Paieškų šiandien: 32

Telefono Lietuvoje 135-mečiui – paroda Radijo ir televizijos muziejuje

2017 m. rugpjūčio 9 d.

Nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. Radijo ir televizijos muziejuje (Vilniaus g. 174, Šiauliai) eksponuojama paroda „Telefonui Lietuvoje – 135“. Muziejaus lankytojai išvys telefono raidos pokyčius – nuo XX a. 3 dešimtmetyje naudotų aparatų iki šiandien visiems įprastų mobiliųjų. Parodoje pristatomi ir kariniai telefonai, kurių gamybos data siekia II Pasaulinio karo laikus, komunatoriai – telefonų stotyse stovėję įrenginiai, prie kurių dirbo telefonistės, sujungdavusios abonentus pokalbiui.

Įvairių sociologinių apklausų duomenimis, mobilųjį telefoną žmonės priskiria prie svarbiausių savo asmeninių daiktų, kartais svarbesnių net už piniginę. Nėra ko stebėtis – dabar mobiliuoju telefonu galima ne tik kalbėti, siųsti SMS ir MMS žinutes, bet ir bendrauti įvairiuose socialiniuose tinkluose, sekti naujienas, naudotis GPS imtuvu, žiūrėti filmus, klausytis muzikos, apmokėti sąskaitas ir t. t. Šis prietaisas leidžia greitai komunikuoti ir dalytis naujausia informacija visame pasaulyje. Telefono raidos istorija nėra ilga, tačiau pasižymi ypatingu progresyvumu.

Nors įvairių faktų apie telefoną galimą aptikti dar prieš 1000 m. Peru gyvenvietėse ar inkų civilizacijos mieste, tačiau tikroji telefono aparato istorija prasideda pradėjus naudoti elektros energiją.

XIX a. pradžioje mokslininkai ieškojo būdo, kaip, pasitelkiant elektros energiją, perduoti žmogaus balsą įvairiu nuotoliu. Pirmajam tai padaryti pavyko Amerikoje gyvenusiam teatro inžinieriui, italui Antonijui Meuciui (1808–1896). Jis manė, kad elektra gali išgydyti migreną, tad prijungė ligonį prie baterijos. Paleidęs srovę, italas išgirdo paciento riksmą, kuris jį pasiekė laidais. 1849 m. padarytą išradimą A. Meucis pavadino kalbančiu telegrafu, tačiau, būdamas neturtingas, jis savo išradimo neužpatentavo, o Suvienytoji Vakarų telegrafo kompanija, kuriai jis pateikė išradimo brėžinius, netruko juos „pamesti“. A. Meuciui mirus, ieškinys dėl vagystės buvo užmirštas iki pat 2001 m., kol Jungtinių Amerikos Valstybių Kongresas pripažino, kad būtent Meucis sukonstravo pirmąjį, nors ir nepatentuotą, telefoną.

1876 m. škotų kilmės amerikiečiui Aleksandrui Grehemui Belui (1847–1922), Bostono universiteto profesoriui, tuometiniam kurčnebylių mokyklos mokytojui, gimė idėja, kad oro virpesius įmanoma paversti elektros energija. Pradėjęs eksperimentuoti, 1876 m. į patentų biurą jis atnešė paraišką užregistruoti telefono išradimą. Grynas sutapimas, kad lygiai po dviejų valandų į tą patį biurą su tokia pat paraiška atėjo kitas išradėjas – Eliša Grėjus (1835–1901). Pasirodo, nepriklausomai vienas nuo kito, abu išradėjai įgyvendino telefono idėją. Tačiau Belui pasisekė labiau – telefonas buvo užregistruotas jo vardu, o kompanija „Bel“ gyvuoja ir šiandien.

Lietuvoje telefono istorija prasideda 1882 m., kai kunigaikštis Bogdanas Oginskis nutiesė pirmą telefonų liniją Rietavas–Plungė–Kretinga–Palanga. Taip telefono ryšiu buvo sujungti B. Oginskio ir grafo Kazimiero Tiškevičiaus dvarai. Taip pat grafo K. Tiškevičiaus iniciatyva telefono linija nutiesta tarp dviejų jo rezidencijų Vilniuje ir Vokėje.

Pirmoji telefonų stotis dabartinės Lietuvos teritorijoje įrengta 1888 m. Klaipėdoje, Vilniuje – 1896 m., Šv. Jono ir Didžiosios gatvių kampe, buvusiuose Radvilų rūmuose. Vilniaus telefonų stotis turėjo 150 abonentų, ją aptarnavo 12 darbuotojų. Taip pat Vilniuje 1913 m. įrengtas ir pirmasis viešas telefonas. Kaune telefono stotis duris atvėrė 1903 m.

XIX a. pabaigoje atsiradęs laidinis telefonas padėjo sutaupyti laiko ir pagreitino komunikaciją, o sparti jo technologinė raida byloja apie jo reikalingumą.

Laisvalaikio naujienos

  • Kodėl verta apsilankyti pabėgimo kambaryje?

    Socialiniuose tinkluose vis dažniau matote laimingų draugų ar kolegų nuotraukas su užrašais “Mes pabėgome”, “Mes suspėjome per 60 minučių”, “Mes tai padarėme”... Turbūt ir jums kildavo mintis - “Gal išbandyti ir man?”. Žinoma, iškart šią mintį veja abejonės: “juk reikia surinkti komandą”, “o jeigu nepavyks ištrūkti, mes gi ne...
  • Paskaita-Diskusija „Kultūros publicistika NĖRA Nekalta“ Rytis Zemkauskas

    SPALIO 21 d. 14.00 VAL. Akmenėlių dvare PASKAITA-DISKUSIJA „KULTŪROS PUBLICISTIKA NĖRA NEKALTA“, R. Zemkauskas „Didžiausia kvailystė priskirti kultūrą pramogai. Kultūra ir mažytė jos dalis – menas kalba apie pačias sunkiausias žmogiškos būties apraiškas. Ir kuo skaudžiau kalba, tuo, tiesą sakant, geresnės kokybės yra. Tas pats pasakytina apie kultūros...
  • Pianisto Vincenzo De Martino (Italija) koncertas

    Čiurlionio namai Vilniuje kviečia į pianisto Vincenzo De Martino (Italija) koncertą spalio 17 d. (antradienį) 18.00 val. Vincenzo De Martino gimė 1992 m. Kalijaryje (Italija). Mokytis skambinti fortepijonu pradėjo 6 metų pas prof. Elisabetta Steri. 2015 m. įgijo bakalauro laipsnį su aukščiausio laipsnio pagyrimu „G. P. da Palestrina“ valstybinėje konservatorijoje Maria Lucia...
  • M. K. Čiurlionio galerijoje – „Pojūčių paveikslai“

    Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune Kviečiame registruotis į „Pojūčių teatro“ ekskursijas ir naujai pažinti M. K. Čiurlionio kūrybą! „Pojūčių paveikslai“– tai sensorinė ekskursija po M. K. Čiurlionio galerijos sales. Jos metu lankytojai turės galimybę pažinti jose esančius kūrinius nenaudodami regos....
  • Paroda „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“

    Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, V. Putvinskio g. 55, Kaune Atidarymas: spalio 17 d., antradienį, 14 val. Vitražo iš Kauno Švč. Sakramento bažnyčios paroda „Sugrįžęs į šviesą. Trapaus kūrinio istorija“. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatomas daugiau kaip pusę amžiaus iš visuomenės akiračio išnykęs vienas vertingiausių ir seniausių...
  • Akmenėlių dvare: namų teatro „Arbatvakariai” spektaklis „Liudvisė. Nuo Vilniaus iki Konstantinopolio“

    Režisierė Eglė Tulevičiūtė, pianistė Julija Sotirovič, aktoriai Nida Timinskaitė ir Kristijonas Siparis. Spektaklyje žiūrovai turės galimybę pajusti epochos dvasią, išgirsti Liudvikos ir Julijaus meilės istoriją, klausytis Lietuvoje retai skaitomų Julijaus Slovackio eilėraščių lietuvių ir lenkų kalbomis, žavėtis gyvai atliekama fortepijonine muzika. ::: Mažai kas girdėjo apie...
  • Radvilų rūmų muziejus - mėnesį nemokamai!

    Lietuvos dailės muziejus maloniai kviečia parodą LIETUVIŲ TRADICINIAI IR TAUTINIAI DRABUŽIAI: TEKSTILĖ, GRAFIKA, TAPYBA aplankyti nemokamai 2017 m. spalio 5–lapkričio 5 d. Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24, Vilnius) Tautinio kostiumo metus Lietuvos dailės muziejus pažymi ypatinga paroda, kurioje...
  • Jan Skłodowski fotografijų paroda „Kražiai – Žemaitijos Atėnai“

    Š. m. spalio 6 – 27 d. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centro galerijoje veiks Varšuvos universiteto humanitarinių mokslų daktaro, fotografo, rašytojo, keliautojo, rytinių buvusios Abiejų Tautų Respublikos (Žečpospolitos) žemių tyrinėtojo Jan Skłodowski fotografijų paroda „Kražiai – Žemaitijos Atėnai“. Abiejų Tautų Respublikoje jėzuitų kolegijos buvo steigiamos...
  • Koncertas „Ant lapo geltonų sparnų“

    2017 m. spalio 6 d., penktadienį, 17 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyks atlikėjų iš sostinės koncertas „Ant lapo geltonų sparnų". Pasirodys: Zita Martinavičiūtė (sopranas), Andrius Balachovičius (akordeonas). Renginio vedėja – Irena Žilinskienė. Sveikindami Tarptautinės mokytojų dienos proga atlikėjai susirinkusiems (mokytojams ir ne tik) atliks...
  • M. K. Čiurlionio namai Vilniuje kviečia į "Popietę intelektualams"

    Spalio 7 d. (šeštadienį) 16 val. Čiurlionio namai Vilniuje (Savičiaus g. 11) kviečia į popietę, skirtą kultūros istorijos ir muzikos gurmanams. Istorikas, habilituotas hum. mokslų daktaras Egidijus Aleksandravičius paskaitoje „Meno ir menininkų draugystės XIX amžiaus tautų pavasary“ apžvelgs dailės organizacijų svarbą, jaunosioms Vidurio Europos tautoms grindžiant nacionalinės...
  • Šių metų Muziejų kelio paskutinė stotelė – Jono Basanavičiaus gimtinėje

    2017 m. rugsėjo 27 d. Jono Basanavičiaus gimtinėje (Ožkabalių k.) vyko Lietuvos muziejų kelio „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“ projekto uždarymo konferencija, kurioje buvo aptarti šių metų rezultatai, diskutuojama apie 2018 m. temą „Nepriklausomybės metų ženklai“. „Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“ – šios temos renginiai 55...