Apmeklēšanas vietas



Česlovo Milošo gimtinė / rezidencinis konferencijų centras

Kėdainių r.
Poetas, rašytojas, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas gimė Šeteniuose, kukliame mamos Veronikos tėvų Zigmanto ir Juzefos (Sirutytės) Kunatų dvare 1911 m. birželio 30 d. ir buvo pakrikštytas šalia Šetenių esančioje Šventybrasčio bažnyčioje. To paties miestelio kapinėse yra palaidoti jo seneliai iš motinos pusės – Siručiai.
vairāk

Kėdainių minaretas

Kėdainiai
Dabartinis Kėdainių miesto parkas – tai buvusi Kėdainių dvaro sodyba. Dar XIX a. Čapskiai čia pastatė rūmus, užveisė parką. XIX a. II p. valdų šeimininku tapo rusų armijos generolas, grafas Eduardas Totlebenas. Jis rekonstravo rūmus, pertvarkė ir išpuošė parką. Peizažinio tipo parkas – vienas pirmųjų ir gražiausių Lietuvoje. Karams su Turkija atminti ir parkui papuošti apie 1880 m. parke pastatė aivaną, mečetę ir minaretą (28 m).
vairāk

Kintų Vydūno kultūros centro emalio meno galerija

Šilutės r.
Buvusios senosios mokyklos ūkiniame pastate įsikūrusi emalio meno galerija su dirbtuvėmis ir kambariais menininkams bei visiems, norintiems stabtelėti ir paviešėti Kintuose. Galerijoje eksponuojami emalio meno darbai, sukurti emalio meno plenero "Pamario ženklai" metu.
vairāk

Druskininkų rezistencijos ir tremties muziejus

Druskininkai
Ekspoziciniai stendai pasakoja apie 1944 - 1953 m. visos Lietuvos pasipriešinimo sąjūdį, atskirai nušviečiamos Dainavos apygardos partizanų kovos, moterų dalyvavimas partizaniniame judėjime.
vairāk

Labanoro regioninio parko lankytojų centras

Švenčionių r.
Šalia seniūnijos administracinio pastato yra įsikūręs Labanoro regioninio parko lankytojų informacijos centras, kuriame galima aplankyti čia veikiančias parodas bei pamatyti gamtinę ekspoziciją. Lankytojų centre galima sužinoti apie parko lankytinas vietas, stovyklavietes, gauti kitą maloniam poilsiui svarbią informaciją. Norintiems pakeliauti gali pasiūlyti pėsčiųjų, dviratininkų ir vandens turizmo maršrutus
vairāk

Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras

Švenčionių r.
Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro viduje, pirmame aukšte, įrengta vidaus ekspozicija, kurios tema ,,Mitologija“. Pagrindinis ekspozicijos elementas – Gyvybės, arba Pasaulio medis. remiantis šiuo simboliu mūsų protėviai aiškino pasaulio struktūrą, amžiną gyvenimo ratą. Ekspozicijoje atsispindi trys pagrindiniai elementai – gamta, kaip neatsiejama jos dalis – žmogus, nuo seno kuriantis kultūrą. Sakmės, legendos – didelė šios kultūros dalis, pasiekusi mus iki šių dienų.
vairāk

Žemaitiškės pievų paukščių stebėjimo bokštelis

Švenčionių r.
Rytinėje Kretuono ežero pakrantėje nusidriekusios užliejamos Žemaitiškės pievos pasižymi gausybe čia perinčių saugomų paukščių rūšių. Tai naujai besiformuojanti gamtinė teritorija – paukščių buveinė, atsiradusi kadaise numelioruotų pievų vietoje. Laikui bėgant žmogaus sukurtos sausinimo sistemos pradėjo griūti, todėl buvusios Vajuonėlės upelio vagos vietoje susiformavo užpelkėjusių pievų plotai. Šią teritoriją patogiausia apžvelgti nuo stebėjimo bokšto, specialiai įrengto prie Reškutėnų kaimo.
vairāk

Regykla prie Staškinės ežero

Švenčionių r.
Regykloje atsiveria Sirvėtos kraštovaizdžio draustinio, Švenčionių aukštumos kalvų vaizdas.
vairāk

Lygumų apžvalgos bokštas

Švenčionių r.
Lygumų kalnas yra pietiniame Vajuonio ežero krante. Ši, trijų ežerų supama, 180 m aukščio virš jūros lygio siekianti plokštikalnė yra tarsi milžiniška apžvalgos aikštelė. Į šiaurę tyvuliuoja Vajuonis. Į pietus nuo Akmeniškių kaimo atsiveria panorama į Kretuonykštį. Vieta pasirinkta neatsitiktinai – iš čia visas Kretuono ežeras matosi kaip ant delno. Kalno papėdėje auganti senų medžių alėja žymi kadaise čia buvusio dvaro vietą.
vairāk

Mitologinis takas Sirvėtos regioniniame parke

Švenčionių r.
Dievybės – tai paslaptingų, nesuprantamų, bet labai svarbių gamtos procesų, reiškinių ir visos pasaulio struktūros įkūnijimas. Pasivaikščiojimas šiuo taku priartina žmogų prie gamtos, padeda pajusti praeities dvasią ir suvokti, kokia svarbi ir nepaaiškinama gamta buvo senovės lietuviams, kurioje jie atrado savo dievus.
vairāk

Mėžionių akmuo su ženklais

Švenčionių r.
Tai didžiulis rausvo granito 5x4m, kiek įdubusia viršutine dalimi riedulys su neaiškiais ženklais pietinėje pusėje. Akmens aukštis –1,5 m. Dėl savo didumo akmuo vadinamas ,,Pirtimi”. Prie akmens anksčiau buvęs šaltinis, žmonių vadinamas stebuklingu.
vairāk

Švenčionių (Kochanovkos) apžvalgos bokštas

Švenčionių r.
Nuo Švenčionių, arba kitaip vadinamo Kochanovkos (dabar kaimas susigrąžinęs senąjį Meilūnų pavadinimą) apžvalgos bokšto, pastatyto 2008-aisiais, atsiveria Šventos ir Sirvėtos kraštovaizdžio draustinių miškų panoramos, matyti giliame slėnyje tyvuliuojančio Bėlio ežero kontūrai.
vairāk

Akvariumų salonas

Visaginas
Akvariumų ekspozicija išdėstyta 140 kv. m. plote, kuriame pasatyti vienuolika 600 litrų talpos, trys 700 litrų talpos, dvylika 80-100 litrų talpos akvariumai. Juose gyvena, auga ir dauginasi daugiau kaip 100 rūšių tropinių gėlavandenių žuvų – nuo centimetrinių neonų iki kilograminių piranijų, pusmetrinės gėlavandenės murenos. Šį akvariumą su didžiuliu malonumu lanko ne tik vaikai, bet ir suaugusieji.
vairāk

IAE - Ignalinos atominė elektrinė

Visaginas
Visaginiečiai ir miesto svečiai turi išskirtinę galimybę aplankyti IAE komunikacijos skyriaus ekspozicijos salę ir Ignalinos atominę elektrinę.
vairāk

Kupiškio miestas

Kupiškis
Rašytiniuose šaltiniuose Kupiškis pirmą kartą paminėtas 1480 m. Tais metais į Krokuvos universitetą studentu užsirašė Stanislaus Johannis de Cupyschky, t. y. Stanislovas Jonaitis iš Kupiškio. Kaip valdovo miestelis Kupiškis pirmą kartą paminimas 1529 m., kai buvo sudaryti nuostatai, kiek miestai ir miesteliai turi sumokėti pinigų karo reikalams
vairāk

Kupiškio piliakalnis

Kupiškis
Piliakalnis stūkso prie pat Kupiškio miesto, netoli Kupiškio marių ir Aukštupėnų kaimo. Jis įrengtas ant masyvios, pailgos aukštumos, kairiajame Lėvens krante.
vairāk

Kupiškio marios

Kupiškio r.
Ketvirtas pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. 1984 m. užtvenkus Lėvens upę susiformavo 828 ha ploto ir 25 km ilgio dirbtinis vandens tvenkinys. Tai mėgstama Kupiškėnų ir svečių poilsio vieta.
vairāk

Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčia

Kupiškis
Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia – tikras milžinas. Iš kurios pusės bevažiuotumėte į miestą, pirmiausiai išvysite jos raudonų plytų bokštus. Istorikai mano, kad toje vietoje, kur dabar stovi Kupiškio bažnyčia, buvo senovės lietuvių kulto vieta arba laidojimo vieta. Kasant duobes bažnyčios pamatams buvo rasta keturkampė ąžuolinė dėžė su žmogaus kaulais, surūdijusiu kardu ir senoviniais pinigais.
vairāk

Kupos upės slėnis

Kupiškis
Kupos upės slėnis – svarbiausia Kupiškio gamtinė teritorija, kertanti miestą per patį vidurį. Kupa – tipiška šiaurės ir vidurio Lietuvos upė, kairysis Lėvens intakas, kuri žemupyje 3,2 km ilgio ruože kerta Kupiškio miestą, įgilintu slėniu dalindama jį į 2 dalis. Slėnyje įrengtos 2 apžvalgos aikštelės, pasivaikščiojimo takai, pastatyti 2 nauji tiltai..
vairāk

Muziejus po atviru dangumi, skulptoriaus Henriko Orakausko skulptūros Kupiškyje

Kupiškis
Henrikas Orakauskas gimė ir augo netoli Kupiškio krašto, Vyžuonose (Utenos rajonas). Kupiškyje gyveno ir kūrė nuo 1986 iki 2004 m. Skulptoriaus kūrybos sritys labai įvairios: metalo, medžio ir akmens skulptūra, piešiniai, grafika. Šiuo metu miestą puošia per dvi dešimtis šio skulptoriaus meno dirbinių. „Muziejus po atviru dangumi“ – tai vienas iš naujausių turistinių maršrutų, atskleidžiantis savitą miesto veidą.
vairāk
  Visu: 962