Įdomūs faktai apie kulinarinį Lietuvos paveldą

28. janvāris

Šiandien ant lietuviško stalo galime išvysti ką tik nori: itališką picą, islamo šalių mėgstamą kebabą ar nacionalinį japonų sušį. Vis dėlto, nors ir pamėgę pasaulio virtuvės paveldą, nori nenori vis sugrįžtame prie mūsų kraštui nuo seno būdingų patiekalų – riebių bulvinių blynų ar cepelinų, burokėlių sriubos, mėsos troškinių. Tačiau tai tikrai dar ne viskas, Lietuvos kulinarijos istorijoje yra dar daugiau įdomybių, su kuriomis ir kviečiame susipažinti.

Mėgo prieskonius

Senovėje lietuviai avieną, kumpį ir įvairius mėsos patiekalus gardindavo kadagiu. Iš šio prieskonio net virta gira. Tradicinius prieskonius, pavyzdžiui, kmynus, petražoles Lietuvos valstiečiai pažinojo gana seniai ir gal net naudojo kiek dažniau nei kaimyniniuose kraštuose.

Duonos vaidmuo virtuvėje

Duona senovės lietuviai pagrinde vadino kepinį iš ruginių miltų, o štai iš kvietinių miltų kepama duona jau vadinta pyragu, nes buvo puresnė, minkštesnė, o ir ant stalo retesnė. Vis dėlto istoriškai pirmoji ant lietuvių stalo atkeliavo būtent kvietinė duona. Spėjama, kad tai nutiko apie 800 metus. Duonos svarbą lietuvio racione suprasime prisiminę, jog vos atėjus žmogui į svečius jam buvo atriekiama duonos, o viso kito pasiūloma pagal galimybes.

Žemaičiai – košių mėgėjai

Košes turbūt labiausiai mėgo senovės žemaičiai. Ir virdavo jas pačias įvairiausias: iš avižų, miežių, žirnių. Dažnai pagardindavo košes mėsa. Manoma, kad žemaičių prisirišimas prie košių galėtų būti susijęs su faktu, jog istoriškai žemaičiai ilgiausiai išlaikė maisto gaminimo ant atviro ugniakuro tradiciją.

Obuolių sūris nuo didikų stalo

Dar ir šiandien dauguma mėgstame paskanauti kokybiško obuolių sūrio. Įdomu tai, jog šis saldumynas į mūsų racioną atkeliavo nuo kilmingų ponų stalo. Cukrus ar medus mūsų valstiečių namuose nebuvo toks dažnas gardėsis, o jei ir buvo, veikiausiai tokio įmantraus recepto paprasti darbininkai nežinojo.

Kepdavo kurtinius

XX amžiaus dvaruose buvo kepami mūsų skrandžiui šiandien gerai pažįstami paukščiai: vištos, žąsys, antys. Tačiau paukštienos įvairovė tuo neapsiribodavo. Didikai kepdavo ir kurtinius ar kitus sumedžiotus paukščius.

Patiekalai keistais pavadinimais

XX amžiaus pradžioje išleistoje lietuviškoje receptų knygoje aprašytas patiekalas šiandieninei mūsų ausiai gana keistai skambančiu pavadinimu – stakanis. Jis gaminamas iš sugrūstų kanapių arba aguonų, skaninamų druska arba cukrumi. Ne mažiau keistai skamba ir kitas senoviškas patiekalas – sarienė. Patiekalas greičiausiai buvo gaminamas iš sorų.

Itališkos virtuvės įtaka

Itališkoji virtuvė mūsų krašto kulinariją veikia šiek tiek seniau, nei dažnas įsivaizduojame. Ši įtaka sietina dar su Žygimanto Senojo žmona Bona Sforza, kilusia iš Italijos. Į LDK kunigaikštienė atsivežę savo virėjus, todėl aukštuomenėje netruko paplisti kai kurios pietietiškos mitybos tradicijos ir receptai.

Kitoks sveikos mitybos supratimas

Šiandien sveiko maisto simboliu galėtume laikyti salotas, o XVI–XVIII a. sveiku maistu laikytas riebus maistas, mėsa, lašiniai, todėl tokių produktų valgyta savęs neribojant.

Lietuviško maisto receptai – tai vertybė, kurią verta perduodi iš kartos į kartą. Jei šiame straipsnyje paminėtos kulinarinės mūsų krašto įdomybės ir neatsidurs ant jūsų stalo, bent papasakokite apie jas savo vaikams.

Laisvalaikio naujienos

  • Poilsiavietės, paplūdimiai, valčių nusileidimo vietos Kaišiadorių r.

    Atsidarius savivaldybėms kviečiame į gamtą, pažintinius takus ar aplankyti Kaišiadorių rajono lankytinas vietas/objektus. Galite paiškylauti nurodytose poilsiavietėse, nuvykti prie ežerų ar tvenkinių, kuriuose yra paplūdimiai arba valčių nusileidimo vietos saugus priėjimas prie vandens. POILSIAVIETĖS 1. Raišuvos poilsiavietė. Poilsiavietėje yra pavėsinė su suolais ir stalais,...
  • Kaišiadorių rajono bažnyčios

    Ne tik gražia gamta galime pasidžiaugti atvykus į Kaišiadorių rajoną, bet ir nuostabiais religiniais objektais – bažnyčiomis. Pasigrožėti įspūdinga bažnyčių architektūra galima kasdien, bet norime įspėti, kad į vidų patekti ne visada galima, tad prie kiekvienos aprašytos bažnyčios rasite kontaktus, kur galėsite paskambinti ir pasiklausti, kuriomis dienomis bei valandomis galite užeiti į...
  • Rimanto Daugino tapybos darbų paroda TĖVIŠKĖS KELYJE

    Papilės Simono Daukanto memorialiniame muziejuje RIMANTO DAUGINO Tapybos darbų paroda TĖVIŠKĖS KELYJE Paroda veiks iki gegužės 7 d.
  • Atsinaujinęs angelų muziejus Anykščiuose laukia lankytojų!

    Nekantriai Jūsų laukia visiškai atsinaujinęs Angelų muziejus, Sakralinio meno centras, Bažnyčios bokšte esanti apžvalgos aikštelė bei Koplyčia – Pasaulio anykštėnų kūrybos centras. Ne tik moderniai atnaujinome ekspoziciją, tačiau paruošėme pažintinį maršrutą bei dvi parodas Jums, kuriomis gyvai galėsite grožėtis jau nuo kovo 23 dienos. Angelų muziejuje – Sakralinio meno centre...
  • Virtuali paroda: „Mykolas Strioga – plastinės harmonijos kūrėjas“

    Ukmergės kraštotyros muziejus minėdamas garbų Ukmergės krašto skulptoriaus – Mykolo Striogos 90-ąjį jubiliejų parengė virtualią parodą, pristatančią muziejaus fonduose saugomus skulptoriaus kūrinius. Mykolas Strioga – Ukmergės krašto skulptorius ir dekoratyvinių interjero detalių kūrėjas. 1956 m. baigė Vilniaus dailės instituto skulptūros fakultetą ir pradėjo savo, kaip laisvo...
  • Algimanto Švėgždos pastelių paroda

    M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose Algimanto Švėgždos (1941–1996) pastelių paroda, skirta 80-osioms gimimo metinėms paminėti. Minint 80-ąsias Algimanto Švėgždos gimimo metines, dalinamės brangia dovana, 1995 m. dailininko padovanota Druskininkų M. K. Čiurlionio namams-muziejui. Tai 20 pastelių, kurios buvo sukurtos M. K. Čiurlionio 120-osioms...
  • Kaišiadorių rajono didieji medžiai

    Kaišiadorių rajonas įspūdingas tuo, kad čia yra daug gamtos objektų: piliakalniai, atodangos, vandens telkiniai, didieji akmenys, miškai, pasivaikščiojimo takai ir didieji mūsų rajono medžiai. Juos kaip tik ir norėtume pristatyti. Gastilionių ąžuolas - storiausias medis Kauno marių regioniniame parke. Kamieno apimtis 5,25 m, aukštis 21 m. Tai valstybinis gamtos paveldo objektas,...
  • Algirdo Lukšto (1921–1992) piešinių ir akvarelių paroda

    A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, Algirdo Lukšto (1921–1992) piešinių ir akvarelių paroda, skirta dailininko 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Parodoje pristatomas Algirdo Lukšto aukso fondas, kurio didžioji dalis sudaryta iš darbų, saugomų Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Tai klasikinės šlapios technikos akvarelės...
  • Broniaus Rutkausko tapybos paroda „Paslaptis. Iliuzija ir realybė“

    V. K. Jonyno galerijoje, Turistų g. 9, Druskininkuose Nuo kovo 24 d. veikia Broniaus Rutkausko tapybos paroda „Paslaptis. Iliuzija ir realybė“. Naudodamas sudėtingą freskos perkėlimo ant drobės techniką, B. Rutkauskas kuria savitus, senajai klasikinei Vakarų Europos tapybai artimus kūrinius – puošniais drabužiais apsirėdžiusių moterų portretus, istorinio konteksto...
  • Palaimintasis Teofilius Matulionis: svajonės pradžia

    Teofilius Matulionis - ypatingas žmogus Kaišiadorių rajone, Lietuvoje ir kitur. Didelę gyvenimo dalį paaukojo teisingumui, laisvei, maldai, žmogui. Jo gyvenimo istoriją liudija ne viena parašyta knyga, paskelbta keliasdešimt straipsnių, valstybiniuose archyvuose aptikti jo tardymo protokolai, teismo nutartys bei sekimo medžiaga. Šūkis „Per kryžių į žvaigždes“ labai tiksliai...
  • Kražiai - rezidencijos menininkų darbuose

    „Kražių kolegijos rezidencija“ - Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro projektas, vykdomas nuo 2012 metų. Projekto metu 30-čiai dienų į rezidenciją gyventi ir kurti pakviečiami profesionalūs, perspektyvūs ir įvairiose kultūros srityse aktyviai dirbantys užsienio šalių menininkai. Kiekvienas rezidentas atvykęs į Kražius savo rezidencijos metu susipažįsta su miestelio istorija,...
  • Ką žinoti apie pažintines keliones?

    Kurį laiką nekeliavus, tikėtina, susidarė nemenkas sąrašas vietų, kurias būtina aplankyti. Kada pradėti planuoti? Kur vykti? Kuriam laikui išvykti? Jei vargina planavimas, pažintinės kelionės leis pamiršti bet kokius rūpesčius. Liks tik nuspręsti, kokią šalį aplankyti ir ką žinoti prieš leidžiantis į kelionę. Įtraukiančios patirtys Kiekvienas užkietėjęs keliautojas pripažins, kad...
  • Kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškė, Guronių Rožinio slėpinių parkas

    Religinis turizmas kasmet tampa populiaresnis, daugiau susilaukiame turistų dėmesio tokioms vietoms kaip bažnyčios, koplyčios, šventųjų žmonių paminklai ir t.t. Kaišiadorių rajonas, esantis Lietuvos viduryje, tarp Vilniaus ir Kauno, patogi vieta sustoti ir pasimėgauti unikaliomis šio rajono vietomis. Šiai dienai ribojimai yra atlaisvinami ir lauke esančius objektus kelioms šeimoms galima...
  • Kernavės archeologinės vietovės muziejus kovo 19 d. jau atidaromas lankytojams

    Kernavė – 35 km nuo Vilniaus, dešiniajame Neries krante įsikūręs nedidelis miestelis, praeityje - vienas pirmųjų Lietuvos valstybės centrų (XIII a.). Legendomis apipintas Pajautos slėnis ir jo pakrašty stūksantys penki piliakalniai saugo paskutinės Europos pagoniškos valstybės sostinės liekanas. 1989 m., unikalaus archeologijos, istorijos ir gamtos paminklų komplekso pagrindu įkurtas...
  • M. K. Čiurlionio namai Vilniuje pradeda laidų ciklą „M. K. Čiurlionio etiudai su pianistu Roku Zubovu“

    Kiekvieną trečiadienį, nuo kovo 10-os iki rugsėjo 22-os d., 17 valandą M. K. Čiurlionio namų YouTube kanale kviečiama atversti vis naują Čiurlionio muzikos pasaulio puslapį. Besitęsiantis karantinas ir COVID–19 pandemijos iššaukti suvaržymai verčia kultūros įstaigas ieškoti naujų bendravimo su kultūros mylėtojais galimybių, erdvių ir būdų. M. K. Čiurlionio namai Vilniuje nuo vasario...