Laisvalaikio naujienos

Lietuvos pilys ir dvarai: architektūrinė kelionė

2019 m. liepos 26 d.

Lietuvos pilys ir dvarai: architektūrinė kelionė

Pasitaikius progai aplankyti Lietuvos senuosius istorinius pilių ir dvarų pastatus, verta atkreipti dėmesį į kiekvieno išskirtinumą, savitas detales, stilių. Tai juk vis kažkurio didiko, pilies ar dvaro valdytojo skonio ir ambicijų išraiška, architekto kūrybos rezultatai, įkūnyta saviraiška, meniniai impulsai ir siekis atskleisti tuo metu vyravusio architektūrinio stiliaus estetiką. Istorinių Lietuvos pastatų išorė mums byloja apie pastangas sukurti gražiausius architektūrinius kūrinius skirtingais laikmečiais. Lankydamiesi pilyse ir dvaruose, galime pakeliauti laiku ir grožėtis skirtingais architektūriniais stiliais, nuo gotikos iki vėlyvojo klasicizmo, romantizmo, istorizmo. Galingiausiems ir įtakingiausiems Lietuvos valstybės didikams statydinantis rezidencijas, reprezentacinius pilių ir dvarų rūmus, Lietuvoje sklido Vakarų Europos kultūra ir profesionali architektūra.

Trakų ir Medininkų pilys mena net XIV amžių, – tai gotikos stiliumi statytos rezidencinės, gynybinės Lietuvos didžiųjų kunigaikščių tvirtovės. Medininkų pilis statyta XIV a., manoma, pirmoje jo pusėje, valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui (1316–1341 m.). Tai buvo vienas iš punktų, gynusių Lietuvos valstybę nuo Kryžiuočių ir Livonijos ordinų. Trakų pusiasalio mūrinės pilies statybos darbai vyko 1362–1382 m. ir 1414–1430 m. Tai viena didžiausių gardinių Lietuvos pilių, užėmusi apie 4 hektarų plotą. Čia, tarp Galvės ir Lukos ežerų, iki dabar stūkso senieji pilies bokštai ir gynybinės sienos. Atvykus galima apsilankyti ir restauruotuose XVIII a. dominikonų vienuolyno pastatuose, susipažinti su koplyčioje ir jos rūsyje įrengta sakralinio meno ekspozicija. Išlikusios senosios Trakų pusiasalio ir Medininkų pilių gynybinės sienos puikiai tinka Viduramžių atmosferai sukurti, čia išties galima pasijusti tarsi nukeliavus laiku į gilią praeitį.

Ryškus ir daugelio atmintyje giliai įsirėžęs Trakų salos pilies, ryškiai kontrastuojančios su ją supančių ežerų mėlyne, paveikslas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio statytą pilį, manoma, projektavo Kryžiuočių ordino architektas. Galvės ežero Pilies saloje esantys rezidenciniai rūmai apjuosti gynybine siena, tarp trijų aukštų pilies korpusų – akmenimis grįstas kiemas. Viduje, ant sienų ir langų nišose yra išlikusių XV a. freskų su bizantiškojo stiliaus bruožais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plėtros į Rytus atspindžiais.

Keliaujant palei Lietuvos upių tėvą Nemuną, verta aplankyti renesanso stiliaus, XVII amžiaus paveldą reprezentuojančią Panemunės pilį. Vengrų kilmės savininkas Jonušas Eperješas ėmėsi statyti pilį apie 1604–1610 m., o jos projektuoti, manoma, buvo pakviestas olandų architektas Petras Nonhartas, rekonstravęs ir Vilniaus Žemutinę pilį. Laikui bėgant pilis įgavo ir kitų stilių bruožų, besidomintieji atpažins baroko, klasicizmo elementus. Vis tik kalbant apie architektūrą, Panemunės pilis gali būti laikoma autentiškiausia iš XVII–XVIII a. rezidencinių pilių Lietuvoje, ji išliko mažai tepakitusi iki mūsų dienų.

Renesanso stiliumi XVII a. pradžioje pastatyti ir Raudondvario dvaro pilies rūmai su apvaliu bokštu – ryški jų spalva lėmė ne tik dvaro, bet ir visos gyvenvietės pavadinimą. Dvaro ansambliui priklauso du oficinų pastatai, oranžerija, arklidės, ledainė bei 3,8 hektarų ploto parkas. 1831 metais dvarvietę nusiaubus gaisrui, grafo Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus iniciatyva atstatymui buvo pasitelkti garsūs architektai: lietuvis Jonas Margevičius, Jokūbas Voleris iš Prūsijos ir italas Lauras Cezaris Anikini. Anglų neogotikos elementų ansamblyje atsirado prie pilies atnaujinimo darbų prisidėjus Frederikui Diubua de Monperė (1840 m.), puošniomis neogotikinėmis formomis išsiskiria dvaro arklidės.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, lyginant su aplinkinėmis valstybėmis, buvo itin paplitusi medinė dvarų architektūra, kuri iki mūsų dienų, deja, neišliko. Išlikę seniausi medinės dvarų architektūros pavyzdžiai Lietuvoje – išskirtiniai. Tokie yra apie 1700 m. statyti Aristavėlės dvaro rūmai, šiuo metu esantys Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Baroko laikotarpio architektūros, mediniai Aristavėlės rūmai puošiasi laužytos konfigūracijos stogu su profiliuotais karniziniais apvadais. Dvaro interjere klasicizmo stiliui vyraujant ištapytose sienose, lubose yra ir Liudviko XV epochos stiliaus, ir liaudiškų motyvų.

Keletas išlikusios XVIII a. dvaro architektūros pavyzdžių laukia šalia Vilniaus esančioje Liubavo dvarvietėje. Senieji dvaro pastatai, oficina ir oranžerija, statyti baroko stiliumi, šiuo metu pilnai restauruoti. Liubavo dvaro pastatų būklė prieš atstatymą buvo itin bloga: būta rimtų abejonių, ar šitaip apirusius pastatus, statytus dar iš pusiau degtų plytų, beverta imtis gelbėti. Tačiau didžiulio Lietuvos paveldo puoselėtojų entuziazmo ir pastangų dėka, šiandien seniausia Lietuvoje oranžerija ir greta stovinti oficina restauruotos ir pritaikytos kultūros reikmėms. Ryškių spalvų barokinį Liubavo dvaro pastatų ansamblį supa senojo parko medžiai ir tvenkiniai, gaubia romantiška rimtis ir ramybė.

XVIII a. pab. – XIX a. pr. Lietuvoje statytos klasicizmo stiliaus didikų rezidencijos, pastatai, alsuojantys klasika, simetrija, atkartojantys antikinės architektūros formas. Jų projektų autoriai buvo garsiausi to meto architektai, žymios Vilniaus klasicizmo mokyklos atstovai (Vilniaus universiteto Architektūros katedros ugdytiniai) Laurynas Gucevičius, Mykolas Knafusas, Karolis Podšačinskis, Mykolas Angelas Šulcas, taip pat garsūs Europos architektai.

Pagal žymiausio Vilniaus klasicizmo atstovo, žinomiausio Lietuvos architekto Lauryno Gucevičiaus (1753–1798 m.) projektą XVIII a. pabaigoje buvo pastatyti Čiobiškio dvaro rūmai. Vienaaukštis, su portiku, drąsių ir elegantiškų formų pastatas stovi šalia Neries ir Musės upių santakos. Išlikę ir kiti dvaro ansamblio pastatai: oficina, karietinė ir ledainė.

Karolis Podčašinskis (1790–1860 m.), Vilniaus vėlyvojo klasicizmo atstovas, Lauryno Gucevičiaus mokinys, dvarų projektus rengė 1824–1828 m. Vienas žinomiausių jo darbų – Tuskulėnų rūmai Vilniuje, pastatyti apie 1825 m. Tūrinės kompozicijos, stačiakampio plano vienaaukščiai rūmai spinduliuoja santūria klasika. Rytinę pastato pusę puošia augalinių motyvų lipdiniai ir antikinių deivių – Dianos, Junonos ir Veneros – skulptūros. Interjere restauruota klasicizmo laikotarpio sienų ir lubų tapyba. Karolio Podčašinskio kūryba užbaigė visą klasicizmo epochą Lietuvos architektūroje.

XIX amžiuje Lietuvoje plito ir romantizmas, statyti reprezentaciniai pastatai siekiant atkartoti viduramžių architektūros dvasią. Romantizmo pavyzdys – itališkos vilos stiliumi apie 1850 m. pastatyti Belvederio dvaro rūmai su kampiniu bokštu, asimetriškos struktūros, santūrių, neorenesansinių bruožų. Klasicizmo ir romantizmo stilių bruožų turi Raguvėlės dvaro rūmai, statyti pagal Karolio Podšačinskio mokinio architekto Tomo Tyšeckio (1824–1861) projektą. Pastatas atkartoja antikinės architektūros formas, romantizmo stiliumi jį puošia arkados. Raguvėlės dvaras – vienas didžiausių išlikusių Lietuvoje architektūrinių dvarų ansamblių, jį sudaro daug gamybinių, ūkinių pastatų, bažnyčia, parkas.

XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje architektūroje įsivyravo istorizmo stilius. Tuo metu statyboms dvaruose nereikėjo Rusijos administracijos leidimų, todėl fundatoriai kvietėsi architektus iš Vakarų Europos. Pavyzdžiui, didikų Tiškevičių užsakymu neoklasicistinio stiliaus Trakų Vokės dvaro rūmus projektavo italų architektas Leandras Markonis (1880 m.), o Užutrakio dvaro rūmus – lenkų architektas Juzefas Husas (1901 m.).

Kaip prabangi rezidencija 1879 m., kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu, pastatyti vokiečių architekto Karlo Lorenso projektuoti Plungės dvaro rūmai. Įspūdingas ne tik pagrindinis pastatas, puošnus visas dvaro ansamblis, žirgynų pastatuose ryškios neogotikos formos. Tuo tarpu Zyplių dvaro architektūriniame ansamblyje esama mažai Lietuvoje paplitusių neobarokinių formų. Šie rūmai buvo rekonstruoti grafo Tomo Potockio 1898–1901 m.

Natūralu, didžioji dalis Lietuvos pilių ir dvarų pastatų statyti vėlyvesniais – klasicizmo, romantizmo, istorizmo stiliais, tačiau nemaža ir ankstyvesnių laikmečių istorinių pastatų. Neretai daug kartų restauruotame, perstatytame pilies ar dvaro ansamblyje esama išlikusių ir ankstesnių, ir vėlyvesnių architektūrinių stilių bruožų. Kiekvienas istorinis Lietuvos pilių ar dvarų ansamblių pastatas atidžiau žvelgiančiam atskleis įdomių detalių ir tegul papasakos apie čia gyvenusių didikų meninį skonį, ambicijas, ir kur kas daugiau...

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, projekto „Lietuvos pilių ir dvarų žinomumo didinimas elektroninės rinkodaros priemonėmis“ vykdymo metu įvairiais aspektais pristatys ir daugiau prioritetiniuose Lietuvos turizmo regionuose esančių pilių ir dvarų.

Vilma Dečkutė Žukauskienė, 2019-07-17

Laisvalaikio naujienos

  • Įdomybės Kaišiadorių rajone

    Kaišiadorys 1920 – 1939 m. buvo Trakų apskrities centru. Kaišiadorių rajonas yra pats vyriškiausias Lietuvoje, 1000-čiui vyrui tenka 944 moterys (2019 m. pradžios duomenimis). Tai viena iš dviejų savivaldybių Lietuvoje, kur vyrų skaičius viršija moterį skaičių. (Kretingos r. sav. 1000-vyrų 2019 m. pradžioje teko 952 moterys). Darsūniškis – vienintelis miestelis Lietuvoje su...
  • Garsūs Kaišiadorių rajono žmonės!

    Kardinolas Vincentas Sladkevičius, 2020 m. rugpjūčio 10 d. sueis lygiai šimtas metų, kai V. Sladkevičius gimė Guronyse, Kaišiadorių r. Jis buvo jauniausias vaikas šeimoje, neteko tėvo būdamas devynerių. Mokėsi Žaslių pradinėje mokykloje, nuo 1932 m. Kaišiadorių gimnazijoje, bet paskui perėjo į katalikišką gimnaziją Kaišiadoryse. 1934 m. įstojo į Kauno jėzuitų gimnaziją. Ją baigęs 1939 m....
  • Kino pavasaris namuose

    Festivalis vyks, kaip žadėta, kovo 19–balandžio 2 dienomis, tik kitu formatu. Visos Lietuvos žiūrovai filmais mėgautis galės namų kino platformose ir taip dalyvauti pirmajame šalyje virtualiajame kino festivalyje. Dvi savaites bus galima legaliai mėgautis laukiamiausiais šių metų „Kino pavasario“ filmais net keturiose platformose: naujos kartos televizijos TELIA TV filmų...
  • Lietuvos nacionalinis muziejus pristato virtualias parodas, bei įdomiausius eksponatus

    Šalyje paskelbus dviejų savaičių apribojimus, Lietuvos nacionalinis muziejus šį laiką išnaudos nuotoliniam bendravimui su lankytojais – pirmąją savaitę pradėsime labai trumpų pasakojimų ciklą, kurio metu supažindinsime su pačiais įdomiausiais muziejuje saugomais eksponatais. Taip pat dalinamės medžiaga, kurią galima pasiekti internetu. Žiūrėkite...
  • Kokius lankytinus objektus Kaišiadorių r. aplankyti būnant gryname ore?

    Mergakalnio atodanga – ši atondanga esanti prie Kauno marių (42 metrai). Nuo jos atsiveria platus vaizdas. Matosi Paukščių sala, Kruonio HAE. Vienas iš padavimų mena, kad nuo šio skardžio buvo numetamos palaido elgesio moterys. Prieš metant jos buvo įkišamos į statines, prikaltas vinių, arba į maišus, kartu su pasiutusiomis katėmis. Kita legenda byloja apie gražuolę vietinio pono dukrą,...
  • Kaimo turizmo sodybos su gyvūnais Kaišiadorių rajone

    Gyvas kalnas – čia vaikai mėgausis įvairių gyvūnų ir paukščių draugija, tėveliai atsipūs nuo darbų rutinos. Nuostabi, gyva atmosfera čia kuriama šeimos narių rankomis. Nuo vištos iki ponio. Adresas Stebeikių k. 19, Kaišiadorių r. sav. +37060356068. Plačiau Myliu kaimą – Miške įkurtoje poilsiavietėje – rančoje vaikai turės galimybę bendrauti su įvairiais draugiškais...
  • Kulinarinės kelionės Kaišiadorių rajone

    Žaslių tradicinių amatų centras. Žaslių tradicinių amatų centre organizuojamose kulinarinio paveldo edukacinėse programose galima išsikepti šakotį, žaslietiška košę, pasigaminti gomurį glostančius „švilpikus“ bei baltos karamelės suformuotus „atlaidinius“ saldainius. Vytauto g. 38, LT-56412, Žasliai, Kaišiadorių r., +37034620274,...
  • Kovo 11-ąjai skirtos parodos Šiaulių „Aušros“ muziejaus padaliniuose

    2020 m. kovo 11 d. Šiaulių „Aušros“ muziejus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį kviečia paminėti kartu. Šią dieną pradeda veikti dvi naujos parodos: „Laisvės tribūnoje“ ir „Kovo 11–oji: laisvės istorijos liudijimai“. Nuo 11 iki 17 val. muziejaus padaliniai – Chaimo Frenkelio vila (Vilniaus g. 74), Fotografijos muziejus (Vilniaus g. 140),...
  • Antano Sutkaus fotografijų paroda „Sveikinimai iš XX amžiaus“

    M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, Antano Sutkaus fotografijų paroda „Sveikinimai iš XX amžiaus“. „Sveikinimai iš XX amžiaus“ – tokiu įrašu savo albumus mėgsta pasirašinėti vienas ryškiausių ir svarbiausių Lietuvos fotografų Antanas Sutkus (g. 1939). Pirmoji tokio dydžio A. Sutkaus paroda Kaune išsiskiria iki šiol dar nematytų...
  • Ar jau buvote Blindos aikštėje?

    Aplankę Trakus atraskite ir Mažuosius Trakus. Taip neretai pavadinami Kaišiadorių rajone tarp trijų ežerų išsidėstę Žasliai. Žaslių miestelio vardas dažnai minimas Lietuvos istorijoje. Žasliai susiję su Lietuvos metraštyje užrašyta legenda apie lietuvių kilmę iš romėnų. Mirus Romos kunigaikščio Palemono palikuonio kunigaikščio Kukovaičio motinai Pajautai, sūnus padaręs stabą jai atminti ir...
  • Paroda „Baltarusiški motyvai“ Šalčininkų kultūros centre

    Nuo 2020 m. kovo 16 d. Šalčininkų kultūros centre vyks paroda „Baltarusiški motyvai“. Parodos darbų autoriai yra dailininkai iš Minsko ir Vilniaus: Zubakov V., Brodovskij B., Vytiagorov J., Golub V., Borisovas R., Balachovič A., Mazajeva T., Riabčiuk N., Driagina L., Ivakovskij V., Šandrocha B., Pliaugo S., Lukjan V., Chludok L., Šeremet S., Pranckevičius I.. Paroda vyks iki...
  • Paroda „Keliaujantys muzikantai“ | Vilniaus geležinkelio stotyje

    Paroda „Keliaujantys muzikantai“, pristatanti trijų Leipcigo aplinkos sujungtų kompozitorių – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Claros Schumann ir Edvardo Griego kelionių maršrutus ir kasdienybę, šį pavasarį ir vasarą džiugins net devynių Lietuvos miestų gyventojus. Keliaujanti paroda apie keliaujančius muzikus – tokį neeilinį kultūrinį įspūdį paruošė tarptautiniame...
  • Jubiliejinė Danutės Kvietkevičiūtės tekstilės darbų paroda

    V. K. Jonyno namuose-galerijoje, Turistų g. 9, Druskininkuose, Jubiliejinė Danutės Kvietkevičiūtės tekstilės darbų paroda. Parodoje eksponuojami 8–9 deš. sukurti tekstilės darbai. Ausdama gobelenus autorė perteikia savitus išgyvenimus, autentiškas savosios būties interpretacijas. Kaip teigia tekstilininkė: „Nuostaba ir žavesys Dievo sukurtu pasauliu nulėmė gobelenų...
  • Artūro Braziūno tapybos paroda „Tarp žemės ir dangaus“

    Vasario 29 d. Bernardinų bažnyčios bendruomenės centre atidaryta Artūro Braziūno tapybos paroda „TARP ŽEMĖS IR DANGAUS“. Produktyvus ir energingas tapytojas, surengęs daugiau kaip 20 personalinių parodų, save apibūdina kaip romantinio siurrealizmo atstovą, kuris bando perkelti žiūrintįjį į kitą realybę, atskleisti ją savitu kampu. Ryškūs, turtingo kolorito tapytojo A....
  • Algimanto Kalvaičio fotografijų paroda „Ledas. Ego išsilaisvinimas“

    Šaltą, apsiniaukusį ankstyvo pavasario vakarą vaikštinėjom su draugu pajūriu. Gėrėjomės niūrumu, tik retsykiais išsitraukdami kameras nuspausti užraktui... Gerai pašalę jau ruošėmės važiuoti namo, kai iš po žemutinių debesų saulėlydžio išlindo saulė ir visa pakrantė pasidarė gyva, spalvota. Šaltį pamiršom ir už kamerų... Ledų gabaliukai spindėjo, kaip brangakmeniai. Toks formų įvairumas...