Paieškų šiandien: 3960

Telefono Lietuvoje 135-mečiui – paroda Radijo ir televizijos muziejuje

2017 m. rugpjūčio 9 d.

Nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. Radijo ir televizijos muziejuje (Vilniaus g. 174, Šiauliai) eksponuojama paroda „Telefonui Lietuvoje – 135“. Muziejaus lankytojai išvys telefono raidos pokyčius – nuo XX a. 3 dešimtmetyje naudotų aparatų iki šiandien visiems įprastų mobiliųjų. Parodoje pristatomi ir kariniai telefonai, kurių gamybos data siekia II Pasaulinio karo laikus, komunatoriai – telefonų stotyse stovėję įrenginiai, prie kurių dirbo telefonistės, sujungdavusios abonentus pokalbiui.

Įvairių sociologinių apklausų duomenimis, mobilųjį telefoną žmonės priskiria prie svarbiausių savo asmeninių daiktų, kartais svarbesnių net už piniginę. Nėra ko stebėtis – dabar mobiliuoju telefonu galima ne tik kalbėti, siųsti SMS ir MMS žinutes, bet ir bendrauti įvairiuose socialiniuose tinkluose, sekti naujienas, naudotis GPS imtuvu, žiūrėti filmus, klausytis muzikos, apmokėti sąskaitas ir t. t. Šis prietaisas leidžia greitai komunikuoti ir dalytis naujausia informacija visame pasaulyje. Telefono raidos istorija nėra ilga, tačiau pasižymi ypatingu progresyvumu.

Nors įvairių faktų apie telefoną galimą aptikti dar prieš 1000 m. Peru gyvenvietėse ar inkų civilizacijos mieste, tačiau tikroji telefono aparato istorija prasideda pradėjus naudoti elektros energiją.

XIX a. pradžioje mokslininkai ieškojo būdo, kaip, pasitelkiant elektros energiją, perduoti žmogaus balsą įvairiu nuotoliu. Pirmajam tai padaryti pavyko Amerikoje gyvenusiam teatro inžinieriui, italui Antonijui Meuciui (1808–1896). Jis manė, kad elektra gali išgydyti migreną, tad prijungė ligonį prie baterijos. Paleidęs srovę, italas išgirdo paciento riksmą, kuris jį pasiekė laidais. 1849 m. padarytą išradimą A. Meucis pavadino kalbančiu telegrafu, tačiau, būdamas neturtingas, jis savo išradimo neužpatentavo, o Suvienytoji Vakarų telegrafo kompanija, kuriai jis pateikė išradimo brėžinius, netruko juos „pamesti“. A. Meuciui mirus, ieškinys dėl vagystės buvo užmirštas iki pat 2001 m., kol Jungtinių Amerikos Valstybių Kongresas pripažino, kad būtent Meucis sukonstravo pirmąjį, nors ir nepatentuotą, telefoną.

1876 m. škotų kilmės amerikiečiui Aleksandrui Grehemui Belui (1847–1922), Bostono universiteto profesoriui, tuometiniam kurčnebylių mokyklos mokytojui, gimė idėja, kad oro virpesius įmanoma paversti elektros energija. Pradėjęs eksperimentuoti, 1876 m. į patentų biurą jis atnešė paraišką užregistruoti telefono išradimą. Grynas sutapimas, kad lygiai po dviejų valandų į tą patį biurą su tokia pat paraiška atėjo kitas išradėjas – Eliša Grėjus (1835–1901). Pasirodo, nepriklausomai vienas nuo kito, abu išradėjai įgyvendino telefono idėją. Tačiau Belui pasisekė labiau – telefonas buvo užregistruotas jo vardu, o kompanija „Bel“ gyvuoja ir šiandien.

Lietuvoje telefono istorija prasideda 1882 m., kai kunigaikštis Bogdanas Oginskis nutiesė pirmą telefonų liniją Rietavas–Plungė–Kretinga–Palanga. Taip telefono ryšiu buvo sujungti B. Oginskio ir grafo Kazimiero Tiškevičiaus dvarai. Taip pat grafo K. Tiškevičiaus iniciatyva telefono linija nutiesta tarp dviejų jo rezidencijų Vilniuje ir Vokėje.

Pirmoji telefonų stotis dabartinės Lietuvos teritorijoje įrengta 1888 m. Klaipėdoje, Vilniuje – 1896 m., Šv. Jono ir Didžiosios gatvių kampe, buvusiuose Radvilų rūmuose. Vilniaus telefonų stotis turėjo 150 abonentų, ją aptarnavo 12 darbuotojų. Taip pat Vilniuje 1913 m. įrengtas ir pirmasis viešas telefonas. Kaune telefono stotis duris atvėrė 1903 m.

XIX a. pabaigoje atsiradęs laidinis telefonas padėjo sutaupyti laiko ir pagreitino komunikaciją, o sparti jo technologinė raida byloja apie jo reikalingumą.

Laisvalaikio naujienos

  • Suomijos nepriklausomybės šimtmečiui – fotografijų paroda

    2017 m. gruodžio 8 d., penktadienį, 17 val. Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) atidaroma suomių fotografijos paroda „Nepriklausomybė pro objektyvą“, skirta Suomijos nepriklausomybės 100-mečiui. Paroda veiks iki 2018 m. sausio 18 d. Suomijos ambasada Lietuvoje minėdama savo šalies nepriklausomybės 100-ąsias metines, Fotografijos muziejuje pristato šešių suomių...
  • LOT lėktuvai iš Kauno į Varšuvą kils nuolatos

    Po trumpo pasisvečiavimo Kaune vasarą, vykstant Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijai, oro linijų bendrovė LOT į antrąjį pagal dydį Lietuvos oro uostą sugrįžta visam laikui. Kaunas tapo trečiuoju Lietuvos miestu, į kurį skraidys LOT lėktuvai. Prekyba bilietais naujuoju maršrutu Varšuva­-Kaunas prasidėjo jau šiandien. Pirmasis skrydis iš Varšuvos į Kauną įvyks 2018 m....
  • Paroda "Scenos aristokratai ir maištininkai. Lietuvos teatro dailė 1920-1940 m."

    Pasitikdamas Valstybės atkūrimo 100-metį, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus pristato 1920-1940 m. teatro dailininkų kūrybą, neabejotinai turėjusią įtakos mūsų atsikuriančios šalies kultūriniam gyvenimui. 1918 metais Vilniuje paskelbus Lietuvos nepriklausomybę visa šalis gyveno įtemptą valstybės kūrimosi laikotarpį - formavosi socialinė, ekonominė, dvasinė...
  • Šventųjų paveiksliukų, maldaknygių ir giesmių knygų (kantičkų) paroda

    KVIEČIAME APLANKYTI ŠVENTŲJŲ PAVEIKSLIUKŲ, MALDAKNYGIŲ IR GIESMIŲ KNYGŲ (KANTIČKŲ) PARODĄ PAPILĖS SIMONO DAUKANTO MUZIEJUJE (AKMENĖS R.) Paroda veiks nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d. Parodos lankymas nemokamas.
  • „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodžio karalystėje“

    V. K. Jonyno galerijoje, Turistų g. 9, Druskininkuose, Atidarymas: gruodžio 9 d., šeštadienį, 15 val. Gintarės Kuznecovaitės taikomosios tekstilės paroda „Alisa Stebuklų šalyje ir Veidrodžio karalystėje“. Tekstilės, interjero, aprangos ir knygų iliustracijų kūrėja Gintarė Kuznecovaitė, remdamasi Lewis Carroll (1832–1898) knygų „Alisa Stebuklų šalyje“...
  • Seime bus pristatyta paroda tremtinės D. Grinkevičiūtės 90-osioms gimimo metinėms paminėti

    Gruodžio 7 d., ketvirtadienį, 14 val. Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) vyks parodos, skirtos tremtinės, gydytojos, rašytojos Dalios Grinkevičiūtės 90-osioms gimimo metinėms paminėti, pristatymas. Parodą atvers Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininkas Juozas Olekas, kalbės Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo...
  • Kražių kolegijos rezidencija

    2017-2018 metais Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centras įgyvendina Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos finansuojamą projektą Kražių kolegijos rezidencija. Įgyvendinamas projektas miestelio ir viso rajono gyventojams suteikia galimybę susipažinti su įvairia šiuolaikine muzika, daile bei kitomis meno sritimis, ugdo kultūrines, socialines, dalykines...
  • Leono Striogos paroda „Geležies amžius“

    Paveikslų galerijoje, K. Donelaičio g. 16, Kaune Leono Striogos paroda „Geležies amžius“. Iš pirmo žvilgsnio šaltoki ir labai šiuolaikiškai, moderniai atrodantys kūriniai prabyla pačiomis jautriausiomis temomis ir kalbomis. Menininko darbuose atsispindi jo išgyventi įvykiai bei jį supanti aplinka. Geležinės Leono Striogos skulptūros pasakoja įdomiausias istorijas pranešdamos...
  • 2018 m. jubiliejinė Lietuvos šimtmečio dainų šventė "Vardan tos..."

    2018 M. LIETUVOS ŠIMTMEČIO DAINŲ ŠVENTĖ „VARDAN TOS...“ Jei nebuvote Lietuvos sostinėje Vilniuje vidurvasarį, kai čia vyksta Didžioji lietuvių meno olimpiada, ko gero, Jums sunku įsivaizduoti galingą dvidešimties tūkstančių dalyvių choro skambesį arba dideliame stadione atgyjančius devynių tūkstančių šokėjų brėžiamus raštus. Ar gali būti, kad į vieną nedidelę...
  • Kviečiame į Pabėgimo kambarį!

    Pakankamai nauja ir sparčiai populiarėjanti intelektuali pramoga – pabėgimo kambarys – jau Kražiuose! Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre įrengtame „Tarpukario Lietuvos“ pabėgimo kambaryje Jūs sutiksite tokias istorines asmenybes kaip A. Smetona, J. Basanavičius, V. Kudirka ir kt. Taip pat Jūsų laukia ir vieną didžiausių šių laikų atradimų padaręs L. Mažylis....
  • Paroda „Pranas Domšaitis. Pastelės“

    A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, V. Putvinskio g. 64, Kaune Parodoje pristatoma P. Domšaičio palikimo dalis – pastelių kolekcija, išsaugota artimų dainininkės ir vokalo pedagogės Adeleide Armhold giminių. Kolekcijos pagrindu tapo dainininkės sutuoktinio dailininko išeivio Prano Domšaičio įvairiais laikotarpiais sukurtos pastelės. P. Domšaitis –...