Sehenswürdigkeiten



Europos geografinis centras

Vilniaus r.
1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai pranešė, kad pagal naujausius skaičiavimus tikrasis Europos centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus (Molėtų kryptimi), tarp Purnuškių ir Bernotų kaimų. Prancūzų mokslininkai skaičiavimams atlikti pasitelkė gravitacijos centrų metodą, iki tol nenaudotą Europos žemyno centriniam taškui nustatyti. Skaičiavimai daryti atsižvelgiant į geometrinius Europos žemyno kontūrų ypatumus ir santykį su žemės traukos jėga.
mehr

Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Kaišiadorių r.
Viena iš dviejų rotondinės formos bažnyčių Lietuvoje, antroji – Sudervėje. Šios bažnyčios sukurtos sekant romėniškųjų rotondų pavyzdžiu. Žymiausias tokio plano statinys yra Romos Panteono šventykla (vėliau paversta bažnyčia).Bažnyčia pašventinta 1806 m.
mehr

Vištyčio regioninis parkas ir lankytojų centras

Vilkaviškio r.
Beribių Suvalkijos lygumų kamputyje, trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos – pasienyje įsispraudusio Vištyčio regioninio parko kraštovaizdį formavo paskutinio ledynmečio ledo liežuviai, sustūmę aukščiausias Suvalkų aukštumos kalvas, tarp jų įspraudę vaizdingą Vištyčio ežerą, iš žemės gelmių į paviršių išridenę didžiulius akmenis, seklesnes vietas pavertę pelkėmis.
mehr

Giedrys

Utenos r.
32 ha ežeras, telkšantis į Rytus nuo Alaušo ežero., su kuriuo jungia 0,5 km protaka (Alaušos baseinas). Pavadinimas kildintinas iš liet. giedras – „švarus, skaidrus, tyras“. Ilgis 1,2 km, vidutinis plotis 0,27 km, kranto linijos ilgis 3,2 km. Dubuo išgulėtas ledo luisto, didžiausias gylis 11 m, vidutinis gylis 4,1 m, vandens tūris 1,3 mln.m³. Prie ežero įsikūrę Salų ir Ruklių kaimai.
mehr

Raudys

Utenos r.
Raudys – ežeras rytų Lietuvoje, Utenos rajone, apie 5 km į pietus nuo Utenos.
mehr

Platelių ežero apžvalgos aikštelė

Plungės r.
Apžvalgos aikštelė yra šiaurės rytiniame Platelių miestelio pakraštyje, netoli jachtų klubo. Iš apžvalgos aikštelės visu grožiu atsiveria salomis (Pilies, Veršių salos), pusiasaliais (Šventorkalnis) garsus Platelių ežeras bei tamsiais Plokštinės miškais pasipuošusios erdvės.
mehr

Paršežerio pėsčiųjų pažintinis takas

Šilalės r.
Sietuvos kraštovaizdžio draustinyje – ilgis 13,8 km, iš jo 4,1 km medinis takas, 8 informaciniai stendai, 16 suolų, 40 informacinių rodyklių, 3 mediniai tiltai. Takas prasideda ir eina pietine Paršežerio pakrante — Ežero pelke. Čia nutiestas medinis takas. Šioje atkarpoje galima susipažinti su vertingomis žemapelkės biocenozėmis. Iš žemapelkės takas veda į Rešketų kaimą, kurio senkapyje palaidoti 1863 m. sukilėliai. Toliau takas suka link Šilinkalnio. Iš ten — prie Paršpilio piliakalnio, šalia jo yra Parškalnis — senovės gyvenvietė, pro Burbiškių senkapius iki Sietuvos kūlgrindos. Grįžtant pasuka prie mitologinio šaltinio, vadinamo "Milžinų maudykla". Šalia šaltinio įrengtas tiltelis, per kurį patenkama į dešinį Sietuvos krantą. Čia takas veda į Piaunios mišką ir aukštapelkę, kuria praeinama mediniu taku. Grįžtama į tą pačią stovyklavietę.
mehr

Trakų salos pilis

Trakai
Trakų salos pilis – gotikinė pilis Trakų mieste, Galvės ežero Pilies saloje, į kurią nutiestas pėsčiųjų tiltas. Pastatyta kunigaikščių Kęstučio ir Vytauto iniciatyva XIV a. II pusėje – XV a. 1-ajame dešimtmetyje. XV a. ši pilis (kaip ir Trakų pusiasalio pilis) buvo viena iš LDK valdovų rezidencijų. Dabar pilis atstatyta ir yra vienas populiariausių Lietuvoje turistų lankomų objektų; pilyje vyksta įvairios šventės, veikia archeologinė ir istorinė ekspozicijos, medžioklės muziejus. Prie pilies saloje įkurtas parkas.
mehr

Lygumų apžvalgos bokštas

Švenčionių r.
Lygumų kalnas yra pietiniame Vajuonio ežero krante. Ši, trijų ežerų supama, 180 m aukščio virš jūros lygio siekianti plokštikalnė yra tarsi milžiniška apžvalgos aikštelė. Į šiaurę tyvuliuoja Vajuonis. Į pietus nuo Akmeniškių kaimo atsiveria panorama į Kretuonykštį. Vieta pasirinkta neatsitiktinai – iš čia visas Kretuono ežeras matosi kaip ant delno. Kalno papėdėje auganti senų medžių alėja žymi kadaise čia buvusio dvaro vietą.
mehr

Platelių ežeras

Plungės r.
Didžiausias ir giliausias Žemaitijos ežeras, pasižymintis gamtine, kultūrine ir kraštovaizdžio verte. Netgi ežero gelmės yra ypatingos: čia aptikti išskirtiniai geologiniai dariniai, keičiantys supratimą apie visos Žemaičių aukštumos formavimąsi. Ežero vardas pirmą kartą paminėtas Lietuvos metrikoje XV a. Jo plotas – 1 205 ha, vidutinis gylis –10,5 m, giliausia vieta – apie 48,5 m. Į ežerą įteka 17 mažų upeliukų, išteka Babrungas.
mehr

Beržoras

Plungės r.
Tai senas gatvinis kaimas, minimas nuo XV a., valstybės saugoma kultūros vertybė. Bažnytkaimis yra išsaugojęs tradicinį kraštovaizdį, įdomus ir sakralinės architektūros vertybėmis.
mehr

Paršežerio ežero rekreacinė zona

Šilalės r.
Šalia Požerės miestelio tyvuliuoja Paršežerio ežeras. Čia naujai įrengta poilsiavietė su viešu paplūdimiu, poilsio nameliais, krepšinio, tinklinio, vaikų žaidimo aikštelėmis.
mehr

Visagino savivaldybė

Visaginas
Visagino savivaldybė - nedidelė, bet labai jauki teritorija. Prieš milijonus metų šia teritorija slinkęs ledynas suformavo unikalų kraštovaizdį, kuris iki šių dienų puošiasi kalvomis ir ežerų akimis. Netoliese – Nemuno ir Dauguvos upių takoskyra, savivaldybės paribyje – didžiausias Lietuvos ežeras Drūkšiai. Pačiame mieste – žavingas Visagino ežeras, kurio smėlėta pakrantė ir ją supantys šilai pasyviai ar aktyviai pailsėti atvilioja ir mažą, ir didelį, ir nuolat čia gyvenantį, ir svečią.
mehr

Kukuižės ežeras

Visaginas
Nedidelis Kukuižės ežerėlis yra pelkėtuose pušynuose, esančiuose aplink ežerą kur auga viržiai, vaivorai, spanguolės. Čia aptinkama nemažai įvairių vabzdžių, varliagyvių ir roplių rūšių.
mehr

Rūdninkų giria

Šalčininkų r.
Rūdninkų giria yra vieno didžiausių Lietuvoje masyvų - Rūdninkų miškų, kurių plotas siekia 26000 ha - dalis. Girios biotopų kompleksas yra, be abejonės, viena vertingiausių rajono teritorijų. Zygmantiškėmis iki 30 m aukščio iškyla kontinentinės kopos. Atvira smėlyno plynė, suformuota nuo pastoviai mėtomų bombų, sukeltų gaisrų - yra unikalus kontinentinių smėlynų darinys. Rūdninkų girioje yra 3 ežerai. Netoli poligono esantis Šulnio ežerėlis (1,5 ha) irgi apsuptas pelkynu. Rūdninkų kaimo pietryčiuose, kontinentiniu kopų apribotuose pelkynuose, yra Gulbino ežeras.
mehr

Druskonio žiedas

Druskininkai
Mažas, nuostabus Druskonio ežeras traukia žmones visais metų laikais. Asfaltuotais takeliais galima apeiti aplink ežerą: nuo Miesto muziejaus terasos su „Gimtadienio" skulptūrėle (K. Jeroševaitė) iki kitoje balto tiltuko pusėje esančios tautodailės skulptūrų ekspozicijos Druskonio legendų tematika: „Meilės sala" (G. Akstinas), „Pasakorius" (A. Česnulis), „Druskonis" (V. Dabrukas), „Šaltinis" (T. Česnulevičius).
mehr

Raigardo slėnis

Druskininkų sav.
Raigardo slėnis – tai kraštovaizdžio draustinis su didžiausiu šalyje sufoziniu cirku (14 km iš vakarų į rytus ir 4 km iš šiaurės į pietus) yra 9 km už kurorto važiuojant Gardino plentu. Apie Raigardą sukurta daug legendų ir padavimų. Sakoma, kad čia labai seniai stovėjęs didis miestas, vėliau prarytas žemės. Nuo neatmenamų laikų manoma, kad Raigardo duburio šlaitai kartu su aukštame sausame šlaite išaugusiomis pušimis slenka į versmėtą prarają.
mehr

Meironys (Atadringė), etnografinis kaimas

Ignalinos r.
Meironys (Atadringė) Kaimas Ignalinos seniūnijoje, 5 km į vakarus nuo Ignalinos. Tipiškas gatvinis kaimas, išsidėstęs tarp Lūšių, Asalnų ir Dumblio ežerų.
mehr

Antazavės dvaras ir dvaro amatų centras

Zarasų r.
Antazavės dvaro parkas įkurtas XVIII a. pabaigoje. Jis išsidėstęs nuo rūmų ežero link besileidžiančiose terasose, užima 5,5 ha plotą. Priešais rūmus yra iki šių dienų išlikęs parteris su geometriniam planui būdingais takais ir želdiniais. Parką puošia keturi tvenkiniai, apatinėje terasoje esantis Žalvės ežeras. Pokario metais parko teritorijoje įsikūrė Antazavės vaikų globos namai ir vidurinė internatinė mokykla. Šalia mokyklos yra įkurtas augalų turtingas geometrinio plano skveriukas.
mehr
  Gesamt: 30