Laisvalaikio naujienos

Lietuvos pilys ir dvarai: architektūrinė kelionė

2019 m. liepos 26 d.

Lietuvos pilys ir dvarai: architektūrinė kelionė

Pasitaikius progai aplankyti Lietuvos senuosius istorinius pilių ir dvarų pastatus, verta atkreipti dėmesį į kiekvieno išskirtinumą, savitas detales, stilių. Tai juk vis kažkurio didiko, pilies ar dvaro valdytojo skonio ir ambicijų išraiška, architekto kūrybos rezultatai, įkūnyta saviraiška, meniniai impulsai ir siekis atskleisti tuo metu vyravusio architektūrinio stiliaus estetiką. Istorinių Lietuvos pastatų išorė mums byloja apie pastangas sukurti gražiausius architektūrinius kūrinius skirtingais laikmečiais. Lankydamiesi pilyse ir dvaruose, galime pakeliauti laiku ir grožėtis skirtingais architektūriniais stiliais, nuo gotikos iki vėlyvojo klasicizmo, romantizmo, istorizmo. Galingiausiems ir įtakingiausiems Lietuvos valstybės didikams statydinantis rezidencijas, reprezentacinius pilių ir dvarų rūmus, Lietuvoje sklido Vakarų Europos kultūra ir profesionali architektūra.

Trakų ir Medininkų pilys mena net XIV amžių, – tai gotikos stiliumi statytos rezidencinės, gynybinės Lietuvos didžiųjų kunigaikščių tvirtovės. Medininkų pilis statyta XIV a., manoma, pirmoje jo pusėje, valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui (1316–1341 m.). Tai buvo vienas iš punktų, gynusių Lietuvos valstybę nuo Kryžiuočių ir Livonijos ordinų. Trakų pusiasalio mūrinės pilies statybos darbai vyko 1362–1382 m. ir 1414–1430 m. Tai viena didžiausių gardinių Lietuvos pilių, užėmusi apie 4 hektarų plotą. Čia, tarp Galvės ir Lukos ežerų, iki dabar stūkso senieji pilies bokštai ir gynybinės sienos. Atvykus galima apsilankyti ir restauruotuose XVIII a. dominikonų vienuolyno pastatuose, susipažinti su koplyčioje ir jos rūsyje įrengta sakralinio meno ekspozicija. Išlikusios senosios Trakų pusiasalio ir Medininkų pilių gynybinės sienos puikiai tinka Viduramžių atmosferai sukurti, čia išties galima pasijusti tarsi nukeliavus laiku į gilią praeitį.

Ryškus ir daugelio atmintyje giliai įsirėžęs Trakų salos pilies, ryškiai kontrastuojančios su ją supančių ežerų mėlyne, paveikslas. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio statytą pilį, manoma, projektavo Kryžiuočių ordino architektas. Galvės ežero Pilies saloje esantys rezidenciniai rūmai apjuosti gynybine siena, tarp trijų aukštų pilies korpusų – akmenimis grįstas kiemas. Viduje, ant sienų ir langų nišose yra išlikusių XV a. freskų su bizantiškojo stiliaus bruožais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plėtros į Rytus atspindžiais.

Keliaujant palei Lietuvos upių tėvą Nemuną, verta aplankyti renesanso stiliaus, XVII amžiaus paveldą reprezentuojančią Panemunės pilį. Vengrų kilmės savininkas Jonušas Eperješas ėmėsi statyti pilį apie 1604–1610 m., o jos projektuoti, manoma, buvo pakviestas olandų architektas Petras Nonhartas, rekonstravęs ir Vilniaus Žemutinę pilį. Laikui bėgant pilis įgavo ir kitų stilių bruožų, besidomintieji atpažins baroko, klasicizmo elementus. Vis tik kalbant apie architektūrą, Panemunės pilis gali būti laikoma autentiškiausia iš XVII–XVIII a. rezidencinių pilių Lietuvoje, ji išliko mažai tepakitusi iki mūsų dienų.

Renesanso stiliumi XVII a. pradžioje pastatyti ir Raudondvario dvaro pilies rūmai su apvaliu bokštu – ryški jų spalva lėmė ne tik dvaro, bet ir visos gyvenvietės pavadinimą. Dvaro ansambliui priklauso du oficinų pastatai, oranžerija, arklidės, ledainė bei 3,8 hektarų ploto parkas. 1831 metais dvarvietę nusiaubus gaisrui, grafo Benedikto Emanuelio Tiškevičiaus iniciatyva atstatymui buvo pasitelkti garsūs architektai: lietuvis Jonas Margevičius, Jokūbas Voleris iš Prūsijos ir italas Lauras Cezaris Anikini. Anglų neogotikos elementų ansamblyje atsirado prie pilies atnaujinimo darbų prisidėjus Frederikui Diubua de Monperė (1840 m.), puošniomis neogotikinėmis formomis išsiskiria dvaro arklidės.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, lyginant su aplinkinėmis valstybėmis, buvo itin paplitusi medinė dvarų architektūra, kuri iki mūsų dienų, deja, neišliko. Išlikę seniausi medinės dvarų architektūros pavyzdžiai Lietuvoje – išskirtiniai. Tokie yra apie 1700 m. statyti Aristavėlės dvaro rūmai, šiuo metu esantys Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. Baroko laikotarpio architektūros, mediniai Aristavėlės rūmai puošiasi laužytos konfigūracijos stogu su profiliuotais karniziniais apvadais. Dvaro interjere klasicizmo stiliui vyraujant ištapytose sienose, lubose yra ir Liudviko XV epochos stiliaus, ir liaudiškų motyvų.

Keletas išlikusios XVIII a. dvaro architektūros pavyzdžių laukia šalia Vilniaus esančioje Liubavo dvarvietėje. Senieji dvaro pastatai, oficina ir oranžerija, statyti baroko stiliumi, šiuo metu pilnai restauruoti. Liubavo dvaro pastatų būklė prieš atstatymą buvo itin bloga: būta rimtų abejonių, ar šitaip apirusius pastatus, statytus dar iš pusiau degtų plytų, beverta imtis gelbėti. Tačiau didžiulio Lietuvos paveldo puoselėtojų entuziazmo ir pastangų dėka, šiandien seniausia Lietuvoje oranžerija ir greta stovinti oficina restauruotos ir pritaikytos kultūros reikmėms. Ryškių spalvų barokinį Liubavo dvaro pastatų ansamblį supa senojo parko medžiai ir tvenkiniai, gaubia romantiška rimtis ir ramybė.

XVIII a. pab. – XIX a. pr. Lietuvoje statytos klasicizmo stiliaus didikų rezidencijos, pastatai, alsuojantys klasika, simetrija, atkartojantys antikinės architektūros formas. Jų projektų autoriai buvo garsiausi to meto architektai, žymios Vilniaus klasicizmo mokyklos atstovai (Vilniaus universiteto Architektūros katedros ugdytiniai) Laurynas Gucevičius, Mykolas Knafusas, Karolis Podšačinskis, Mykolas Angelas Šulcas, taip pat garsūs Europos architektai.

Pagal žymiausio Vilniaus klasicizmo atstovo, žinomiausio Lietuvos architekto Lauryno Gucevičiaus (1753–1798 m.) projektą XVIII a. pabaigoje buvo pastatyti Čiobiškio dvaro rūmai. Vienaaukštis, su portiku, drąsių ir elegantiškų formų pastatas stovi šalia Neries ir Musės upių santakos. Išlikę ir kiti dvaro ansamblio pastatai: oficina, karietinė ir ledainė.

Karolis Podčašinskis (1790–1860 m.), Vilniaus vėlyvojo klasicizmo atstovas, Lauryno Gucevičiaus mokinys, dvarų projektus rengė 1824–1828 m. Vienas žinomiausių jo darbų – Tuskulėnų rūmai Vilniuje, pastatyti apie 1825 m. Tūrinės kompozicijos, stačiakampio plano vienaaukščiai rūmai spinduliuoja santūria klasika. Rytinę pastato pusę puošia augalinių motyvų lipdiniai ir antikinių deivių – Dianos, Junonos ir Veneros – skulptūros. Interjere restauruota klasicizmo laikotarpio sienų ir lubų tapyba. Karolio Podčašinskio kūryba užbaigė visą klasicizmo epochą Lietuvos architektūroje.

XIX amžiuje Lietuvoje plito ir romantizmas, statyti reprezentaciniai pastatai siekiant atkartoti viduramžių architektūros dvasią. Romantizmo pavyzdys – itališkos vilos stiliumi apie 1850 m. pastatyti Belvederio dvaro rūmai su kampiniu bokštu, asimetriškos struktūros, santūrių, neorenesansinių bruožų. Klasicizmo ir romantizmo stilių bruožų turi Raguvėlės dvaro rūmai, statyti pagal Karolio Podšačinskio mokinio architekto Tomo Tyšeckio (1824–1861) projektą. Pastatas atkartoja antikinės architektūros formas, romantizmo stiliumi jį puošia arkados. Raguvėlės dvaras – vienas didžiausių išlikusių Lietuvoje architektūrinių dvarų ansamblių, jį sudaro daug gamybinių, ūkinių pastatų, bažnyčia, parkas.

XIX a. II pusėje – XX a. pradžioje architektūroje įsivyravo istorizmo stilius. Tuo metu statyboms dvaruose nereikėjo Rusijos administracijos leidimų, todėl fundatoriai kvietėsi architektus iš Vakarų Europos. Pavyzdžiui, didikų Tiškevičių užsakymu neoklasicistinio stiliaus Trakų Vokės dvaro rūmus projektavo italų architektas Leandras Markonis (1880 m.), o Užutrakio dvaro rūmus – lenkų architektas Juzefas Husas (1901 m.).

Kaip prabangi rezidencija 1879 m., kunigaikščio Mykolo Oginskio užsakymu, pastatyti vokiečių architekto Karlo Lorenso projektuoti Plungės dvaro rūmai. Įspūdingas ne tik pagrindinis pastatas, puošnus visas dvaro ansamblis, žirgynų pastatuose ryškios neogotikos formos. Tuo tarpu Zyplių dvaro architektūriniame ansamblyje esama mažai Lietuvoje paplitusių neobarokinių formų. Šie rūmai buvo rekonstruoti grafo Tomo Potockio 1898–1901 m.

Natūralu, didžioji dalis Lietuvos pilių ir dvarų pastatų statyti vėlyvesniais – klasicizmo, romantizmo, istorizmo stiliais, tačiau nemaža ir ankstyvesnių laikmečių istorinių pastatų. Neretai daug kartų restauruotame, perstatytame pilies ar dvaro ansamblyje esama išlikusių ir ankstesnių, ir vėlyvesnių architektūrinių stilių bruožų. Kiekvienas istorinis Lietuvos pilių ar dvarų ansamblių pastatas atidžiau žvelgiančiam atskleis įdomių detalių ir tegul papasakos apie čia gyvenusių didikų meninį skonį, ambicijas, ir kur kas daugiau...

Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, projekto „Lietuvos pilių ir dvarų žinomumo didinimas elektroninės rinkodaros priemonėmis“ vykdymo metu įvairiais aspektais pristatys ir daugiau prioritetiniuose Lietuvos turizmo regionuose esančių pilių ir dvarų.

Vilma Dečkutė Žukauskienė, 2019-07-17

Laisvalaikio naujienos

  • Pažintiniai takai Kaišiadorių r.

    Girelės pažintinis takas. Lengvam pasivaikščiojimui gamtoje siūlome keliauti Girelės pėsčiųjų taku (apie 1,7 km), kuris prasideda šalia Paukštininkų gatvės. Čia įrengtas informacinis stendas. Pirmiausiai akis paganysite į meniškus kaišiadoriečių sukurtus inkilus, iškabintus pakelės medžiuose – 2012 m., minint Paukščių dieną, gimė „Inkilų alėja“. Toliau prieisite riedlenčių...
  • Iniciatyva „Mano Čiurlionio namai“ – grįžta!

    2020 metų kovo mėnesį startavusi M. K. Čiurlionio namų Vilniuje iniciatyva „Mano Čiurlionio Namai“ grįžta su nauju kvietimu – „Atrasti Čiurlionį naujai!”, kviesdama kiekvieną prisijungti prie bendros M. K. Čiurlionio kūrybą pristatančios galerijos kūrimo. Šiais metais rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais vykęs M. K. Čiurlionio namų organizuotas renginių ciklas...
  • Stanislavos Šarkienės kūrybos darbų paroda ,,Kitoks popieriaus pasaulis”

    Aš, Stanislava Šarkienė, gyvenu Alizavoje. Mano darbinė veikla buvo susijusi su mokykla, kuriai paskyriau 45 - erius nelengvus, įtemptus, bet įdomius metus. 37- erius metus buvau Alizavos mokyklos mokytoja, direktoriaus pavaduotoja ugdymui. 2014 metų rugsėjo 1-ąją užvėriau mokyklos duris. Nesinorėjo užsidaryti namuose. Tą patį rugsėjo mėnesį įstojau į Kupiškio trečiojo amžiaus universitetą....
  • Kaišiadorių miestas

    Šis miestas yra puikus tuo, kad nėra labai didelis, bet jame esantys objektai yra itin svarbūs ir su svarbia istorija šio miesto gyventojams bei kitiems atvykusiems. Pirmiausia ką išskirtume, tai geležinkelio stotis. 1919 m. liepos 6 d. išvyko pirmasis Nepriklausomas traukinys iš Kaišiadorių į Radviliškį. Čia dirbo Didžiosios Kovos apygardos įkūrėjas ir vadas partizanas Jonas Misiūnas –...
  • Saldžiosios pramogos AJ Šokolado skulptūrų muziejuje

    AJ Šokolado skulptūrų muziejus Pirmasis šokolado skulptūrų muziejus Lietuvoje atidarytas Trakuose, adresu Vytauto g. 4. Maloniai visus kviečiame apsilankyti! Čia išvysite net keturis šokolado kambarius – Majų, Kolumbo, filmo „Šokoladas“ ir „Smagaus gyvenimo“ temomis, kuriems įkurti prireikė net dviejų tonų balto, juodo ir pieniško šokolado. Turėsite unikalią...
  • Idėja sekmadienio rytui: Europos parkas kviečia į dėmesingą kelionę po meno pasaulį

    Š. m. spalio 25 d., sekmadienį, 11 val. Europos parko muziejuje vyks renginys, kurio dalyviai leisis į dėmesingą kelionę po meno pasaulį, patirs meną „lėtai“ kartu su atidos mokytoju Pauliumi Rakštiku. Kiekvieno žmogaus meno patyrimas gali būti unikalus ir įsimintinas. Renginyje bus kviečiama stabtelėti, atsikvėpti, pažvelgti sukoncentravus dėmesį, pajusti „čia ir...
  • Tarp dangaus ir jūros II. Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų kūriniuose

    Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, kviečiame atrasti nuostabų Kuršių nerijos kraštą parodoje „TARP DANGAUS IR JŪROS II. Kuršių nerija sovietmečio Lietuvos dailininkų kūriniuose“. Ši paroda pirmoji, kurioje taip išsamiai pristatomas Kuršių nerijoje sovietmečiu sukurtas dailės paveldas. Jai atrinkta daugiau nei 30-ties menininkų kone šimtas kūrinių, kurie ne tik...
  • Edukacinės programos Klaipėdos rajono amatų centre: šiaudinių sodų rišimas

    Edukaciniai užsiėmimai vedami Aurelės Pociuvienės. Tautodailininkės, turintčios didelę patirtį ir išsilavinimą neformalaus ugdymo srityje. Edukaciniai užsiėmimai: Edukacijos metu dalyvių bus išmoktas nusirišti vienas paprastos struktūros šiaudinis sodas. Dalyviai supažins su sodo simbolika, kilme ir reikšme. Šiaudinių sodų rišimas - viena įspūdingiausių lietuvių paprotinės...
  • Rudens malonumai Kaišiadorių r.

    Atvykę į rančą „Myliu kaimą“ galėsite pakeliauti rudenėjančiu, kvepiančiu grybais ir samanomis mišku lydimi ožkų, avytės, ponio. Tai tikras žygis galbūt vienintelėje vietoje Lietuvoje, kur Jus lydės linksmas keturkojų būrelis. https://www.facebook.com/myliukaimaranca/ Jei Jūs ar Jūsų šeimos nariai norėtų artimiau susipažinti su gyvūnais, juos pamaitinti, paglostyti, pažaisti,...
  • „Vytautas Pečiukonis: akvarelė”

    A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje, Vydūno al. 2, Kaune, Paroda „Vytautas Pečiukonis: akvarelė”. Vytautas Pečiukonis (1926–2013), dar vadinamas Agnus Elegru, buvo puikus savitą ir originalų stilių sukūręs neeilinio talento tapytojas. Tapė tiek akvarele, tiek aliejumi. Taip pat jis buvo ir pedagogas, kone tris dešimtmečius – nuo 1960 iki 1987 m. – dirbęs...
  • Ruošiantis naujai parodai, moksleiviai išbandė japonišką kaligrafiją bei tapybą tušu

    Lapkričio mėn. Chaimo Frenkelio viloje bus atidaryta nauja paroda „Materijų skambesys“. Ruošiantis jai ir vykdant to paties pavadinimo projektą, Šiaulių „Aušros“ muziejus rugsėjo mėnesį organizavo japoniškos kaligrafijos bei tapybos tušu (sumi-e) edukacijas moksleiviams. Paroda „Materijų skambesys“ bus skirta konceptualiajai juvelyrikai. Šia paroda...
  • Po rekonstrukcijos Šiauliuose atsidarys modernus muziejus su atviromis saugyklomis

    Šiaulių „Aušros“ muziejus nuolat keičiasi, modernėja ir šiandien yra vienas iš didžiausių ir aktyviausių Lietuvos muziejų, kurio padaliniai vis atnaujinami ir pritaikomi daugiafunkcėms muziejinėms veikloms. Šiuo metu vykdomas „Aušros“ muziejaus Edukacijos centro pastato rekonstrukcijos projektas, kuriuo siekiama pagerinti kultūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir...
  • Švęsti Rudens lygiadienį – į Žaliūkių malūnininko sodybą

    2020 m. rugsėjo 22 d., antradienį, nuo 19 val. kai diena vėl susilygina su naktimi, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje (Architektų g. 73, Šiauliai) švęsime Rudens lygiadienį. Tai – astronominė rudens pradžia. Renginys nemokamas. Rudens lygiadienis nuo seno laikytas mistiniu – senovėje tądien vykdavo sambariai – bendraminčių, bendradarbių...
  • Paroda „Kasdienybė Lietuvos fotografijoje 1963–2013m.“

    Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune, Paroda „Kasdienybė Lietuvos fotografijoje 1963–2013m.“. Tai vizualinis pasakojimas apie Lietuvos kasdienį gyvenimą, kurio akiratyje per pastarąjį pusšimtį metų atsirasdavo vis kiti dalykai, aktualijos, nuotaikos. Per šį laikotarpį susiformavo trys fotografų kartos, išsiskiriančios savo temomis, braižu, visuomet...
  • Šiauliuose rodomos net dvi Antano Sutkaus fotografijų parodos

    Šiauliečiai ir miesto svečiai turi unikalią galimybę vienu metu Šiauliuose išvysti net dvi vieno iš žymiausių Lietuvos fotomenininkų Antano Sukaus fotografijų parodas: Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140) eksponuojama daugiausia menininko archyvinę fotografiją pristatanti paroda „Sveikinimai iš XX amžiaus“, o 2020 m. rugsėjo 11 d. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus. 74)...