Laisvalaikio naujienos

Lobio iš Laisvės alėjos pristatymas visuomenei

2019 m. vasario 25 d.

Nuo kovo 2 d. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55) smalsuoliai galės savo akimis išvysti beveik 500 metų po Laisvės alėjos grindiniu gulėjusį lobį.

Tik dėl laimingo atsitiktinumo, vykdant Laisvės alėjos rekonstrukciją, buvo atrastas Žygimanto Augusto laikus menantis lobis, išgulėjęs po grindiniu beveik 500 metų. Keitėsi epochos, politinės santvarkos, plėtėsi Kauno miesto ribos, ir tik 2018 m. vasarą iš po žemių buvo iškastos XVI a. vidurio monetos. Laisvės alėjos lobio išskirtinumas yra tai, kad jame rasta Žygimanto Augusto 1565 m. 2 grašių moneta. Tokios monetos Lietuvoje buvo rastos tik dviejuose lobiuose, bet nė viena iš jų į Lietuvos muziejus nepateko.

Restauratoriai turėjo apžiūrėti monetas, mirkyti jas specialiame oksidus tirpinančiame skystyje. Kaip linkėdamas kantrybės teigė Numizmatikos skyriaus vadovas dr. I. Narbutas: „Kiekvienos monetos valymo trukmė gali būti labai skirtinga. Tos, kurios oksidavosi labiau, mirks ilgiau. Daug ką šiame procese lemia ir metalas.“ Taigi, kad galima būtų visiems kauniečiams ir miesto svečiams pasidžiaugti šiuo svarbią kultūrinę ir istorinę vertę turinčiu XVI a. vidurio lobiu, reikėjo atlikti pirminę pagrindinių grupių monetų restauraciją, suskaitmeninti nuvalytų monetų vaizdus, su „Ekspobalta“ dizaineriais įrengti ekspoziciją ir pagaminti specialią įrangą šiam lobiui eksponuoti.

Lobio suradimo istorija

2018 m. birželio 25 d., vykdant Laisvės alėjos rekonstrukciją, ties pastatu Laisvės al. 87, priešais įėjimą į Lėlių teatrą, liepų alėjoje atkastos 356 moliniame inde laikytos senovinės monetos. Beveik 500 metų senumo lobis buvo surastas 80–70 cm gylyje. Jau tą pačią dieną, sustojus rekonstrukcijos darbams, buvo iškviestas archeologas Dainius Balčiūnas. Jis ir pradėjo pirminius lobio vietos archeologinius tyrimus. Pasinaudodamas metalo detektoriumi, archeologas iškastose žemėse surado dar 393 monetas bei puodyninio koklio šukes.

Lobio paslėpimo istorija

Remiantis istoriniais šaltiniais, ties lobio suradimo vieta XVI a. ėjo gynybinė miesto siena. Kitaip tariant, lobis buvo paslėptas jau už miesto ribų. Spėjama, kad lobio savininkas galėjo paslėpti monetas apie 1567 m., kai Kaune siautė maras ir buvo kilęs didžiulis gaisras. Manoma, kad, bėgdamas iš miesto, savininkas užkasė monetas geresniems laikams, tačiau susigrąžinti lobį jam nebuvo lemta.

Lobio turinys ir istorinis kontekstas

Vienas iš specialios komisijos narių Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus vyresnysis muziejininkas Eduardas Remecas nustatė, kad monetos apima laikotarpį nuo XVI a. iki 1566 metų. Didžiąją lobio dalį, beveik 54 proc., sudaro smulkių nominalų monetos (denarai). Lobyje randama ir vidutinės vertės monetų: I/2 grašio, grašiai, 2 grašiai ir 3 grašiai.

Pažymėtina, kad lobis priklauso valakų reformos periodui. Šio XVI a. 6–8 deš. laikotarpio lobių Lietuvoje rasta apie 20, tačiau dauguma iš jų žinoma tik iš rašytinių šaltinių. Lietuvos muziejuose saugomi tik septynių lobių monetų kompleksai: Vilniaus (Maironio g. 1553 / 1979), Miesteliškių (Pasvalio r., 1565 / 1939), Telšių (1565 / 1985), Vanagų (Trakų r., 1565 / 1963), Labardžių (Šilalės r., 1570 / 1942), Ūdrijos (Alytaus r., 1570 / 1977), Daugalionių II (1559 / 2001). Beveik visi kompleksai — nevisiškai išlikę lobiai su sudėtingomis radimo ir perdavimo muziejams aplinkybėmis. Tik Vanagų ir Labardžių lobiai pasižymi didesne monetų įvairove, būdinga Kaune rastajam lobiui, tačiau jam neprilygsta. Nė viename šių lobių tarp ankstyviausių monetų neužfiksuota lenkiškų Jogailos pusgrašių, kurių yra Kauno lobyje.

Komisija nustatė, jog Laisvės alėjoje rasto lobio sudėtis būdinga XVI a. II pusės pinigų apyvartai. Vis dėlto šis lobis ypatingas tuo, kad jame dominuoja smulkiausio nominalo monetos. Dažniausiai randamuose šio laikotarpio lobiuose dominuoja I/2 grašio nominalo monetos.

Retos monetos yra ir Žygimanto Senojo bei Žygimanto Augusto LDK grašiai. Taip pat lobis labai vertingas ir dėl didelio skaičiaus denarų bei jų datų įvairovės. Tam tikrų kaldinimo metų denarų buvo žinomos vos kelios monetos. Rastas lobis yra vertingas ir dėl retai Lietuvoje randamų kitų monetų: Elbingo-Gdansko denaro, Brandenburgo-Krosnos grašių. Iš to, kad lobyje nėra gausiai kaldintų 1567, 1569 ir 1570 m. 2 denarų monetų, galima daryti išvadą, jog lobis buvo paslėptas apie 1567 metus.

Lobį ištyrė ir įvertino:

Komisijos pirmininkas Robertas Motuzas — Departamento Kontrolės skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius;

Vytautas Aleksiejūnas — Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas;

Dalia Grimalauskaitė — Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus vedėja;

Eduardas Remecas – Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyriaus vyresnysis muziejininkas;

Saulius Rimas — Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.

Specialistai 749 monetų lobį pagal šių dienų rinkos kainą įvertino keturiasdešimčia tūkstančių šešiais šimtais penkiasdešimčia eurų.

Lobio perdavimas NMKČD muziejui

Po atliktų išsamių monetų tyrimų ir sudarytos specialios komisijos vertinimo nuspręsta perduoti Laisvės alėjoje rastą lobį Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Lobio kelias į muziejų šiek tiek užtruko. Policijos užantspauduotoje dėžutėje monetos kelis mėnesius buvo saugomos Vilniuje, Nacionaliniame muziejuje. Spalio pabaigoje Kultūros paveldo departamento direktoriui pasirašius įsakymą, lobį nuspręsta perduoti Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui. Tačiau lobio perdavimo procesas muziejui nebuvo baigtas.

Kadangi UAB „Kauno tiltai“ tą lemtingą birželio 25 d. vykdė darbus Laisvės alėjoje, o įvykio akte nurodė, kad lobio radimo vietoje dirbo bendrovės darbuotojai Ramūnas Stankevičius (elektros darbininkas) ir Virginijus Mongirdas (ekskavatoriaus mechanizatorius), tai pagal 4.65 Lietuvos Respublikos kodekso straipsnį jiems turėjo atitekti 1 ketvirtadalis lobio. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad lobis buvo rastas darbo metu ir bendrovei „Kauno tiltai“ turint leidimą vykdyti renovacijos darbus Laisvės alėjoje, taip pat į tai, kad, vadovaujantis CK 4.65 straipsnio 4 dalimi, lobio radėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, šiuo atveju lobio radėju laikoma pati bendrovė.

Vis dėlto UAB „Kauno tiltai“ kilniaširdiškai atsisakė jiems, kaip radėjams, priklausančios dalies ir muziejui atsiųstame rašte teigė, kad: „Bendrovė, veikdama gera valia ir suprasdama didelę lobio kultūrinę-istorinę vertę bei reikšmę Lietuvos valstybei, (...) atsisako jai (...) išmokėtinos lobio dalies, t. y. 10 165,50 Eur. Bendrovė vertina tai kaip paramą Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui.“

Radėjai:

UAB „Kauno tiltai“ darbuotojai Ramūnas Stankevičius (elektros darbininkas)

Virginijus Mongirdas (ekskavatoriaus mechanizatorius)

Archeologas Dainius Balčiūnas

Pirminė restauracija:

Metalo restauratorė Asta Vasiliauskaitė

Skaitmeniniai monetų atvaizdai:

Skaitmeninimo centro muziejininkas Edgaras Austinskas

Ekspozicijos dizainas:

Architektai Saulius Valius, Kristijonas Svalbonas, grafikos dizaineris Juozapas Švelnys

Rėmėjai:

UAB „Kauno tiltai“

UAB „Ekspobalta“

UAB „Monetų namai“

 

 


www.ciurlionis.lt

Laisvalaikio naujienos

  • Spalio 6 -13d. Gruzija - kalnais žavinti, prieskoniais kvepianti

    Pirma diena (iš spalio 06 į spalio 07 d.) Skrydis: Ryga –Tbilis. Persėdimas Stambule. Tbilisyje būsime 2019.10.14 ryte. Skrendama su Turkijos avialinijomis, įskaičiuotas 30 kg. bagažas. Keičiame pinigus, pavalgome ir vyksime į Šiaurinę Gruzijos dalį, Kazbegą kurio naujas pavadinimas Stepantsminda. Tai nedidelis ramus miestelis pačiame Gruzijos ir Rusijos pasienyje. Kelionė ilga –...
  • Atostogos Nidoje prasideda Šilutės uoste

    Nida - vienas gražiausių kurortų prie Baltijos jūros. Mažas miestelis labai mėgstamas šeimų, dviratininkų, romantikų, atostogautojų. Bet Lietuvoje, kol kas į Nidą patekti galima auto keliu, arba vandens keliu. Ką rinktumėtės Jūs? Karštą vasaros dieną, vairuoti 100 km, stovėti spūstyse, mokėti už parkingą, ekologinius mokesčius, sukti galvą kaip saugiau pritvirtinti prie automobilio...
  • Antaninės 2019 Kaltanėnuose

    Antaninės 2019 birželio 15 d.Kaltanėnuose
  • Muzikinės popietės Kelmės dvare

    Kelmės dvaras – valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, vertinamas kaip retai išlikusi baroko stiliaus Lietuvos provincijos dvaro sodyba. Čia įsikūręs Kelmės krašto muziejus šviečiamąja, edukacine veikla siekia skatinti žmonių domėjimąsi savo istorija, vietos architektūrinio paveldo išsaugojimu. Muziejuje organizuojami įvairūs edukaciniai užsiėmimai, renginiai, parodos, koncertai,...
  • Chaimo Frenkelio viloje pavasaris skleisis eilėmis

    2019 m. gegužės 24 d., penktadienį, 16.30 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) įvyks tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris 2019“ renginys „Poezijos pavasaris“ Šiauliuose“. Dalyvaus poeto Zigmo Gėlės-Gaidamavičiaus premijos, teikiamos už geriausią praėjusių metų poezijos debiutą, laureatas Tomas Vyšniauskas, poetės Dalia Bielskytė,...
  • Mobilusis planetariumas iš Varšuvos Koperniko mokslo centro atvyksta į Lietuvą!

    Dangus pasiekiamas ranka! Mobilusis planetariumas iš Varšuvos Koperniko mokslo centro atvyksta į Lietuvą! Kaip atrodo žinomiausi žvaigždynai? Kur jų ieškoti? Ar verta? Lenkijos instituto Vilniuje bendradarbiavimo su Varšuvos Koperniko mokslo centru bei Lenkijos švietimo ir aukštojo mokslo ministerija dėka, gegužės pabaigoje bus puiki proga įsitikinti, kad tikrai verta! Norėdami pasijusti...
  • Atgyja Paulavos respublikos ledainė

    Įdomybių toli ieškoti nereikia. Šalčininkų rajonas – tai vienintelis Lietuvos rajonas, paveldėjęs Paulavos respubliką – demokratijos iš šviesių idėjų lopšį, kuri įsikūrusi vos 30 km nuo sostinės. Tai buvusi miniatiūrinė valstybė valstybėje tuometinėje Europoje. Svarbu, kad jos konstituciją patvirtino Lietuvos – Lenkijos Seimas. Konstitucija, pinigai, kariuomenė, vėliava,...
  • VII Tarptautinis chorinės muzikos festivalis „Auksinė Šalčios juosta“

    Tarptautinis chorinės muzikos festivalis „Auksinė Šalčios juosta“ – tai vienas didžiausių chorų konkursų, kuris skatina chorinės muzikos sklaidą, muzikinės kultūros kėlimą bei muzikinės patirties dalijimąsi. Šiemet chorai kviečiami į VII Tarptautinį chorinės muzikos festivalį „Auksinė Šalčios juosta“, kuris vyks birželio 8–9 dienomis Eišiškių Kristaus...
  • Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelias „Čiurlionio Lietuva“

    Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune, Gegužės 28 d. 17 val. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelias „Čiurlionio Lietuva“ – tai pirmasis tokios apimties nacionalinis kultūros kelias Lietuvoje, jungiantis 7 savivaldybes ir siūlantis daugybę renginių, parodų, ekskursijų ir edukacinių programų visoje šalyje. Šis kultūrinės...
  • Paroda "VANDUO IR ŽEMĖ. Martinaičio trilogija Mazūro teatre"

    2019 m. gegužės 22 d. 17 val. Prisatoma paroda skirta dailininko ir režisieriaus Vitalijaus Mazūro 85-mečiui. Poetas Marcelijus Martinaitis savo draminės trilogijos pagrindu pasirinko gražiausias lietuvių liaudies pasakas - Sigutė (PELENŲ ANTELĖ), Našlaitė Elenytė ir Joniukas avinukas (AVINĖLIO TEISMAS), Eglė žalčių karalienė (ŽEMĖS DUKRA). Mitologijoje vanduo...
  • Muziejų naktį Šiauliuose – atgijęs miestas ir kultūra

    2019 m. gegužės 18 d. Šiauliuose vyko „Europos muziejų naktis“, kurios metu ekspozicijų duris atvėrė ir į nemokamus renginius kvietė 15 miesto muziejų. Tarptautinis projektas pritraukė tūkstančius lankytojų, kurie norėjo išvysti muziejus tamsiuoju paros metu, kai jie paprastai nedirba. Per vieną naktį Šiaulių muziejai sulaukė per 27 tūkst. apsilankymų. „Europos muziejų...
  • Vizualiųjų menų ir poezijos diptikų paroda „Mūzų sambūvis“

    A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune, Vizualiųjų menų ir poezijos diptikų paroda „Mūzų sambūvis“. Intriguojančioje ekspozicijoje atsiskleidžia vaizdo ir žodžio meistrų kūrybos sąsajos. Parodoje kartu su eilėraščiais eksponuojami įvairių žanrų kūriniai: tapyba, keramika, skulptūra, fotografija. Čia susitiksite su Romualdo Čarnos,...
  • „Kas tas Prezidentas? Lietuvos Prezidentai ir Prezidento institucija 1919–1940 m.“

    Istorinės LR Prezidentūros sodelyje, Vilniaus g. 33, Kaune, Lietuvos Prezidento institucijos istorija šiemet jau skaičiuoja šimtmetį. Šiai progai paminėti eksponuojama archyvinių nuotraukų paroda „Kas tas Prezidentas? Lietuvos Prezidentai ir Prezidento institucija 1919–1940 m.“, kuri pasakoja apie Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas bei kasdienybę. 1919 m....
  • „Nakties vizijos: XVII–XX a. dailininkų kūriniai iš Mykolo Žilinsko kolekcijos“

    M. Žilinsko dailės galerijoje, Nepriklausomybės a. 12, Kaune, Paroda „Nakties vizijos: XVII–XX a. dailininkų kūriniai iš Mykolo Žilinsko kolekcijos“. Parodoje eksponuojami įvairių Europos šalių dailininkų darbai, sukurti XVII–XX a. Tai – retai į galerijos sales atkeliaujantys nakties grožio ir paslapties inspiruoti vaizdai, kuriuos Lietuvai padovanojo...
  • Pirmą kartą Lietuvoje - Ukrainos liaudies ikonos!

    Skubame pasidalinti didžia naujiena! Angelų muziejuje-Sakralinio meno centre Anykščiuose jau gegužės 18 d., šeštadienį, 20 val. atidaroma pirmoji Lietuvoje Ukrainos liaudies ikonų paroda „ANGELO ATVAIZDAS XVIII-XIX a. UKRAINOS LIAUDIES IKONOSE. Šia paroda Sakralinio meno centras pradeda įspūdingą renginių ciklą „DEŠIMT METŲ PO SAKRALUMO ŽENKLU“. Parodoje lankytojams bus...