Lankytinos vietos



Trakų Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčia

Trakai

XVII a. bažnyčią rekonstravus ir XVIII a. virš prienavio pastačius bokštus, anksčiau buvęs gotikinis pastatas įgavo Lietuvai būdingą dvibokštį klasicizmo bruožų turinčio vėlyvojo baroko formų siluetą. Po to pastato formos nekito iki 2008-ųjų, kai restauruojant buvo paaukštintas stogas, įrengti švieslangiai, iš skardos į čerpes pakeista stogų danga, o signatūrinis bokštelis iškeltas aukščiau už vakarinius bokštus.

Įspūdingas barokinis didysis altorius trijų tarpsnių, antrasis puoštas medinėmis skulptūromis, reljefinėmis kompozicijomis. Sidabriniame XVIII a. vidurio altoriaus antepedijume pavaizduota Trakų Dievo Motina, Kristus Išganytojas ir evangelistas Jonas. Pirmajame tarpsnyje – stebuklingas Dievo Motinos paveikslas, kurį „neša“ skulptūrinės angelų figūros. Tarp kolonų įkomponuotos pranašų Dovydo, Zacharijo, Joakimo ir Simeono skulptūros. Antrojo tarpsnio centre – horeljefinė Švč. Mergelės Marijos karūnavimo kompozicija ir pranašių Onos ir Elzbietos skulptūros.

Bažnyčia tebesaugo iškilaus fundatoriaus Vytauto atminimą, kurį primena šiaurinėje navoje virš įėjimo į zakristiją kabantis Didžiojo Lietuvos kunigaikščio portretas. Prie presbiterijos pietų sienos – klasicizmo dvasia 1700 m. pristatyta Römerių šeimos koplyčia. 2006 m. atidengta bizantinio stiliaus freskų, kuriomis bažnyčia buvo andai dekoruota, fragmentų. Jie leidžia kelti prielaidą apie vėlyvųjų viduramžių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje susiformavusią savitą bizantinės sienų tapybos mokyklą, gyvavusią iki XV amžiaus vidurio, o galbūt ir ilgiau. Manytina, kad presbiterijoje buvusi tapyba užtinkuota bažnyčią atstatant po karo su Maskva XVII a. septintajame dešimtmetyje.

TRAKŲ DIEVO MOTINOS ATVAIZDAS:

Bažnyčią nuo seno garsinantis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas glaudžiai siejamas su Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto vardu. XVIII a. pradžioje paveikslo kitoje pusėje atsirado įrašas, kad šį paveikslą Vytautui Krikšto proga dovanojęs Bizantijos imperatorius Emanuelis II Paleologas (1350–1425). Be to, įraše teigiama, jog tai esanti ikona Nikopėja (graikiškai – Pergalingoji), padėjusi imperatoriui Jonui Komnenui (1087–1143) pralaužti persų apgultį ir sėkmingai grįžti į Konstantinopolį. Nors stinga istorinių žinių apie Vytauto vaidmenį Trakams įgyjant senąjį Dievo Motinos atvaizdą, jo kilmės legenda grindžiama patikimais liudijimais, esą paveikslą jau šeštas šimtmetis gerbia ne tik katalikai bei stačiatikiai, bet ir Vytauto pavaldiniai, vietos musulmonai. XV a. nutapytą gotikinę Trakų Madoną ir ikoną, kurią Bizantijos imperatoriai laikė savo asmens ir sostinės globėja, sieja pirmiausia atvaizdo istorinė prasmė – jis liudija valstybės ir jos valdovo ištikimybę Krikštui, tikėjimo gynimą.

Restauratorių tyrimai atskleidė, kad seniausiame tapybos sluoksnyje glūdi vėlyvosios gotikos stiliaus visafigūris Švč. Mergelės atvaizdas. Ji buvusi pavaizduota vienplaukė, tik su perregimu šydu, galbūt su rožių vainiku ant galvos. XVII a. pradžioje bažnyčioje įrenginėjant naują didįjį altorių, paveikslas pasirodė esąs jam per didelis, todėl nupjauta jo apatinė dalis, iš naujo išraižytas ir perauksuotas, renesansinio stiliaus ornamentu padabintas fonas, Marijos figūra pertapyta suteikiant atvaizdui bizantinę stilistiką – vietoje perregimo šydo nutapytas galvą ir kaktą dengiantis, stambiomis klostėmis figūrą gobiantis maforijus.

Paveiksle, kurį regi šiandienis maldininkas, vaizduojama Hodegetria tipo Dievo Motina, sėdinti veidu į žiūrovą, nukreipusi į jį žvilgsnį. Ant jos kairiojo kelio – purpurinę tuniką vilkintis Kūdikėlis Jėzus, kairėje rankoje turintis knygą, o dešinę tiesiantis link Motinos laikomos, tris rožinio slėpinius simbolizuojančios trižiedės rožės. Maforijaus kaktos srityje nutapytas graikiškas kryžius, o ant kairiojo peties – žvaigždė. Dievo Motinos ikonose ant Marijos kaktos ir pečių vaizduojamos žvaigždės ženklina Mergelės skaistybę. Paveikslui būdinga bizantiškosios ikonų tapybos kanoninė schema (statika, nuo realybės atsietas vaizdas), kartu jis atspindi kai kuriuos Vakarų Europos vėlyvųjų viduramžių tapybos bruožus – plačius, figūrą po sąlygiškomis klostėmis paslepiančius drabužius, idea¬lizuotą, XV a. „gražiąsias Marijas“ (Tota Pulchra) primenantį veidą. Taigi Trakų Dievo Motina išsiskiria tik jai vienai būdingu ikonos, viduramžių ir baroko tapybos stilių deriniu.

1718 m. rugsėjį Trakų Dievo Motinos paveikslas vainikuotas iš Romos atsiųstomis karūnomis. Šiandien vainikavimo ceremoniją primena virš didžiojo altoriaus presbiterijos skliaute kabanti karūna. Trakų Dievo Motinos atvaizdą dengia 1723–1724 m. sukurti auksuoti kalstytos sidabro skardos aptaisai.

Apie sulaukiamas prie paveikslo stebuklingąsias malones liudija votai. Jų būta dar iki XVII amžiaus pradžios pertapymų. Tuo metu votai būdavo kalami vinukais prie paveikslo, iš viso suskaičiuotos net 394 skylutės – votų tvirtinimo pėdsakai. Ankstyviausia votinė plokštelė datuota 1603 m. Dabar prie paveikslo sukabinti votai žymi įvairius išgijimus, kurių dauguma įvyko laikotarpiu nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. pirmosios pusės.

MALDOS IR GIESMĖS:

Malda Trakų Dievo Motinai

O Motina, kuri protėvių sostinėje
pasirinkai savo sostą,ugdyk mūsų žemėje ir širdyse savo Sūnaus karalystę.

Valdyk mus taikoje, stiprink mus priespaudoje,
guosk nelaimėse.

Būk mūsų kraštui maloninga Valdovė,
kaip esi buvusi šimtmečiais.

Tegu Tavo garbės vainiką nūnai praturtina
nekaltumo ir meilės perlai,išaugę iš mūsų jaunimo širdžių ir mūsų tautos tikėjimo. Amen.

INFORMACIJA PILIGRIMUI:

ATLAIDAI:

Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų atlaidai (Žolinė) – rugpjūčio 15 d.
Švč. M. Marijos Gimimo atlaidų aštuondienis (Trakinės) – rugsėjo 2–8 d.

ŠV. MIŠIOS:

Sekmadieniais 10.00 (lenkų k.), 12.00 (lietuvių k.)
Šiokiadieniais 17.00 (lenkų k.), 18.00 (lietuvių k.)

Bažnyčia atidaryta:

Kasdien 9.00–19.00

KONTAKTAI
Trakų Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčia
Birutės g. 5, 21114 Trakai
Tel. (528) 5 59 07
El. paštas: info@trakubaznycia.lt
www.trakubaznycia.lt