Sehenswürdigkeiten



Pamūšio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Pakruojo r.
Bažnyčia stovi Pamūšio kaime, Mūšos ir jos dešiniojo intako Lašmens santakos. Sebastijonas Jaugelis 1621 m. pastatė mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią. Dėl jos varžėsi reformatai ir katalikai.
mehr

Linkuvos Švč. M. Marijos Škaplierinės bažnyčia ir Karmelitų vienuolynas

Pakruojo r.
Pirmoji medinė bažnyčia Linkuvoje buvo pastatyta 1500 m., 1570–1606 m. joje meldėsi evangelikai reformatai. Nuo 1606 m. ji – vėl katalikų bažnyčia. 1634 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Linkuvoje fundavo senosios regulos karmelitų vienuolyną. Jiems buvo perduota parapinė Linkuvos bažnyčia.
mehr

Lauksodžio Šv. Aloyzo bažnyčia

Pakruojo r.
Kuršo pasienyje, Lauksodyje, Livonijos vyskupas Teodoras Volfas 1710 m. pastatė jėzuitams namą ir Šv. Petro ir Povilo bažnytėlę. Jėzuitai 1751 m. pasistatė naują medinę bažnyčią. 1767 m. ji konsekruota. Panaikinus jėzuitų ordiną, Stanislovas Augustas 1780 m. įpareigojo Lauksodžio dvaro savininką išlaikyti filialistą. 1814 m. įrengti nauji vargonai. Bažnyčia 1851 m. buvo paramstyta, sienos iškrypusios. Ji 1852 m. gerokai remontuota. Lauksodžio savininkai Vereščinskiai bažnyčiai dovanojo 18 dešimtinių žemės. Bažnyčia atnaujinta XIX a. pabaigoje.
mehr

Klovainių Šv. Trejybės bažnyčia

Pakruojo r.
1621 m. Jeronimas Valavičius pastatė pirmąją medinę Romos katalikų bažnyčią. 1854 m. parapijiečių lėšomis ir klebono rūpesčiu Klovainių Švč. Trejybės bažnyčia iš pagrindų atnaujinta ir pristatytas bokštas. Klovainių Švč. Trejybės bažnyčia randasi rytinėje Klovainių miestelio dalyje, Daugyvenės upės dešiniajame krante, dabartinėje Pušaloto gatvėje.
mehr

Lygumų Šv. Trejybės bažnyčia

Pakruojo r.
Apie 1436 m. buvo pastatyta koplyčia. 1524 ar 1526 m. Lygumų dvaro savininkas L. Vietkavičius, pastatė medinę Švč. Trejybės bažnyčią. 1791 ar 1793 m. klebonas kun. Kristupas Volfas pastatė naują medinę bažnyčią, išsilaikiusią daugiau kaip 100 metų. 1906–1914 m., klebono kun. Jurgio Rupkos rūpesčiu ir parapijiečių lėšomis pastatyta nauja mūrinė vienabokštė, gotikinio stiliaus bažnyčia.
mehr

Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Pakruojis
Pirmoji Pakruojo bažnyčia pastatyta 1630 m. Ji stovėjo senosiose Pakruojo kapinėse. Ji buvo maža, medinė. Antroji bažnyčia pastatyta 1750 m. taip pat buvo medinė, bet didesnė: turėjo 6 altorius, 2 koplyčias, kryžiaus plano (šonuose stovėjo dvi koplyčios). Šios bažnyčios fundatorius – Pakruojo dvaro savininkas Zabiela.
mehr

Pakruojo sinagoga

Pakruojis
1801 m. iškilusi monumentali medinė sinagoga tapo Pakruojo simboliu. Seniausia iki šių dienų išlikusi medinė Lietuvos sinagoga.
mehr

Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Vilnius
Kukli bažnyčia Antakalnyje stovėjo jau XIV a. – anot padavimo, pagonių kulto vietoje. 1638 m. prie jos įsteigtas Laterano kanauninkų vienuolynas (rusų uždarytas 1864 m.). Dabartinis bažnyčios ir vienuolyno pastatas iškilo po Vilnių nusiaubusios maskvėnų invazijos XVII a. viduryje. Prabėgo tik keliolika metų ir Lietuvos sostinė ėmė atsigauti. 1668-aisiais LDK etmonas ir Vilniaus vaivada Mykolas Kazimieras Pacas pradėjo Antakalnyje statyti naują šventovę, sakoma, kaip padėką Dievui už laimingą išsigelbėjimą karo su Maskva metu.
mehr

Puodų namas

Joniškis
Puodais, keptuvėmis, gertuvėmis, bidonėliais, šaukštais ir kitokiais aliumininiais virtuvės reikmenimis apkabinėtas namas netoli buvusios turgaus aikštės, Žagarės centre – tai E. Vaičiulio privatus puodų muziejus
mehr

Vilniaus universitetas

Vilnius
Vilniaus universitetas, viena seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, įkurtas 1579 metais. Ilgą laiką būdamas vienintele aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių kraštų kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą. Per daugiau nei 400 metų Vilniaus universitetas išgyveno kilimą, smukimą, atgijimą ir uždarymą. Universiteto istorija labai turtinga ir prieštaringa, neatsiejama nuo Lietuvos valstybės istorijos, atspindinti visus jos dramatiškus tarpsnius.
mehr

Aušros Vartai

Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
mehr

Rašytojo Romain Gary skulptūra

Vilnius
Skulptūrėlė yra skirta ir vaizduojanti devynmetį vilnietį Romaną Kacevą, pasaulyje žinomą prancūzų rašytoją Romain‘o Gary pseudonimu. Romain Gary buvo garsus XX a. prancūzų rašytojas,lakūnas, diplomatas ir režisierius. R. Gary gimė 1914-ųjų gegužės 21 dieną Vilniuje. Vaiko motina buvo litvakų kilmės aktorė, o tėvas, taip pat Lietuvos žydas, – verslininkas. Būsimam rašytojui nesulaukus dešimties vyras paliko šeimą dėl kitos moters ir sūnų išaugino viena likusi motina.
mehr

Skulptūra „Katinas“ rašytojos Jurgos Ivanauskaitės skvere

Vilnius
Akmuo, iš kurio pagaminta skulptūra, atrastas netoli buvusio Arvydiškių karjero greta Kurtuvėnų. Akmuo daugelį metų gulėjo Pašiaušės kaime Kelmės rajone, kur ir buvo kuriama skulptūra. Pradėta kalti 2008 m. liepą, skulptūra sveria 10 tonų. Katino aukštis iki uodegos galiuko 2,70 m, plotis – 3 m, storis – 1,5 m.
mehr

Veisiejų krašto muziejus

Lazdijų r.
Muziejus įkurtas 1998 m. vasario 16 d. Veisiejų vidurinės mokyklos direktoriaus Albino Jarmalos ir mokytojos Joanos Vaikšnoraitės pastangomis. Jame sukaupta daug mokyklos istoriją atspindinčių eksponatų bei pasakojančių apie veisiejiečių tremtį ir kitus krašto istorijos vingius.
mehr

Lazdijų krašto muziejus

Lazdijai
Muziejaus lankytojų akyse atsiveria ekspozicija “Lazdijų istorija”, apipinta gražiausiomis legendomis, kraštą puošiančių piliakalnių vaizdai, kiti kultūros paveldo objektai ir muziejinės vertybės. Todėl, kiekvienas, čia apsilankęs, galės nuspręsti, į kurią vaizdingą Dzūkijos krašto salelę patrauks įspūdžių ištroškusi jo širdis
mehr

Vilniaus dailės akademijos Telšių galerija

Telšiai
VDA Telšių galerija yra vienintelė nekomercinė galerija mieste, kurios tikslas visuomenę supažindinti su akademijos veikla ir skatinti meninį žingeidumą. Ji funkcionuoja kaip mokomoji VDA Telšių fakulteto bazė. Čia vyksta kursinių darbų peržiūros, vieši bakalauro darbų gynimai bei diplomų teikimo ceremonijos. Kasmet čia organizuojama mokslo metų pradžios šventė.
mehr

Sovietinis bunkeris

Vilniaus r.
Tik už 25 kilometrų nuo Vilniaus, 5 metrų bunkeryje po žeme Jūs pasijausite sugrįžę į SSSR laikus. Čia galėsite patys vėl pasijausttiSSSR piliečiais spektaklyje “1984.Išgyvenimo drama sovietiniame bunkeryje“ trims valandoms persikelti į praeitį
mehr

Prezidento Antano Smetonos dvaras

Ukmergės r.
Prezidento Antano Smetonos dvaras yra vaizdingoje pietinėje Lėno ežero pakrantėje. Jis nutolęs 2 km į pietus nuo Lėno kaimo, 1 km į vakarus nuo Prezidento gimtinės – Užulėnio. Dvaro istorija prasideda kartu su A. Smetonos 60 – ies metų jubiliejumi. 1934 m., švenčiant Prezidento gimtadienį, buvo nutarta tėviškėje jam padovanoti ūkį.
mehr

Šokolado skulptūrų muziejus

Trakai
Trakuose, greta bažnyčios atidarytas pirmas Lietuvoje skulptūrų iš šokolado muziejus, kuriame eksponuojama daugiau nei šimtas per pastaruosius metus meistrų sukurtų skulptūrų. Apie 200 kvadratinių metrų erdvę šiuo metu užimanti kultūros įstaiga ketina plėstis ir ateityje tapti vienu iš trijų stipriausių šokolado muziejų pasaulyje.
mehr

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

Kaunas
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus yra vienas seniausių ir didžiausių dailės muziejų Lietuvoje. Tai yra vienintelė vieta pasaulyje, kur sukauptas beveik visas įžymiausio lietuvių dailininko, kompozitoriaus, literato ir visuomenės veikėjo M. K. Čiurlionio (1875–1911) kūrybinis palikimas. M. K. Čiurlionio galerijos patalpose eksponuojami genialaus lietuvių menininko tapybos ir grafikos darbai, muzikos salėje galima pasiklausyti M. K. Čiurlionio muzikos kūrinių įrašų.
mehr
  Gesamt: 1001