Laisvalaikio naujienos

Žymios moterys Lietuvos dvaruose

2020 m. balandžio 30 d.
Jurbarko dvaras

Moterys dvaruose – kokios jos? Karalienės, grafaitės,žmonos, dvarų valdytojos, visuomenės veikėjos, mecenatės ir kūrėjos...Kviečiame pasidomėti kai kuriomis Lietuvos istorijoje žymiomis moterimis ir dvarais, su kuriais jų gyvenimai vienaip ar kitaip susiję.


Jurbarko dvaras – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų žmonų nuosavybė

Bona Sforza d`Aragona XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dvaro vaidmuo buvo itin svarbus, o didikių moterų valdomi dvarai buvo vis labiau įsitvirtinantis reiškinys. Valdomas dvaras užtikrino moters prestižą, įgalino jos įtaką ir aktyvią veiklą visuomenėje.
Garsioji karalienė Bona Sforza d`Aragona (1494–1557) sumaniai valdė daug LDKžemių, o jos administruojamos valdos teikė daug pelno. Ypatingai puikaus išsilavinimo, kaip manoma, su pačiu Leonardu da Vinči jaunystėje bendravusi moteris be kitų dalykų žinoma ir kaip į Lietuvos architektūrą ir meną atvežusi Renesansą, o į virtuvę – šakutę ir naujus, prieš tai egzotiškais laikytus produktus. Į Lietuvą atvykusiai jaunai Žygimanto Senojo žmonai kaip viena iš valdų atitekoJurbarko dvaras.Bona Sforza XVI amžiuje plėtė Jurbarko miestą, jos iniciatyva čia buvo pastatyta bažnyčia. Vėliau Jurbarkas priklausė kitoms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų žmonoms– Zigmanto Vazos žmonai Onai Habsburgaitei, Vladislovo Vazos žmonai Cecilijai Renatai Habsburgaitei, Vladislovo Vazos ir Jono Kazimiero žmonai Liudvikai Marijai.

Vienintelė žinoma moteris savininkė Liubavo dvaro valdytojų istorijoje – Tyzenhauzų šeimos atstovė

Liubavo dvaro apylinkės

Teresė TyzenhauzaitėGrafaitė, Šmeltinsko seniūnaitė Teresė Tyzenhauzaitė (1731–1764) prie Vilniaus esantį Liubavo dvarą paveldėjo iš savo globėjos, Teresės Krišpinaitės ir valdė jį nuo 1753 m. Galima numanyti, kad Benedikto Tyzenhauzo duktė, Antano Tyzenhauzo (1733–1785) vyresnioji sesuo turėjusi gerą auklėjimą, tačiau bendrai apie šią aukštos kilmės moterį žinoma mažai. Taip pat nėra tiksliai žinoma, kiek laiko dvaras buvo šios moters rankose, galbūt tik keletą mėnesių iki jos vedybų tais pačiais 1753-aisiais su Antanu Kazimieru Tiškevičiumi. Tačiau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje taip pat dažna buvo situacija, kai valdospo santuokos nebuvo perrašomos irmoteris likdavo vienintele savo iki vedybų turėto turto valdytoja. Tuomet Teresės Tyzenhauzaitės Liubavo dvaro valdymo laikotarpis galėjo trukti gerą dešimtmetį, iki pat jos mirties 1764 m.

Užaugusios kartu – pirmoji moteris rašytoja Lietuvoje Sofija Tyzenhauzaitė ir Kairėnų dvarininkė Dorotėja Morikonytė


Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-GufjėSofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė (1790–1878), Rokiškio grafo Ignato Tyzenhauzo dukra, buvo pirmoji moteris rašytoja istorinėje Lietuvoje. Protu ir grožiu išsiskyrusi grafaitė sužavėjo patį carą Aleksandrą, o imperatorius Napoleonas yra pasakęs: „Ką aš pajutau malonaus tame žygyje į Rusiją, tai pažintis su Sofija“. Po tėvų skyrybų vaikystėje Sofija užaugo Morikonių (generolo Juozapo Morikonio ir jo žmonos Konstancijos Šadurskytės) šeimoje kartu su Dorotėja Morikonyte (1783–1857). Apie kartu prabėgusią judviejų praeitį, jaunystę Sofija rašė savo kūrinyje „Reminiscencijos“.
Vėliau Sofija Tyzenhauzaitė gyveno Rokiškio dvare, 1818 m. ji ištekėjo už grafo Antuano Lui Oktavijaus de Šuazel-Gufjė. Prancūzų kalba kūrusi moteris rašė daugiausia istorinius romanus, remdamasi tikrais Lietuvos istorijos faktais.
Dorotėja Morikonytė ištekėjo už Juozapo Mikalojaus Lopacinskio ir apsigyveno Kairėnų dvare. Pasižymėjusios linksmu būdu, stilingos moters šeimininkavimo Kairėnuose laikais dvare virte virė gyvenimas, buvo rekonstruoti rūmai, užveistas itin gražiai sutvarkytas angliško tipo parkas, kurio bruožų išlikę iki pat šių dienų.

Plungės dvaras

Plungės dvare beveik keturiasdešimt metų gyveno viena gražiausių Europos moterų savo laiku.


Grafaitė Marija Skuževska OginskienėGrafaitė Marija Skuževska Oginskienė (apie 1857–1945), jaunystėje buvusi Austrijos imperatoriaus freilina, 1876 m. tapo Plungės dvaro savininko kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Severino Marko Oginskio (1849–1902) žmo¬na, kunigaikštiene Oginskiene ir kartu su vyru apsigyveno Lietuvoje, Žemaitijoje. Apie ją buvo atsiliepiama kaip apie vieną gražiausių Europos moterų, tačiau taip pat ji garsėjo ir savo įnoringu, išdidumo kupinu charakteriu. Plungės dvare kartu su vyru Marija Oginskienė praleido beveik keturiasdešimt metų.Ji rūpinosi beglobiais vaikais ir našlaičiais, spaudos draudimo metais, padedant kunigams, buvo įsteigusi daraktorių mokyklą, o 1905 m., po lietuviškos spaudos atgavimo, įsteigė oficialią lietuvišką mokyklą. Marija Oginskienė taip pat rūpinosi seneliais ir ligoniais. Po kunigaikščio mirties 1902 m.jo žmona tęsė visuomeninę, filantropinę veiklą. Prasidėjus I-ajam pasauliniam karui ji išvyko į gimtąją Lenkiją ir buvo aktyvi visuomenės veikėja Poznanėje.

Markučių dvaras


Markučių dvarą kraičiu gavusi moteris galiausiai tapo pirmojo literatūrinio, Aleksandro Puškino muziejaus pradininke


Varvara PuškinVarvara Puškina (1855–1935) Markučių dvarągavo kaip kraitį iš savo tėvo,rusų geležinkelių inžinieriaus A. Melnikovo 1875 m., ištekėdama už pirmojo vyro Vasilijaus Moškovo. Pirmai santuokai nenusisekus, Varvaros antruoju vyru1883 m. spalio 24 d. tapo poeto Aleksandro Puškino jaunesnysis sūnus Grigorijus. 1899 m. jiedu apsigyveno Markučių dvare. Varvara Puškina buvo aktyvi visuomenės veikėja, dalyvavo labdaringoje veikloje, šelpė ir globojo neturtingus moksleivius, išlaikė ir leido mokytis keletą našlaičių, I-ojo pasaulinio karo metais buvo sesele Raudonojo kryžiaus organizacijoje.Laisvalaikiu moteris domėjosi menais, literatūra, muzika, daile, pati piešė ir tapė, kūrė rankdarbius. Jos namuose dažnai vykdavo intelektualų susitikimai, buvo organizuojami įvairūs vakarai. Po vyro mirties Varvara Puškina rūpinosi, kad būtų išsaugotos poeto relikvijos ir testamentu paliko centrinį dvaro pastatą valstybei, nurodydama įkurti muziejų. Vokiečių okupacijos laikais Markučių dvaras stipriai nukentėjo.Vienvalde dvaro šeimininke likusi Varvara Puškina visą likusį gyvenimą mėgino išlaikyti dvarą, tačiau jai teko vis pardavinėti dvaro žemes, kol galiausiai, paskutiniais gyvenimo metais, tebuvo likusi vos daugiau nei 3 hektarų dvaro dalis su centrine sodyba.1948 m. Markučių dvare buvo įkurtas pirmasis literatūrinis, Aleksandro Puškino muziejus Lietuvoje.

Daugiau apie Lietuvos dvarus skaitykite: https://www.lietuvos.dvarai.lt/straipsniai/

Laisvalaikio naujienos

  • Ekskursijos su kuratoriais dvarų parodose

    M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, Kviečiame birželio mėnesio ketvirtadienio vakarus praleisti ekskursijose su kuratoriais naujose dvarų parodose. Birželio 4 d. ir 18 d. 17 val. ekskursija parodoje „Grand Tour: Didžiosios kelionės liudijimai baronų von der Roppų meno kolekcijoje“. Ekskursiją veda kuratorius Osvaldas Daugelis. Parodoje platesniame...
  • Japoniškame sode Kretingos r. prasidėjo nuostabus bonsai visterijų žydėjimo metas

    Šiuo metu Kretingos rajone įsikūriusiame japoniškame sode esančiame bonsai sodelyje galite pasigėrėti žydinčiomis bonsai visterijomis ir pasimėgauti jų nuostabiu aromatu. Bonsai medeliai yra atkeliavę iš pačios Japonijos. Taip pat sode šiuo metu žydi gausybė įvairiausių azalijų, putinai, sidabrakrūmiai, fortegilos, sietminai ir kiti augalai :) Savaitgaliais (šeštadieniais ir...
  • Gerardo Raito Šatūno vitražų paroda „Ezoterika“

    V. K. Jonyno galerijoje, Turistų g. 9, Druskininkuose Veikia Gerardo Raito Šatūno vitražų paroda „Ezoterika“. Intriguojantis parodos pavadinimas lankytojus nukelia į mistinį ir mitologinį pasaulius. Žodis ezoterika kilęs iš graikų kalbos ἐσωτερικός (esôterikos), kaip žodžio ἐσω (esô) išvestinė sąvoka, reiškianti...
  • Virtualus festivalis „Corpi Sonori: Sugihara House“

    Iki birželio 25 dienomis Lietuvoje ir pasaulyje skambės eksperimentinės muzikos garsai – ketvirtasis garso ir vizualinius menus bei eksperimentinę muziką pristatantis festivalis „Corpi Sonori“, planuotas Sugiharos namuose Kaune, šiemet vyks virtualioje erdvėje, kurioje bus galima išgirsti kiekvieno festivalio dalyvio Sugiharai siunčiamą garso laišką. „Šių metų...
  • Paroda „Tapyba nuo bičiulių sienų“ | Jūris Čiurlionis

    2020 06 01 - 2020 07 03 11:00 - 16:00 Š. m. birželio 1 d. (pirmadienį) M. K. Čiurlionio namai Vilniuje atveria duris lankytojams ir kviečia į dailininko Jūrio Čiurlionio tapybos parodą „Tapyba nuo bičiulių sienų“ sudarytą iš Lietuvoje esančių dailininko paveikslų, kuriuos iš savo kolekcijų maloniai paskolino Lietuvoje gyvenantys jo bičiuliai ir...
  • Skulptorių Aido ir Leono Striogų paroda „Dviese“

    V. K. Jonyno galerijoje, Turistų g. 9, Druskininkuose veikia skulptorių Aido ir Leono Striogų paroda „Dviese“. Leonas Strioga, šiemet atšventęs garbingą 90-ies metų jubiliejų, ir sūnus Aidas suvienijo jėgas bendrai parodai surengti. Parodos pavadinimas sufleruoja mūsų lankytojams, kad tai ne tik tėvo ir sūnaus bendra paroda, bet kartu tai paroda dviejų artimų pasaulių, kurie...
  • Paroda „Menas ir meno edukacija Japonijoje“

    M. K. Čiurlionio namuose-muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose Ekspozicijoje įvairių sričių japonų menininkai pristato šiuolaikinio meno kūrinius, sukurtus pynimo, šibori, grafikos, skulptūros, tapybos bei keramikos technikomis. Įvairūs gamtiniai pluoštai (sizalis, moliūgas, šilkas, medvilnė...), rankų darbo popierius, makulatūra, plastikas, vielos ir net molis atskleidžia...
  • Kelmės krašto muziejus - Audrio Purlio kūrybinių darbų paroda

    Gimiau 1964 m. rugsėjo 14 d. Kaune, staliaus ir dailininkės - keramikės šeimoje. Mano krikštatėvis – žinomas skulptorius Leonas Strioga. Galbūt tai ir nulėmė mano tolesnį pasirinkimą. Baigęs 8 klases 1979 metais įstojau į Kauno St. Žuko taikomosios dailės technikumo meninio apdirbimo specialybę. Baigiau 1983 metais. Grįžęs iš kariuomenės dirbau pagal paskyrimą Vilniaus P. Gudyno...
  • „Sveikas, šalies šeimininke! Steigiamajam Seimui – 100“

    Istorinės LR Prezidentūros sodelyje, Vilniaus g. 33, Kaune, fotografijų paroda „Sveikas, šalies šeimininke! Steigiamajam Seimui – 100“. Steigiamojo Seimo atidarymo metu alyvų bei kaštonų žiedų ir vos prasprogusių medžių nuspalvintas miestas skendėjo žalumynų girliandose, trispalvių jūroje, o parduotuvių vitrinas dabino Vytis. Taip spalvingai pasipuošusi ir nusiteikusi...
  • Paroda ,,Višinskio ir Voitylos gyvenimo gramatika“

    Paroda „VIŠINSKIO IR VOITYLOS GYVENIMO GRAMATIKA“, skirta 100-osioms Šventojo Jono Pauliaus II gimimo metinėms, bus eksponuojama nuo 2020 m. gegužės 16 d. prie Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos. Apie parodą: 2018 metai tai laikas pripildytas įvairių sukakčių, susijusių su nepriklausomybės atgavimu. Nenorėjome, kad oficialių švenčių tėkmėje būtų pamiršti du itin...
  • Šilėnų pažintinis takas Neries regioniniame parke

    Keliaudami Šilėnų pažintiniu taku susipažinsite su unikaliu Šilėnų kaimu ir miškingomis jo apylinkėmis. Kelionę patogiausia pradėti nuo bažnyčios aikštės Šilėnuose arba nuo automobilių stovėjimo aikštelės prie Naujosios Rėvos piliakalnio. Čia, palikę automobilius, galėsite toliau pėsčiomis keliauti ~6 km ilgio maršrutu. Pirmoje jo dalyje iki Naujosios Rėvos piliakalnio rasite nemaža objektų ir...
  • Dainiaus Ščiukos fotografijų paroda „Moteris“

    Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, Jaunosios kartos fotomenininko Dainiaus Ščiukos rafinuotų portretų ciklas „Moteris“ – tai kontradikcija pateikiamai tobulai moters reprezentacijai populiariojoje kultūroje. Veikiau tai autentiško moteriškumo kelionė, atverianti kitokį – beribį ir stereotipais nesuvaržytą požiūrį į moters grožį. Ši paroda –...
  • Nidos švyturys atgimsta naujam gyvenimui

    Iki šiol Nidos švyturį buvo galima apžiūrėti tik iš išorės, bet nuo šios vasaros šalyje aukščiausiai virš jūros lygio iškilęs kelrodis bus atviras pasiryžusiems užlipti iki pat jo viršaus. Iš ten atsivers kvapą gniaužianti Kuršių nerijos ir ją rėminančių marių bei jūros panorama. Jūrininkams švyturys yra namų simbolis. Neplaukiojantiems jis žadina romantišką kelionių...
  • Virtuali paroda "Ana Krepštul - Peizažai"

    Kviečiame į virtualią parodą "Ana Krepštul - PEIZAŽAI" Ana Krepštul gimė 1932 metais vasario 20 d. Šalčininkų rajono Tabariškių kaime, Stanislavo ir Juzefos Orlovskių šeimoje. Nuo vaikystės Ana pasižymėjo savo talentu ir meile menui. Ją palaikė ir pirmąsias dailės pamokas davė jos tėvas, kurio pomėgis buvo drožiniai, technika. Pats pastatė namą ir sukonstravo automobilį. Motina...
  • Kviečiame aplankyti virtualias Kelmės krašto muziejaus parodas

    Kelmės krašto muziejaus interneto svetainėje galite aplankyti šias, naujas virtualias, parodas: „30 Laisvės metų“ „Vytauto Jaručio juvelyrika - tautinio stiliaus paieškos“ „Žydų kultūros pėdsakai Kelmėje. Icchokas Meras“ „Daustoriai“ „Velykų margučiai Užvenčio krašte“ „Mečislovo Ežerskio lazdų...