Laisvalaikio naujienos

Lietuvos pilys ir dvarai: architektūrinė kelionė

2019 m. liepos 26 d.

Lietuvos pilys ir dvarai: architektūrinė kelionė

Pasitaikius progai aplankyti Lietuvos senuosius istorinius pilių ir dvarų pastatus, verta atkreipti dėmesį į kiekvieno išskirtinumą, savitas detales, stilių. Tai juk vis kažkurio didiko, pilies ar dvaro valdytojo skonio ir ambicijų išraiška, architekto kūrybos rezultatai, įkūnyta saviraiška, meniniai impulsai ir siekis atskleisti tuo metu vyravusio architektūrinio stiliaus estetiką. Istorinių Lietuvos pastatų išorė mums byloja apie pastangas sukurti gražiausius architektūrinius kūrinius skirtingais laikmečiais. Lankydamiesi pilyse ir dvaruose, galime pakeliauti laiku ir grožėtis skirtingais architektūriniais stiliais, nuo gotikos iki vėlyvojo klasicizmo, romantizmo, istorizmo. Galingiausiems ir įtakingiausiems Lietuvos valstybės didikams statydinantis rezidencijas, reprezentacinius pilių ir dvarų rūmus, Lietuvoje sklido Vakarų Europos kultūra ir profesionali architektūra.

Trakų ir Medininkų pilys mena net XIV amžių, – tai gotikos stiliumi statytos rezidencinės, gynybinės Lietuvos didžiųjų kunigaikščių tvirtovės. Medininkų pilis statyta XIV a., manoma, pirmoje jo pusėje, valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui (1316–1341 m.). Tai buvo vienas iš punktų, gynusių Lietuvos valstybę nuo Kryžiuočių ir Livonijos ordinų. Trakų pusiasalio mūrinės pilies statybos darbai vyko 1362–1382 m. ir 1414–1430 m. Tai viena didžiausių gardinių Lietuvos pilių, užėmusi apie 4 hektarų plotą. Čia, tarp Galvės ir Lukos ežerų, iki dabar stūkso senieji pilies bokštai ir gynybinės sienos. Atvykus galima apsilankyti ir restauruotuose XVIII a. dominikonų vienuolyno pastatuose, susipažinti su koplyčioje ir jos rūsyje įrengta sakralinio meno ekspozicija. Išlikusios senosios Trakų pusiasalio ir Medininkų pilių gynybinės sienos puikiai tinka Viduramžių atmosferai sukurti, čia išties galima pasijusti tarsi nukeliavus laiku į gilią praeitį.

Ryškus ir daugelio atmintyje giliai įsirėžęs Trakų salos pilies, ryškiai kontrastuojančios su ją supančių ežerų mėlyne, paveikslas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio statytą pilį, manoma, projektavo Kryžiuočių ordino architektas. Galvės ežero Pilies saloje esantys rezidenciniai rūmai apjuosti gynybine siena, tarp trijų aukštų pilies korpusų – akmenimis grįstas kiemas. Viduje, ant sienų ir langų nišose yra išlikusių XV a. freskų su bizantiškojo stiliaus bruožais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plėtros į Rytus atspindžiais.

Keliaujant palei Lietuvos upių tėvą Nemuną, verta aplankyti renesanso stiliaus, XVII amžiaus paveldą reprezentuojančią Panemunės pilį. Vengrų kilmės savininkas Jonušas Eperješas ėmėsi statyti pilį apie 1604–1610 m., o jos projektuoti, manoma, buvo pakviestas olandų architektas Petras Nonhartas, rekonstravęs ir Vilniaus Žemutinę pilį. Laikui bėgant pilis įgavo ir kitų stilių bruožų, besidomintieji atpažins baroko, klasicizmo elementus. Vis tik kalbant apie architektūrą, Panemunės pilis gali būti laikoma autentiškiausia iš XVII–XVIII a. rezidencinių pilių Lietuvoje, ji išliko mažai tepakitusi iki mūsų dienų.

Renesanso stiliumi XVII a. pradžioje pastatyti ir Raudondvario dvaro pilies rūmai su apvaliu bokštu – ryški jų spalva lėmė ne tik dvaro, bet ir visos gyvenvietės pavadinimą. Dvaro ansambliui priklauso du oficinų pastatai, oranžerija, arklidės, ledainė bei 3,8 hektarų ploto parkas. 1831 metais dvarvietę nusiaubus gaisrui, grafo Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus iniciatyva atstatymui buvo pasitelkti garsūs architektai: lietuvis Jonas Margevičius, Jokūbas Voleris iš Prūsijos ir italas Lauras Cezaris Anikini. Anglų neogotikos elementų ansamblyje atsirado prie pilies atnaujinimo darbų prisidėjus Frederikui Diubua de Monperė (1840 m.), puošniomis neogotikinėmis formomis išsiskiria dvaro arklidės.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, lyginant su aplinkinėmis valstybėmis, buvo itin paplitusi medinė dvarų architektūra, kuri iki mūsų dienų, deja, neišliko. Išlikę seniausi medinės dvarų architektūros pavyzdžiai Lietuvoje – išskirtiniai. Tokie yra apie 1700 m. statyti Aristavėlės dvaro rūmai, šiuo metu esantys Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Baroko laikotarpio architektūros, mediniai Aristavėlės rūmai puošiasi laužytos konfigūracijos stogu su profiliuotais karniziniais apvadais. Dvaro interjere klasicizmo stiliui vyraujant ištapytose sienose, lubose yra ir Liudviko XV epochos stiliaus, ir liaudiškų motyvų.

Keletas išlikusios XVIII a. dvaro architektūros pavyzdžių laukia šalia Vilniaus esančioje Liubavo dvarvietėje. Senieji dvaro pastatai, oficina ir oranžerija, statyti baroko stiliumi, šiuo metu pilnai restauruoti. Liubavo dvaro pastatų būklė prieš atstatymą buvo itin bloga: būta rimtų abejonių, ar šitaip apirusius pastatus, statytus dar iš pusiau degtų plytų, beverta imtis gelbėti. Tačiau didžiulio Lietuvos paveldo puoselėtojų entuziazmo ir pastangų dėka, šiandien seniausia Lietuvoje oranžerija ir greta stovinti oficina restauruotos ir pritaikytos kultūros reikmėms. Ryškių spalvų barokinį Liubavo dvaro pastatų ansamblį supa senojo parko medžiai ir tvenkiniai, gaubia romantiška rimtis ir ramybė.

XVIII a. pab. – XIX a. pr. Lietuvoje statytos klasicizmo stiliaus didikų rezidencijos, pastatai, alsuojantys klasika, simetrija, atkartojantys antikinės architektūros formas. Jų projektų autoriai buvo garsiausi to meto architektai, žymios Vilniaus klasicizmo mokyklos atstovai (Vilniaus universiteto Architektūros katedros ugdytiniai) Laurynas Gucevičius, Mykolas Knafusas, Karolis Podšačinskis, Mykolas Angelas Šulcas, taip pat garsūs Europos architektai.

Pagal žymiausio Vilniaus klasicizmo atstovo, žinomiausio Lietuvos architekto Lauryno Gucevičiaus (1753–1798 m.) projektą XVIII a. pabaigoje buvo pastatyti Čiobiškio dvaro rūmai. Vienaaukštis, su portiku, drąsių ir elegantiškų formų pastatas stovi šalia Neries ir Musės upių santakos. Išlikę ir kiti dvaro ansamblio pastatai: oficina, karietinė ir ledainė.

Karolis Podčašinskis (1790–1860 m.), Vilniaus vėlyvojo klasicizmo atstovas, Lauryno Gucevičiaus mokinys, dvarų projektus rengė 1824–1828 m. Vienas žinomiausių jo darbų – Tuskulėnų rūmai Vilniuje, pastatyti apie 1825 m. Tūrinės kompozicijos, stačiakampio plano vienaaukščiai rūmai spinduliuoja santūria klasika. Rytinę pastato pusę puošia augalinių motyvų lipdiniai ir antikinių deivių – Dianos, Junonos ir Veneros – skulptūros. Interjere restauruota klasicizmo laikotarpio sienų ir lubų tapyba. Karolio Podčašinskio kūryba užbaigė visą klasicizmo epochą Lietuvos architektūroje.

XIX amžiuje Lietuvoje plito ir romantizmas, statyti reprezentaciniai pastatai siekiant atkartoti viduramžių architektūros dvasią. Romantizmo pavyzdys – itališkos vilos stiliumi apie 1850 m. pastatyti Belvederio dvaro rūmai su kampiniu bokštu, asimetriškos struktūros, santūrių, neorenesansinių bruožų. Klasicizmo ir romantizmo stilių bruožų turi Raguvėlės dvaro rūmai, statyti pagal Karolio Podšačinskio mokinio architekto Tomo Tyšeckio (1824–1861) projektą. Pastatas atkartoja antikinės architektūros formas, romantizmo stiliumi jį puošia arkados. Raguvėlės dvaras – vienas didžiausių išlikusių Lietuvoje architektūrinių dvarų ansamblių, jį sudaro daug gamybinių, ūkinių pastatų, bažnyčia, parkas.

XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje architektūroje įsivyravo istorizmo stilius. Tuo metu statyboms dvaruose nereikėjo Rusijos administracijos leidimų, todėl fundatoriai kvietėsi architektus iš Vakarų Europos. Pavyzdžiui, didikų Tiškevičių užsakymu neoklasicistinio stiliaus Trakų Vokės dvaro rūmus projektavo italų architektas Leandras Markonis (1880 m.), o Užutrakio dvaro rūmus – lenkų architektas Juzefas Husas (1901 m.).

Kaip prabangi rezidencija 1879 m., kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu, pastatyti vokiečių architekto Karlo Lorenso projektuoti Plungės dvaro rūmai. Įspūdingas ne tik pagrindinis pastatas, puošnus visas dvaro ansamblis, žirgynų pastatuose ryškios neogotikos formos. Tuo tarpu Zyplių dvaro architektūriniame ansamblyje esama mažai Lietuvoje paplitusių neobarokinių formų. Šie rūmai buvo rekonstruoti grafo Tomo Potockio 1898–1901 m.

Natūralu, didžioji dalis Lietuvos pilių ir dvarų pastatų statyti vėlyvesniais – klasicizmo, romantizmo, istorizmo stiliais, tačiau nemaža ir ankstyvesnių laikmečių istorinių pastatų. Neretai daug kartų restauruotame, perstatytame pilies ar dvaro ansamblyje esama išlikusių ir ankstesnių, ir vėlyvesnių architektūrinių stilių bruožų. Kiekvienas istorinis Lietuvos pilių ar dvarų ansamblių pastatas atidžiau žvelgiančiam atskleis įdomių detalių ir tegul papasakos apie čia gyvenusių didikų meninį skonį, ambicijas, ir kur kas daugiau...

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, projekto „Lietuvos pilių ir dvarų žinomumo didinimas elektroninės rinkodaros priemonėmis“ vykdymo metu įvairiais aspektais pristatys ir daugiau prioritetiniuose Lietuvos turizmo regionuose esančių pilių ir dvarų.

Vilma Dečkutė Žukauskienė, 2019-07-17

Laisvalaikio naujienos

  • Interaktyvus tiltas „Kražių jėzuitų kolegija XVII a. ir dabar“

    Prieš 450 metų Valerijono Protasevičiaus kvietimu į Lietuvą atvykę jėzuitai ne vien įgalino jėzuitų misiją Lietuvoje, bet ir tam tikru mastu lėmė visos Lietuvos istorijos likimą. Jėzuitai pirmieji ėmė vesti rekolekcijas ir vykdyti misijas atokiuose kaimuose, pirmieji sukūrė vidurinio ir aukštojo mokslo institucijas, pirmieji pradėjo statyti dramos spektaklius, parengė ir išleido pirmąją...
  • Naujos ekspozicijos „Lietuvos dailė XIV–XIX a.“ atidarymas

    Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55, Kaune, gruodžio 13 d., penktadienį, 17 val. švęsdamas savo 98 metų įkūrimo sukaktį kviečia į naują ekspoziciją centriniuose muziejaus rūmuose. Viduramžių lobiai, legendos, retenybės, mirtis, bažnyčia ir turtingųjų pasaulis... Tokios temos pasitiks lankytojus naujai atidaromoje ekspozicijoje „Lietuvos dailė...
  • 11-oji tarptautinė tekstilės miniatiūrų bienalė „Matmuo“

    V. K. Jonyno namuose-galerijoje, Turistų g. 9, Druskininkuose Atidarymas: gruodžio 13 d., penktadienį, 16.30 val. 11-oji tarptautinė tekstilės miniatiūrų bienalė „Matmuo“, atkeliavusi iš LDS galerijos „Arka“. Nuo 1992 m. Vilniuje rengiamos tarptautinės tekstilės miniatiūrų bienalės šiuo metu yra vienintelės tokio pobūdžio mažosios tekstilės parodos Baltijos...
  • Gintarės Jautakaitės lopšinių disko pristatymas

    Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, gruodžio 10 d., antradienį, 17 val. kviečiame į susitikimą su Gintare Jautakaite. Renginio „Pasaka, poezija ir muzika“ metu, atlikėja, dainų autorė pristatys naują lopšinių diską „Kur nakties lelijos žydi“. Tai – unikalus projektas, kuriame Gintarės sukurtos lopšinės, įdainuotos...
  • Dormantės ir Jurgio Penkinski keramikos darbų paroda „Žemės skarba“

    A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, Atidarymas; gruodžio 6 d., penktadienį, 17 val. Dormantės ir Jurgio Penkinski keramikos darbų paroda „Žemės skarba“. Dormantės ir Jurgio Penkinski kūrybinis duetas bendrose parodose kuria dialogą, organiškai papildydami vienas kitą, kaskart vis giliau panirdami į estetines ir technologines...
  • Knygos „Kai Kaunas buvo Kaunas. Pasivaikščiojimai po miestą 1938 m.“ pristatymas

    Istorinėje LR Prezidentūroje, Vilniaus g. 33, Kaune, gruodžio 12 d., ketvirtadienį, 17 val. į savo studijų miestą sugrįžta istorikė Giedrė Milerytė-Japertienė su naujausia knyga „Kai Kaunas buvo Kaunas. Pasivaikščiojimai po miestą 1938 m.“ Kartu su autore į 1938-uosius laikinosios sostinės metus nusikels menotyrininkė Daiva Citvarienė ir istorikas Kastytis Antanaitis. Renginį...
  • Sveiki atvykę į Baltijos cirką!

    Baltijos cirkas - seniausia Lietuvos profesionali cirko organizacija, džiuginanti žiūrovus jau nuo 1994 m. Mūsų kredo: GERIAUSIOS CIRKO TRADICIJOS VAIKAMS IR SUAUGUSIEMS ! 2019 m. VASAROS SEZONAS baigėsi, tad KVIEČIAME RINKTIS VEIKLAS KAMERINIAME CIRKE - MUZIEJUJE, DROBĖS G. 31, KAUNE. Informacija tel.: +370 610 34654 KAMERINIO CIRKO VEIKLOS (Drobės g. 31, Kaunas): *...
  • Šiuolaikinio slovakų stiklo ir keramikos dizaino paroda „Daugiau yra daugiau II“

    M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, Atidarymas: lapkričio 28 d., ketvirtadienį, 17 val. Šiuolaikinio slovakų stiklo ir keramikos dizaino paroda „Daugiau yra daugiau II“. Paroda „Daugiau yra daugiau II“ visų pirma siekiama pristatyti žiūrovams pastaraisiais metais Slovakijoje realizuotus įdomiausius ir ambicingiausius stiklo ir...
  • Lino Blažiūno paroda „Piešiniai“

    M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje, M. K. Čiurlionio g. 35, Druskininkuose, Atidarymas: lapkričio 22 d., penktadienį, 17 val. Lino Blažiūno paroda „Piešiniai“. Parodoje eksponuojami naujausi L. Blažiūno sukurti kūriniai iš asmeninio menininko rinkinio. Menininkas Linas Blažiūnas daugiausiai dirba vaizduojamosios grafikos srityje: kuria piešinius, grafikos...
  • Kelmės krašto muziejuje vyks Jurgitos ir Andriaus Seselskų fotoparodos atidarymas

    2019 m. lapkričio 27 d. 17.15 val. vyks Jurgitos ir Andriaus Seselskų fotoparodos atidarymas. Renginio metu bus pristatytas ir 2020 metų fotokalendorius. Paroda veiks iki 2020 m. sausio 30 d. Maloniai kviečiame!
  • Dzūkiška popietė „Kici metai – ne už kalnų...”

    Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, lapkričio 24 d., sekmadienį, 14 val. kviečiame į dzūkišką popietę „Kici metai – ne už kalnų...”. Renginio programoje: „Dzūkų kalendoraus 2020” pristatymas, pokalbis su Kauno muzikinio teatro solistu Laimonu Pautieniumi, paįvairintas dainomis bei poezija dzūkų tarme apie gyvenimą...
  • Fotomenininko Raimondo Puišio fotografijų paroda „Vorkuta – 67-oji paralelė

    Papilės Simono Daukanto muziejuje fotomenininko Raimondo Puišio fotografijų paroda „Vorkuta – 67-oji paralelė“ Vorkuta… Stebinanti kontrastais – namais vaiduokliais, sovietinės imperijos reliktais, palydovinio ryšio antenomis virš elnių augintojų jurtų. Stingdanti, bet kartu ir šilta… Be politikos, be perdėto pakilumo ar noro pažeminti. Su...
  • 6 dažniausiai ruošiantis kelionei daromos klaidos

    Pasiruošimas kelionei į užsienį dažniausiai pareikalauja nemažai pastangų. Tam, kad išvyka būtų kaip įmanoma sklandesnė ir netikėtai iškilusios problemos nesugadintų planų, verta apgalvoti daugybę dalykų. Dalis keliaujančiųjų mėgsta vis atidėlioti planavimą, todėl vėliau neišvengia įvairiausių sunkumų. Taigi, kokios tos dažniausios pasiruošimo metu daromos klaidos? 1. Nelyginamos...
  • Vilniui – turizmo „Oskaras“ už „G-spot“ reklaminę kampaniją

    Vilniaus turizmo rinkodaros kampanija „Vilnius – the G-spot of Europe“ (liet. „Vilnius – Europos G taškas“) pripažinta geriausia. Toks įvertinimas antradienio vakarą paskelbtas Londone įvykusiuose prestižiniuose tarptautiniuose turizmo apdovanojimuose „International Travel & Tourism Awards“. Geriausių miestų rinkodaros kampanijų kategorijoje...
  • Adventinis miestelis – kitoks Šv. Kalėdų laukimas

    Lietuvos liaudies buities muziejus kuria naują tradiciją ir kviečia atvykti į muziejaus miestelį gruodžio 7 ir 14 d., 12-16 val. ir praleisti Advento popietę kiek neįprastai nuolat bėgančiam šiuolaikiniam žmogui – be blizgučių ir didžiulio šurmulio, tačiau ne mažiau įdomiai, prasmingai ir turiningai. Tradiciškai adventas – ramybės ir susikaupimo metas, laukiant vienos didžiausių...