Laisvalaikio naujienos

Žymios moterys Lietuvos dvaruose

2020 m. balandžio 30 d.
Jurbarko dvaras

Moterys dvaruose – kokios jos? Karalienės, grafaitės,žmonos, dvarų valdytojos, visuomenės veikėjos, mecenatės ir kūrėjos...Kviečiame pasidomėti kai kuriomis Lietuvos istorijoje žymiomis moterimis ir dvarais, su kuriais jų gyvenimai vienaip ar kitaip susiję.


Jurbarko dvaras – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų žmonų nuosavybė

Bona Sforza d`Aragona XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dvaro vaidmuo buvo itin svarbus, o didikių moterų valdomi dvarai buvo vis labiau įsitvirtinantis reiškinys. Valdomas dvaras užtikrino moters prestižą, įgalino jos įtaką ir aktyvią veiklą visuomenėje.
Garsioji karalienė Bona Sforza d`Aragona (1494–1557) sumaniai valdė daug LDKžemių, o jos administruojamos valdos teikė daug pelno. Ypatingai puikaus išsilavinimo, kaip manoma, su pačiu Leonardu da Vinči jaunystėje bendravusi moteris be kitų dalykų žinoma ir kaip į Lietuvos architektūrą ir meną atvežusi Renesansą, o į virtuvę – šakutę ir naujus, prieš tai egzotiškais laikytus produktus. Į Lietuvą atvykusiai jaunai Žygimanto Senojo žmonai kaip viena iš valdų atitekoJurbarko dvaras.Bona Sforza XVI amžiuje plėtė Jurbarko miestą, jos iniciatyva čia buvo pastatyta bažnyčia. Vėliau Jurbarkas priklausė kitoms Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų žmonoms– Zigmanto Vazos žmonai Onai Habsburgaitei, Vladislovo Vazos žmonai Cecilijai Renatai Habsburgaitei, Vladislovo Vazos ir Jono Kazimiero žmonai Liudvikai Marijai.

Vienintelė žinoma moteris savininkė Liubavo dvaro valdytojų istorijoje – Tyzenhauzų šeimos atstovė

Liubavo dvaro apylinkės

Teresė TyzenhauzaitėGrafaitė, Šmeltinsko seniūnaitė Teresė Tyzenhauzaitė (1731–1764) prie Vilniaus esantį Liubavo dvarą paveldėjo iš savo globėjos, Teresės Krišpinaitės ir valdė jį nuo 1753 m. Galima numanyti, kad Benedikto Tyzenhauzo duktė, Antano Tyzenhauzo (1733–1785) vyresnioji sesuo turėjusi gerą auklėjimą, tačiau bendrai apie šią aukštos kilmės moterį žinoma mažai. Taip pat nėra tiksliai žinoma, kiek laiko dvaras buvo šios moters rankose, galbūt tik keletą mėnesių iki jos vedybų tais pačiais 1753-aisiais su Antanu Kazimieru Tiškevičiumi. Tačiau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje taip pat dažna buvo situacija, kai valdospo santuokos nebuvo perrašomos irmoteris likdavo vienintele savo iki vedybų turėto turto valdytoja. Tuomet Teresės Tyzenhauzaitės Liubavo dvaro valdymo laikotarpis galėjo trukti gerą dešimtmetį, iki pat jos mirties 1764 m.

Užaugusios kartu – pirmoji moteris rašytoja Lietuvoje Sofija Tyzenhauzaitė ir Kairėnų dvarininkė Dorotėja Morikonytė


Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-GufjėSofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė (1790–1878), Rokiškio grafo Ignato Tyzenhauzo dukra, buvo pirmoji moteris rašytoja istorinėje Lietuvoje. Protu ir grožiu išsiskyrusi grafaitė sužavėjo patį carą Aleksandrą, o imperatorius Napoleonas yra pasakęs: „Ką aš pajutau malonaus tame žygyje į Rusiją, tai pažintis su Sofija“. Po tėvų skyrybų vaikystėje Sofija užaugo Morikonių (generolo Juozapo Morikonio ir jo žmonos Konstancijos Šadurskytės) šeimoje kartu su Dorotėja Morikonyte (1783–1857). Apie kartu prabėgusią judviejų praeitį, jaunystę Sofija rašė savo kūrinyje „Reminiscencijos“.
Vėliau Sofija Tyzenhauzaitė gyveno Rokiškio dvare, 1818 m. ji ištekėjo už grafo Antuano Lui Oktavijaus de Šuazel-Gufjė. Prancūzų kalba kūrusi moteris rašė daugiausia istorinius romanus, remdamasi tikrais Lietuvos istorijos faktais.
Dorotėja Morikonytė ištekėjo už Juozapo Mikalojaus Lopacinskio ir apsigyveno Kairėnų dvare. Pasižymėjusios linksmu būdu, stilingos moters šeimininkavimo Kairėnuose laikais dvare virte virė gyvenimas, buvo rekonstruoti rūmai, užveistas itin gražiai sutvarkytas angliško tipo parkas, kurio bruožų išlikę iki pat šių dienų.

Plungės dvaras

Plungės dvare beveik keturiasdešimt metų gyveno viena gražiausių Europos moterų savo laiku.


Grafaitė Marija Skuževska OginskienėGrafaitė Marija Skuževska Oginskienė (apie 1857–1945), jaunystėje buvusi Austrijos imperatoriaus freilina, 1876 m. tapo Plungės dvaro savininko kunigaikščio Mykolo Mikalojaus Severino Marko Oginskio (1849–1902) žmo¬na, kunigaikštiene Oginskiene ir kartu su vyru apsigyveno Lietuvoje, Žemaitijoje. Apie ją buvo atsiliepiama kaip apie vieną gražiausių Europos moterų, tačiau taip pat ji garsėjo ir savo įnoringu, išdidumo kupinu charakteriu. Plungės dvare kartu su vyru Marija Oginskienė praleido beveik keturiasdešimt metų.Ji rūpinosi beglobiais vaikais ir našlaičiais, spaudos draudimo metais, padedant kunigams, buvo įsteigusi daraktorių mokyklą, o 1905 m., po lietuviškos spaudos atgavimo, įsteigė oficialią lietuvišką mokyklą. Marija Oginskienė taip pat rūpinosi seneliais ir ligoniais. Po kunigaikščio mirties 1902 m.jo žmona tęsė visuomeninę, filantropinę veiklą. Prasidėjus I-ajam pasauliniam karui ji išvyko į gimtąją Lenkiją ir buvo aktyvi visuomenės veikėja Poznanėje.

Markučių dvaras


Markučių dvarą kraičiu gavusi moteris galiausiai tapo pirmojo literatūrinio, Aleksandro Puškino muziejaus pradininke


Varvara PuškinVarvara Puškina (1855–1935) Markučių dvarągavo kaip kraitį iš savo tėvo,rusų geležinkelių inžinieriaus A. Melnikovo 1875 m., ištekėdama už pirmojo vyro Vasilijaus Moškovo. Pirmai santuokai nenusisekus, Varvaros antruoju vyru1883 m. spalio 24 d. tapo poeto Aleksandro Puškino jaunesnysis sūnus Grigorijus. 1899 m. jiedu apsigyveno Markučių dvare. Varvara Puškina buvo aktyvi visuomenės veikėja, dalyvavo labdaringoje veikloje, šelpė ir globojo neturtingus moksleivius, išlaikė ir leido mokytis keletą našlaičių, I-ojo pasaulinio karo metais buvo sesele Raudonojo kryžiaus organizacijoje.Laisvalaikiu moteris domėjosi menais, literatūra, muzika, daile, pati piešė ir tapė, kūrė rankdarbius. Jos namuose dažnai vykdavo intelektualų susitikimai, buvo organizuojami įvairūs vakarai. Po vyro mirties Varvara Puškina rūpinosi, kad būtų išsaugotos poeto relikvijos ir testamentu paliko centrinį dvaro pastatą valstybei, nurodydama įkurti muziejų. Vokiečių okupacijos laikais Markučių dvaras stipriai nukentėjo.Vienvalde dvaro šeimininke likusi Varvara Puškina visą likusį gyvenimą mėgino išlaikyti dvarą, tačiau jai teko vis pardavinėti dvaro žemes, kol galiausiai, paskutiniais gyvenimo metais, tebuvo likusi vos daugiau nei 3 hektarų dvaro dalis su centrine sodyba.1948 m. Markučių dvare buvo įkurtas pirmasis literatūrinis, Aleksandro Puškino muziejus Lietuvoje.

Daugiau apie Lietuvos dvarus skaitykite: https://www.lietuvos.dvarai.lt/straipsniai/

Laisvalaikio naujienos

  • R. Požerskio fotografijų virtuali paroda „1991-ųjų sausio įvykių fotografijos“

    Nuo sausio 13 d. Šalčininkų kultūros centro puslapyje galite apžiūrėti virtualią parodą „1991-ųjų sausio įvykių fotografijos“. Fotografo Romualdo Požerskio užfiksuotose fotografijose Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, Lietuvos laisvės gynėjų, Lietuvos dvasininkų, politikų, žurnalistų veidai, portretai, liudijantys...
  • „Dingusi Tauragė 1939-1945“ - virtualus turas

    Projektas „Dingusi Tauragė 1939-1945“ http://virtualusturas.tauragesmuziejus.lt/ padės nusikelti į praeitį ir geriau suprasti, kaip anksčiau atrodė kai kurios Tauragės vietos. XIX a. ir XX a. pr. Tauragė iš mažo miestelio virto gan dideliu miestu. Buvo pastatyta nemažai įsimintinos architektūros pastatų. Tačiau Pirmojo pasaulinio karo metu, ypač 1915 m. miestą itin smarkiai...
  • Sausio 13-ajai atminti – virtuali galerija „Transliacija (Ne)nutraukiama!“

    Minėdamas apgintos Laisvės 30-metį, Šiaulių „Aušros“ muziejus suskaitmenino savo rinkiniuose saugomas istorines vertybes, menančias lemtingus 1991 m. sausio įvykius, ir papildęs jas medžiaga iš privačių archyvų, parengė virtualią Sausio 13-osios atminimui skirtą parodą „Transliacija (Ne)nutraukiama!“. Šiaulių „Aušros“ muziejaus ir jo padalinio –...
  • „Aušros“ muziejaus istorijos ir fotografijos rinkinius papildė nauji eksponatai

    2020 m. Lietuvos kultūros tarybai skyrus finansavimą Šiaulių „Aušros“ muziejaus projekto „Muziejinių vertybių įsigijimas“ įgyvendinimui, muziejaus istorijos ir fotografijos rinkinius papildė reikšmingi eksponatai. Muziejinės vertybės buvo atrinktos, įvertinus jų istorinę vertę, retumą, unikalumą. „Aušros“ muziejuje saugomi gausūs rinkiniai, bet vis dar...
  • Turistiniai 2020 metai Kaišiadorių r.

    Baigiasi 2020. Žvelgiame į paskutines šių metų kalendoriuje pažymėtas dieneles ir tradiciškai ima suktis mintys apie nuveiktus darbus. Savotiška riba, nebūtinai susijusi su kokiomis nors privalomomis ataskaitomis. Tiesiog – baigiasi dar vieni metai. Kokie jie buvo?Galima būtų pasakyti trumpai: jubiliejiniai arba prieštaringi, arba sudėtingi. Malonūs. Nelygu kaip vertinsime. Taip,...
  • Plungės turizmo informacijos centras pristato naują Apps programėlę su žaidimu

    Pristatome projekto metu sukurtą naują Apps programėlę, su interaktyviais maršrutais, supažindinančiais lankytojus su Plungės krašto kultūros paveldu. Kviečiame keliauti, atrasti ir kitaip susipažinti su kultūros paveldo objektais Plungės krašte! Paruoštas interaktyvus turistinis maršrutas su įdomiais klausimais, užduotimis. Jis leis įdomia ir žaisminga forma pažinti bei aplankyti...
  • Fotografijos muziejus rodo: paskaitos apie fotografiją internete

    Fotografijos muziejus, skatindamas domėtis fotografijos istorija ir menu, savo socialinio tinklo Youtube kanale patalpino dviejų lektorių – menotyrininko, meno teoretiko Virginijaus Kinčinaičio ir fotografijos istoriko, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Stanislovo Žvirgždo paskaitas. Įrašai viešai prieinami šiuo adresu – https://i.fotomuziejus.lt/GdeE5 Šais metais...
  • „Muziejus Tau“ – virtualus muziejus visiems

    Šiaulių „Aušros” muziejus atveria dar vieną langą pasauliui ir pristato virtualių pasakojimų svetainę „Muziejus Tau“, kurioje dalinasi tyrimais, istorijomis ir vaizdais iš savo archyvų. Svetainės ištakos – Europos Komisijos finansuotas projektas „AthenaPlus“, kuriame 2013–2015 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus dalyvavo kartu su 40...
  • Leidinys atskleis pramonininko Chaimo Frenkelio ir jo šeimos istoriją

    2020 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus pradėjo įgyvendinti projektą „Knyga Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose. Lietuvos žydų istorijos liudijimai. Moksliniai tiriamieji ir parengiamieji darbai“, dalinai finansuojamą Lietuvos Kultūros tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės lėšomis. Tai daugiau nei dešimtmetį puoselėtos idėjos – surinkti, susisteminti ir publikuoti visą...
  • Pasibaigus karantinui Chaimo Frenkelio viloje – nauja paroda „Materijų skambesys“

    Pasibaigus karantinui Chaimo Frenkelio viloje visų lankytojų lauks nauja paroda „Materijų skambesys“. Šia paroda „Aušros“ muziejus susies du dalykus: juvelyriką ir tradicinį japonų meną. Idėją pateikti parodą japoniško sodo stiliumi lėmė tai, jog muziejaus rinkiniuose yra saugoma išskirtinė japonų medžio graviūrų kolekcija – viena iš unikaliausių ir vertingiausių...
  • „Aušros“ muziejus įsigijo dailininko Mindaugo Lukošaičio piešinių ciklą „Rezistencija III“

    2020 m. Šiaulių „Aušros“ muziejus Lietuvos kultūros tarybos programos „Atminties institucijos: kultūros vertybių įsigijimas“ konkursui pateikė projektą „Šiauliečio dailininko Mindaugo Lukošaičio piešinių ciklo „Rezistencija III“ įsigijimas.“ Projektas buvo dalinai finansuotas: įsigyta 80 muziejinių vertybių. Šiaulietinis Mindaugas Lukošaitis...
  • Fotografijos muziejus pristato naują elektroninį leidinį

    Fotografijos muziejus elektroniniu formatu išleido Tarptautinio senųjų fotografijos technologijų simpoziumo medžiagą lietuvių ir anglų kalbomis, kuri prieinama Fotografijos muziejaus administruojamoje svetainėje www.photosymposium.lt. Leidinys yra nemokamas ir pasiekiamas visiems, besidomintiems fotografija ir fotografijos paveldo išsaugojimo problemomis. Pirmasis Tarptautinis senųjų...
  • Virtualiai pažinčiai su muziejumi – inovatyvūs sprendimai

    Šiaulių „Aušros“ muziejus pastaraisiais metais daug dėmesio skiria kultūros paveldo skaitmeninio turinio kūrimui ir jo sklaidai. Susidariusi pasaulinė ekstremali situacija ir išaugę lankytojų virtualių paslaugų poreikiai paskatino muziejininkus išplėsti sukurto turinio pasiekiamumą – pradėtas vykdyti projektas „Skaitmeninės komunikacijos galimybių išplėtimas Šiaulių...
  • Fotografijos muziejus įsigijo fotomenininko Arūno Kulikausko kūrinių kolekciją

    Šiaulių „Aušros“ muziejaus padalinys – Fotografijos muziejus – šiuolaikinės fotografijos fondus 2020 m. papildė fotomenininko Arūno Kulikausko 175 fotografijų kolekcija. Įsigyti darbai apima reikšmingą menininko kūrybinį etapą – paskutiniuosius menininko gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose metus (2007–2012 m.). Kolekcijai atrinktos 33 fotografijos iš...
  • Pažintiniai takai Kaišiadorių r.

    Girelės pažintinis takas. Lengvam pasivaikščiojimui gamtoje siūlome keliauti Girelės pėsčiųjų taku (apie 1,7 km), kuris prasideda šalia Paukštininkų gatvės. Čia įrengtas informacinis stendas. Pirmiausiai akis paganysite į meniškus kaišiadoriečių sukurtus inkilus, iškabintus pakelės medžiuose – 2012 m., minint Paukščių dieną, gimė „Inkilų alėja“. Toliau prieisite riedlenčių...