Laisvalaikio naujienos

Kryždirbystės ekspozicija „Kryžių Lietuva“

2020 m. rugpjūčio 13 d.
Kryždirbystės ekspozicija „Kryžių Lietuva“

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune

Ekspozicija įrengta vidiniame muziejaus kiemelyje – niekam iki šiol nematytoje erdvėje.

Lietuviški kryžiai – unikalus reiškinys. 2001 m. Lietuvos kryždirbystė pripažinta UNESCO pasauliniu nematerialaus paveldo šedevru.

Lietuviui kryžius turi ypatingą reikšmę. Jie kryžius statė pagerbdami mirusiuosius, ieškodami dvasių apsaugos. Spėjama, kad mediniais stulpais – kryžių pirmtakais – pagonybės laikais buvo žymimos svarbios vietos sodyboje, palaidojimai.

Krikščionybė sunkiai skynėsi kelią į žmonių sąmonę – kryžius siejosi su kryžiuočių, kalavijuočių invazijomis. Tačiau antroji christianizacija, kurią XVII a. sėkmingai pradėjo jėzuitų vienuoliai, patraukė kaimo žmones į savo pusę, seniesiems papročiams ir simboliams suteikus naują, krikščionišką prasmę. Pavyzdžiui, baltų naudoti saulės ir mėnulio ženklai pradėti traktuoti kaip Kristaus gimimo iš Švč. Mergelės simbolis.

Palaipsniui koplytėlių, kryžių buvo net tiršta: laukuose, sodybose, pakelėse, miškuose, kryžkelėse, kapinėse, šventose vietose. Būtent jų gausa Lietuvoje yra unikali.

Kryžius – tai prašymo, maldavimo, padėkos, pagarbos ženklas. Kryžiais siekiama permaldauti Dangų, užgriuvus netektims, nelaimėms, ligoms. Tikima, kad kryžius – tai galinga apsauga nuo ligų, gaisrų, karų, okupantų, emidemijų.

Jau statant kryžių prasideda ritualai. Pirmiausia jis pašventinamas. Nešventintas buvo laikomas paprasčiausiu kuolu, todėl toks kryžius žymėtas šiaudų kuokštu ar žolėmis, kad žmogus, neduok Dieve, nepagarbintų tokio kryžiaus, nes tai didelė nuodėmė.

Prie kryžiaus reikėjo sukalbėti tokią maldelę: „Garbiname tave, Jėzau Kristau, kad šventuoju kryžiumi atpirkai pasaulį“ arba bent persižegnoti. Vyrai turėjo nukelti kepurę.

Meldžiamasi vakare dėkojant už gerą dieną, ryte prašant nepagailėti malonės, palengvinti dienos vargą.

Prie kryžiaus kuriama sakrali erdvė – jis aptveriamas, sodinama gėlių.

Geležinės kryžių viršūnės puošė bažnyčias, varpines, stogastulpius, koplytstulpius, koplytėles. Miestų bažnyčių, varpinių bokštai apvainikuoti puošniomis viršūnėmis, sukurtomis kalvių cechuose, kuriuose darbavosi patyrę meistrai. Daugelis didesnių kaimų, dvarų kalvių buvo pasimokę amato pas miestiečius kalvius. Tačiau kaimuose dauguma – savamoksliai meistrai, kurie patys kūrė ir technologijas, ir dekorą.

Kryžius, saulė, mėnulis, žvaigždės, rombai, kvadratai, apskritimai – baltiški ženklai, simbolizuojantys visatos sąrangą, nesibaigiantį judėjimą, pasaulio medį, žemės ir dangaus ryšį. Su krikščionybe palaipsniui ateina bažnytiniai motyvai, kurie XIX–XX a. pr. vieningai susipina su senaisiais ženklais. Tai – Kristaus, Marijos monogramos, taurė, apvaizdos akis, širdis – krikščioniškos meilės ir vilties simbolis.

Čia eksponuojama itin reta koplytėlė, padaryta medžio rąsto, vadinamo baubliu. Šio ąžuolinio tuščiavidurio rąsto vidus buvo išbalintas, ertmės – dailiai užkamšytos moliu: čia stovėjo šventojo skulptūrėlė. Lietuviška krikščioniškoji tradicija baublyje įkurdinti šventąjį siekia pagoniškas šaknis, kai tuščiaviduris seno ąžuolo kamienas buvo garbinamas.

Manoma, kad kryždirbystė suklesti XIX–XX a. pr. Tačiau taip gali atrodyti dėl to, kad tuo metu pradedama juos fiksuoti: piešti, fotografuoti. Galbūt ir dėl to, kad kryžius įgauna ne tik religinio, bet ir tautinio identiteto išraišką. Tai buvo tyli kova prieš okupantus. Carinė Rusijos valdžia draudė kryžių statybą, remontą, drastiškai pjovė, griovė juos, leisdama statyti tik šventoriuose ir kapinėse, o sovietų valdžia su jais elgėsi dar negailestingiau. Tačiau kuo daugiau kryžių naikino, tuo gausiau jie buvo atstatomi. Taip iškilo Kryžių kalnai ir kalneliai. Kryžių meistrai paprastai skulptūrėlių nedarė. Jie dekoruodavo kryžius, o šventuosius droždavo dievdirbiai. XX a. 3 deš. jais labai susidomėjo menininkai, istorikai, muziejininkai, todėl medžiagos apie juos yra nemažai.

Kryždirbiai ir dievdirbiai – tai daugiau nei medžio meistrai. Jie – išskirtinės asmenybės, išradėjai, konstruktoriai, menininkai, kaimo keistuoliai. Jie manė, kad yra Dievo apvaizdos įrankiai. Daugelis dirbo iš pašaukimo, o ne dėl duonos kąsnio. Jie dažniausiai neturėjo nei žemės, nei namų, keliaudavo su savo įrankiais, apsistodami ten, kur jų reikėjo. Tuometiniam valstiečiui žmogus, kuriam nerūpėjo žemė, jau atrodė didelis keistuolis.

Laisvalaikio naujienos

  • Iniciatyva „Mano Čiurlionio namai“ – grįžta!

    2020 metų kovo mėnesį startavusi M. K. Čiurlionio namų Vilniuje iniciatyva „Mano Čiurlionio Namai“ grįžta su nauju kvietimu – „Atrasti Čiurlionį naujai!”, kviesdama kiekvieną prisijungti prie bendros M. K. Čiurlionio kūrybą pristatančios galerijos kūrimo. Šiais metais rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais vykęs M. K. Čiurlionio namų organizuotas renginių ciklas...
  • Stanislavos Šarkienės kūrybos darbų paroda ,,Kitoks popieriaus pasaulis”

    Aš, Stanislava Šarkienė, gyvenu Alizavoje. Mano darbinė veikla buvo susijusi su mokykla, kuriai paskyriau 45 - erius nelengvus, įtemptus, bet įdomius metus. 37- erius metus buvau Alizavos mokyklos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui. 2014 metų rugsėjo 1-ąją užvėriau mokyklos duris. Nesinorėjo užsidaryti namuose. Tą patį rugsėjo mėnesį įstojau į Kupiškio trečiojo amžiaus universitetą....
  • Kaišiadorių miestas

    Šis miestas yra puikus tuo, kad nėra labai didelis, bet jame esantys objektai yra itin svarbūs ir su svarbia istorija šio miesto gyventojams bei kitiems atvykusiems. Pirmiausia ką išskirtume, tai geležinkelio stotis. 1919 m. liepos 6 d. išvyko pirmasis Nepriklausomas traukinys iš Kaišiadorių į Radviliškį. Čia dirbo Didžiosios Kovos apygardos įkūrėjas ir vadas partizanas Jonas Misiūnas –...
  • Saldžiosios pramogos AJ Šokolado skulptūrų muziejuje

    AJ Šokolado skulptūrų muziejus Pirmasis šokolado skulptūrų muziejus Lietuvoje atidarytas Trakuose, adresu Vytauto g. 4. Maloniai visus kviečiame apsilankyti! Čia išvysite net keturis šokolado kambarius – Majų, Kolumbo, filmo „Šokoladas“ ir „Smagaus gyvenimo“ temomis, kuriems įkurti prireikė net dviejų tonų balto, juodo ir pieniško šokolado. Turėsite unikalią...
  • Idėja sekmadienio rytui: Europos parkas kviečia į dėmesingą kelionę po meno pasaulį

    Š. m. spalio 25 d., sekmadienį, 11 val. Europos parko muziejuje vyks renginys, kurio dalyviai leisis į dėmesingą kelionę po meno pasaulį, patirs meną „lėtai“ kartu su atidos mokytoju Pauliumi Rakštiku. Kiekvieno žmogaus meno patyrimas gali būti unikalus ir įsimintinas. Renginyje bus kviečiama stabtelėti, atsikvėpti, pažvelgti sukoncentravus dėmesį, pajusti „čia ir...
  • Tarp dangaus ir jūros II. Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų kūriniuose

    Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, kviečiame atrasti nuostabų Kuršių nerijos kraštą parodoje „TARP DANGAUS IR JŪROS II. Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų kūriniuose“. Ši paroda pirmoji, kurioje taip išsamiai pristatomas Kuršių nerijoje sovietmečiu sukurtas dailės paveldas. Jai atrinkta daugiau nei 30-ties menininkų kone šimtas kūrinių, kurie ne tik...
  • Edukacinės programos Klaipėdos rajono amatų centre: šiaudinių sodų rišimas

    Edukaciniai užsiėmimai vedami Aurelės Pociuvienės. Tautodailininkės, turintčios didelę patirtį ir išsilavinimą neformalaus ugdymo srityje. Edukaciniai užsiėmimai: Edukacijos metu dalyvių bus išmoktas nusirišti vienas paprastos struktūros šiaudinis sodas. Dalyviai supažins su sodo simbolika, kilme ir reikšme. Šiaudinių sodų rišimas - viena įspūdingiausių lietuvių paprotinės...
  • Rudens malonumai Kaišiadorių r.

    Atvykę į rančą „Myliu kaimą“ galėsite pakeliauti rudenėjančiu, kvepiančiu grybais ir samanomis mišku lydimi ožkų, avytės, ponio. Tai tikras žygis galbūt vienintelėje vietoje Lietuvoje, kur Jus lydės linksmas keturkojų būrelis. https://www.facebook.com/myliukaimaranca/ Jei Jūs ar Jūsų šeimos nariai norėtų artimiau susipažinti su gyvūnais, juos pamaitinti, paglostyti, pažaisti,...
  • „Vytautas Pečiukonis: akvarelė”

    A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje, Vydūno al. 2, Kaune, Paroda „Vytautas Pečiukonis: akvarelė”. Vytautas Pečiukonis (1926–2013), dar vadinamas Agnus Elegru, buvo puikus savitą ir originalų stilių sukūręs neeilinio talento tapytojas. Tapė tiek akvarele, tiek aliejumi. Taip pat jis buvo ir pedagogas, kone tris dešimtmečius – nuo 1960 iki 1987 m. – dirbęs...
  • Ruošiantis naujai parodai, moksleiviai išbandė japonišką kaligrafiją bei tapybą tušu

    Lapkričio mėn. Chaimo Frenkelio viloje bus atidaryta nauja paroda „Materijų skambesys“. Ruošiantis jai ir vykdant to paties pavadinimo projektą, Šiaulių „Aušros“ muziejus rugsėjo mėnesį organizavo japoniškos kaligrafijos bei tapybos tušu (sumi-e) edukacijas moksleiviams. Paroda „Materijų skambesys“ bus skirta konceptualiajai juvelyrikai. Šia paroda...
  • Po rekonstrukcijos Šiauliuose atsidarys modernus muziejus su atviromis saugyklomis

    Šiaulių „Aušros“ muziejus nuolat keičiasi, modernėja ir šiandien yra vienas iš didžiausių ir aktyviausių Lietuvos muziejų, kurio padaliniai vis atnaujinami ir pritaikomi daugiafunkcėms muziejinėms veikloms. Šiuo metu vykdomas „Aušros“ muziejaus Edukacijos centro pastato rekonstrukcijos projektas, kuriuo siekiama pagerinti kultūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir...
  • Švęsti Rudens lygiadienį – į Žaliūkių malūnininko sodybą

    2020 m. rugsėjo 22 d., antradienį, nuo 19 val. kai diena vėl susilygina su naktimi, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai) švęsime Rudens lygiadienį. Tai – astronominė rudens pradžia. Renginys nemokamas. Rudens lygiadienis nuo seno laikytas mistiniu – senovėje tądien vykdavo sambariai – bendraminčių, bendradarbių...
  • Paroda „Kasdienybė Lietuvos fotografijoje 1963–2013m.“

    Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, Paroda „Kasdienybė Lietuvos fotografijoje 1963–2013m.“. Tai vizualinis pasakojimas apie Lietuvos kasdienį gyvenimą, kurio akiratyje per pastarąjį pusšimtį metų atsirasdavo vis kiti dalykai, aktualijos, nuotaikos. Per šį laikotarpį susiformavo trys fotografų kartos, išsiskiriančios savo temomis, braižu, visuomet...
  • Šiauliuose rodomos net dvi Antano Sutkaus fotografijų parodos

    Šiauliečiai ir miesto svečiai turi unikalią galimybę vienu metu Šiauliuose išvysti net dvi vieno iš žymiausių Lietuvos fotomenininkų Antano Sukaus fotografijų parodas: Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140) eksponuojama daugiausia menininko archyvinę fotografiją pristatanti paroda „Sveikinimai iš XX amžiaus“, o 2020 m. rugsėjo 11 d. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus. 74)...
  • Chaimo Frenkelio vilos parke – ilgai lauktas Sakartvelo ansamblio „Suliko“ koncertas

    2020 m. rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, 18 val. Chaimo Frenkelio vilos parke (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyks paskutinysis XVII tarptautinio Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalio renginys. Koncertuos Tbilisio valstybinio operos ir baleto teatro ansamblis „Suliko“ (Sakartvelas). Renginyje dalyvaus Sakartvelo nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Levan...