Apmeklēšanas vietas



Kauno valstybinis lėlių teatras

Kaunas
Pagrindinėje Kauno alėjoje įsikūrusi lėlių ir pasakų karalystė jau šešis dešimtmečius kviečia mažąjį žiūrovą leistis tiesos, grožio ir pažinimo keliu. „Stebuklinguoju Aladino žibintu“ prasidėjusios teatro istorijos metraštyje – solidus režisierių, dailininkų, aktorių, scenografų, kompozitorių sąrašas, daugiau nei 200 spektaklių pavadinimai, apie 2000 pagamintų lėlių, per 17 000 suvaidintų spektaklių, kuriuos matė daugiau kaip 2,7 mln. žiūrovų. Sėkmingai dalyvauta daugelyje festivalių, aplankant virš 20 užsienio šalių.
vairāk

Šakočių muziejus

Druskininkų sav.
Lietuvišku tortu“ vadinamas šakotis nepalieka abejingų – burnoje tirpstantis skanėstas sužavi visus, jo paragavusius. Kaip ir iš ko gaminamas šakotis galite sužinoti atvykę į restoraną-kepyklą „Romnesa“ ir aplankę čia pat įrengtą pirmąjį ir vienintelį pasaulyje Šakočių muziejų.
vairāk

Pelėdų namai

Kretingos r.
Netoli Darbėnų, Barkelių kaime galima aptikti mažytę visiškai natūralios gamtos oazę. Ten įkurti gal vieninteliai Lietuvoje „Pelėdų namai“.
vairāk

Banko pastatas

Kretinga
Jei Kretingoje norite nusikelti į tarpukario laikus, aplankyti reikėtų buvusį Lietuvos banko pastatą. Jis stovi beveik priešais katalikų bažnyčią. Ir tai – ne atsitiktinumas. Bankas 1940 metais pastatytas ant sklypo, pirkto iš pranciškonų vienuolyno. Šis pastatas – vienintelis, kuris dar primena tarpukario bankininkystės Kretingoje istoriją.
vairāk

Kurnėnų mokyklos architektūrinis ansamblis

Alytaus r.
Tai vienintelė Lietuvoje mokykla atplukdyta iš Amerikos (JAV). Šiemet, po rekonstrukcijos, atvėrė duris lankytojams. Kiekvieną spalio trečiadienį ją galima bus lankyti, dalyvauti įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose, ekskursijose, muzikos vakaruose.
vairāk

Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba

Utenos r.
Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba kaupia ir saugo, patraukliai perteikia visuomenei su brolių Miškinių asmenybėmis, gyvenimu, kūryba ir kultūrine veikla susijusias dvasines ir materialines vertybes, bendradarbiauja su giminingais šalies muziejais, kultūros įstaigomis, rengia ekskursijas po sodybą, kviečia į edukacinius užsiėmimus, organizuoja su muziejaus veikla susijusius renginius.
vairāk

Laisvės kovų muziejus, Utenos kraštotyros muziejaus padalinys

Utena
Muziejaus ekspozicija atskleidžia pagrindinius 1940–1965 m. Utenos krašto ir Lietuvos įvykius, juos palyginant su gyvenimu už geležinės uždangos. Muziejuje išdėstyti Rytų ir Vakarų Europos skirtumai leidžia tautoms viena kitą labiau pažinti, suartėti.
vairāk

Padievaičio piliakalnis

Šilalės r.
Šilalės rajonas pasižymi piliakalnių gausa. Čia jų net 34. Daugelis garsėja savo didinga išvaizda ir šlovinga istorija. Tokių piliakalnių tarpe yra ir rajono vakarinėje dalyje kiek į pietus nuo Kvėdarnos miestelio, kairiajame Jūros upės krante esantis Padievaičio piliakalnis.
vairāk

Upynos liaudies amatų muziejus

Šilalės r.
Šalia Upynos Švč. Mergelės Marijos bažnyčios įkurtas liaudies amatų muziejus. Jo iniciatorius, įkūrėjas kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas. Šiuo metu muziejuje yra surinkta apie 3500 eksponatų iš Upynos apylinkių. Daugelis daiktų surinkta aštuntame dešimtmetyje, kai apylinkėse įsibėgėjo melioracija ir buvo naikinami seni vienkiemiai.
vairāk

Pirmojo Alytaus istorinė aikštė ir fontanai

Alytus
Alytų Nemunas dalija į dvi dalis: dešiniajame Nemuno krante – Pirmas Alytus, kairiajame – Antrasis Alytus. Miestas kūrėsi dešiniajame Nemuno krante. Čia suformuota ir pirmoji miesto aikštė, joje pastatyta rotušė.
vairāk

Linų muziejus ir Stultiškių vėjo malūnas

Panevėžio r.
Stultiškių vėjo malūnas stovi nuo 1880 metų. Įdomu tai, kad malūnas tuomet buvo pastatytas aplink galingą pušį, kuri vėliau buvo nupjauta ir prie kamieno pritvirtintos girnos. Tai keturių aukštų, išvaizdus malūnas, su pasukama prieš vėją kepure.
vairāk

Upytės tradicinių amatų centras

Panevėžio r.
Tradicinių amatų centras Upytės kaime, Panevėžio rajone įsikūrė 2014 m. buvusio dvaro sodybos teritorijoje. Upytė istoriniuose šaltiniuose minima nuo XIII a. Upytės piliavietė – tai vieta, kuri mena riterių žygius, narsius ir drąsius karius, bajorus, kunigaikščius, gynusius Upytės žemę nuo Livonijos ordino puldinėjimų. Istorikų teigimu ši vieta buvo Upytės žemės, minimos nuo XIII a., centras.
vairāk

Raižių mečetė

Alytaus r.
Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII–XIV a. LDK kunigaikščiai Gediminas, Algirdas ir Kęstutis sudarydavo sąjungą su totoriais, kai reikdavo atremti priešiškų šalių puolimus, arba patys rengdavo karo žygius. Pradėjęs valdyti Vytautas Didysis (1392–1430 m.) totorius gerus ir ištikimus karius, viliojo atvykti į Lietuvą su šeimomis, žadėdamas žemių ir privilegijų.
vairāk

Radžiūnų piliakalnis

Alytus
Radžiūnų piliakalnis stūkso Nemuno kairiajame krante, prie nuostabių Kirmijos upelio šlaitų, pačiame Vidzgirio botanikos draustinyje, kuris garsus ne tik ypatinga augalų įvairove, bet ir istorinėmis vietomis. Visame Vidzgirio miške nužymėti pasivaikščiojimo takai, sudarantys 9 km ilgio maršrutą. Įrengti informaciniai stendai, pasakojantys apie šio miško gyventojus, krypties ženklai, padedantys orientuotis take ir savarankiškai pažinti šį nuostabų gamtos objektą.
vairāk

Skulptūra "Laisvės angelas"

Alytus
Paminklas pastatytas 1929 m. Įspūdingos 13 metrų aukščio paminklo (9 metrų postamentas ir 4 metrų trimituojantis angelas) autorius – Antanas Aleksandravičius. Pasakojama, kad pozuoti skulptorius prikalbinęs jaunutę gimnazijos mokytoją.
vairāk

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia

Alytaus r.
Pivašiūnai istoriniuose šaltiniuose žinomi nuo 1639 m., kai jie buvo atiduoti Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. Po devynerių metų buvo pastatyta bažnyčia, kuri 1766 metais sudegė. Vėliau ji buvo atstatyta, tačiau ilgainiui imta minėti, kad dėl žmonių saugumo netinkama melstis. 1825 m. buvo pastatyta šiandieninė
vairāk

Antano Juozapavičiaus tiltas

Alytus
Pirmasis tiltas per Nemuną Alytuje buvo pastatytas 1909 m. Jis buvo medinis. Mieste 1911 m. kilęs didelis gaisras pasiglemžė didžiąją dalį miesto statinių, nukentėjo ir medinis miesto tiltas. 1915 m., Pirmojo pasaulinio karo metu, iš Alytaus traukdamasi carinė armija jį susprogdino. Miestą užėmę vokiečiai tiltą atstatė, jis taip pat buvo medinis. 1919 m. vasario 13 d., vykstant Lietuvos nepriklausomybės kovoms, ant šio tilto buvo nušautas pirmasis Nepriklausomybės kovų karininkas Antanas Juozapavičius. Pagerbiant šį žmogų tiltas buvo pavadintas jo vardu.
vairāk

Baltosios rožės tiltas (pėsčiųjų ir dviračių)

Alytus
Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas (projekto aut. V. Karieta), pastatytas Alytuje 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų, įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m, ilgis – 240,52 m. Oficialiai atidarytas 2016 m. birželio 4 d. Jis sujungė abiejų, miestą dalijusio, Nemuno krantų dviračių takus.
vairāk
  Visu: 1104