbą Kauno berniukų gimnazijoje. Taip jis nusprendė likti pasauliečiu. 1910 m. įstojo į Halės (Vokietija) universiteto Žemės ūkio institutą, kurį baigė 1913 m. Iš pradžių dirbo agronomu Vilniaus žemėtvarkos komisijoje, vėliau – Alytaus rajono agronomu.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, A. Stulginskis apsigyveno Vilniuje, aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje: 1915 metais suorganizavo Pedagogikos kursus pradinių mokyklų mokytojams rengti, Vilniaus lietuvių gimnazijoje dėstė gamtos mokslus, pirmininkavo atgaivintai švietimo draugijai „Rytas“, dalyvavo Lietuvių komitete nukentėjusiesiems dėl karo šelpti. 1914–1915 m. redagavo žurnalo „Vienybė“ priedą „Viensėdis“, parengė straipsnių žemės ūkio tematika.

A. Stulginskis buvo Lietuvių krikščionių demokratų partijos ir jos sutelktos Lietuvos ūkininkų sąjungos vienas iš steigėjų ir vadovų, programos kūrėjų, 1917 metais išrinktas šios partijos pirmininku. Jau 1916 m. A. Stulginskis kartu su bendraminčiais pasirašė memorandumą JAV prezidentui T. W. Wilsonui, kuriame nurodė, kad Lietuvos visuomenės tikslas – krašto nepriklausomybė. Aktyviai dalyvavo 1917 metais Vilniuje rengiant Lietuvių konferenciją. Konferencija A. Stulginskį išrinko į Lietuvos Tarybą, kuriai buvo iškeltas svarbiausias uždavinys – atkurti Lietuvos valstybę. Drauge su kitais Tarybos nariais A. Stulginskis pasirašė 1918 metų Vasario 16 Aktą, rūpinosi, kad būtų plėtojamos ir įgyvendinamos krikščioniškos demokratijos idėjos, daug prisidėjo prie Lietuvos policijos ir kariuomenės organizavimo.

1917 m. pradėjo redaguoti naują laikraštį „Tėvynės sargas“, ėjusį iki 1926 m. pabaigos. 1918 metais pradėjo leisti ir redaguoti žemdirbiams skirtą laikraštį „Ūkininkas“. Su jo vardu yra susijęs 1918-1919 metais išleistas Ūkininko kalendorius. Bendradarbiavo laikraščiuose „Rytas“, „Lietuvos aidas“, „XX amžius“.

1918–1919 m. A. Stulginskis ėjo ministro „be portfelio“, žemės ūkio ir valstybės turtų ministro pareigas. 1919 m. dirbo ministro pirmininko pavaduotoju, vidaus reikalų, maitinimo ir viešųjų darbų ministru, nuo 1919 m. kovo 19 iki balandžio 12 d. faktiškai vadovavo ministrų kabinetui. A. Stulginskis buvo vienas iš Lietuvos ūkio banko įkūrėjų. Signataras dirbo Steigiamajame, Pirmajame, Antrajame ir Trečiajame Seimuose. Buvo Steigiamojo Seimo pirmininkas, einąs valstybės prezidento pareigas.

Pirmasis Seimas A. Stulginskį išrinko Lietuvos Respublikos prezidentu. 1922 metų spalį įvyko Pirmojo Seimo rinkimai, daugiausia balsų gavo Lietuvos krikščionių demokratų blokas. Pagal jau patvirtintą Nuolatinę Lietuvos valstybės konstituciją – 1922 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos prezidentu absoliučia Seimo narių balsų dauguma išrenkamas A. Stulginskis. Antrasis Seimas 1923 m. perrinko jį šioms pareigoms. Valstybės vadovu jis buvo iki 1926 m. birželio. Signataras buvo išrinktas ir Trečiojo Seimo pirmininku, šias pareigas ėjo iki 1927 m. balandžio.

A. Stulginskis visada pasižymėjo dideliu darbštumu ir pareigingumu. Ištikimai tarnaudamas valstybei laikėsi krikščioniškosios demokratijos principų, stengėsi atgimstančią Lietuvą įtraukti į Vakarų valstybių gretas. Jam prezidentaujant buvo išleisti visi pagrindiniai Lietuvos įstatymai, įkurti mūsų tautinės kultūros židiniai, padėti ūkinio gyvenimo pagrindai. Per jo valdymo šešerius metus buvo įtvirtinta Lietuvos nepriklausomybė, atgautas Klaipėdos kraštas, atkurta ekonomika, įvykdyta žemės reforma, įkurtas Lietuvos universitetas, pastatyta daug mokyklų, įvesta stipri valiuta litas, buvo priimta Lietuvos valstybės Konstitucija, Jungtinės Tautos pripažino Lietuvos valstybę. Asmeniniame gyvenime Prezidentas buvo nepaprastai kuklus, nemėgo pramogų, pobūvių, buvo mažakalbis, tačiau Lietuvos labui nuveikęs didelius darbus.

Po to, kai 1927 m. balandžio 12 d. buvo paleistas Seimas, A. Stulginskis atitolo nuo politinio gyvenimo, apsigyveno savo ūkyje Jokūbavo dvare, atsidėjo žemdirbystei, buvo kooperatyvų „Lietūkis“ ir „Linas“ narys. Nemenką savo pajamų dalį skyrė labdarai: kultūros reikalams, studentams remti, neturtingoms šeimoms šelpti.

1941 m. birželio 13 d. A. Stulginskis buvo suimtas ir įkalintas. Po Stalino mirties 1954 metais paleistas iš kalėjimo ir ištremtas į Komiją. Praėjus penkiolikai metų nuo suėmimo, 1956 metų gruodį A. Stulginskiui ir jo žmonai buvo leista grįžti į Lietuvą. 1957–1959 m. jis dirbo Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje, rašė į spaudą žemės ūkio klausimais. 1962 m. liepos 18 d. mirė A. Stulginskio žmona. A. Stulginskis liko vienišas, susirašinėjo su užsienyje gyvenančia dukra Aldona, kuri jam teikė materialinę pagalbą.
Prezidentas A. Stulginskis mirė 1969 m. rugsėjo 22 dieną. Palaidotas šalia savo žmonos Kauno Panemunės kapinėse.

Koordinatės: 55.586680, 22.393517

Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus ir turizmo informacijos centras