Sehenswürdigkeiten



Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus

Vilnius
Muziejus įsikūręs pačioje Vilniaus širdyje – Didžiosios ir Pilies gatvių sankirtoje. Jurgis ir Marija Šlapeliai buvo iškilios asmenybės. Jų veikla padėjo išlikti Lietuvių tautos pamatui – kalbai ir kultūrai. Susipažinkite su Šlapelių šeimos istorija plačiau. Aplankykite mus.
mehr

Batakių Šv. Onos bažnyčia

Tauragės r.
Pirmieji maldos namai Batakiuose pastatyti dar 1509 m. XVII ir XVII a. ji buvo perstatyta. Senoji bažnyčia buvo liaudiškos architektūros, interjerui būdingi baroko stiliaus bruožai. 1970 m. ji sudegė. Nauja medinė bažnytėlė pastatyta tik 1989 m.
mehr

Kėdainių minaretas

Kėdainiai
Dabartinis Kėdainių miesto parkas – tai buvusi Kėdainių dvaro sodyba. Dar XIX a. Čapskiai čia pastatė rūmus, užveisė parką. XIX a. II p. valdų šeimininku tapo rusų armijos generolas, grafas Eduardas Totlebenas. Jis rekonstravo rūmus, pertvarkė ir išpuošė parką. Peizažinio tipo parkas – vienas pirmųjų ir gražiausių Lietuvoje. Karams su Turkija atminti ir parkui papuošti apie 1880 m. parke pastatė aivaną, mečetę ir minaretą (28 m).
mehr

Žemaitiškės pievų paukščių stebėjimo bokštelis

Švenčionių r.
Rytinėje Kretuono ežero pakrantėje nusidriekusios užliejamos Žemaitiškės pievos pasižymi gausybe čia perinčių saugomų paukščių rūšių. Tai naujai besiformuojanti gamtinė teritorija – paukščių buveinė, atsiradusi kadaise numelioruotų pievų vietoje. Laikui bėgant žmogaus sukurtos sausinimo sistemos pradėjo griūti, todėl buvusios Vajuonėlės upelio vagos vietoje susiformavo užpelkėjusių pievų plotai. Šią teritoriją patogiausia apžvelgti nuo stebėjimo bokšto, specialiai įrengto prie Reškutėnų kaimo.
mehr

Regykla prie Staškinės ežero

Švenčionių r.
Regykloje atsiveria Sirvėtos kraštovaizdžio draustinio, Švenčionių aukštumos kalvų vaizdas.
mehr

Lygumų apžvalgos bokštas

Švenčionių r.
Lygumų kalnas yra pietiniame Vajuonio ežero krante. Ši, trijų ežerų supama, 180 m aukščio virš jūros lygio siekianti plokštikalnė yra tarsi milžiniška apžvalgos aikštelė. Į šiaurę tyvuliuoja Vajuonis. Į pietus nuo Akmeniškių kaimo atsiveria panorama į Kretuonykštį. Vieta pasirinkta neatsitiktinai – iš čia visas Kretuono ežeras matosi kaip ant delno. Kalno papėdėje auganti senų medžių alėja žymi kadaise čia buvusio dvaro vietą.
mehr

Mitologinis takas Sirvėtos regioniniame parke

Švenčionių r.
Dievybės – tai paslaptingų, nesuprantamų, bet labai svarbių gamtos procesų, reiškinių ir visos pasaulio struktūros įkūnijimas. Pasivaikščiojimas šiuo taku priartina žmogų prie gamtos, padeda pajusti praeities dvasią ir suvokti, kokia svarbi ir nepaaiškinama gamta buvo senovės lietuviams, kurioje jie atrado savo dievus.
mehr

Mėžionių akmuo su ženklais

Švenčionių r.
Tai didžiulis rausvo granito 5x4m, kiek įdubusia viršutine dalimi riedulys su neaiškiais ženklais pietinėje pusėje. Akmens aukštis –1,5 m. Dėl savo didumo akmuo vadinamas ,,Pirtimi”. Prie akmens anksčiau buvęs šaltinis, žmonių vadinamas stebuklingu.
mehr

Švenčionių (Kochanovkos) apžvalgos bokštas

Švenčionių r.
Nuo Švenčionių, arba kitaip vadinamo Kochanovkos (dabar kaimas susigrąžinęs senąjį Meilūnų pavadinimą) apžvalgos bokšto, pastatyto 2008-aisiais, atsiveria Šventos ir Sirvėtos kraštovaizdžio draustinių miškų panoramos, matyti giliame slėnyje tyvuliuojančio Bėlio ežero kontūrai.
mehr

Kupiškio miestas

Kupiškis
Rašytiniuose šaltiniuose Kupiškis pirmą kartą paminėtas 1480 m. Tais metais į Krokuvos universitetą studentu užsirašė Stanislaus Johannis de Cupyschky, t. y. Stanislovas Jonaitis iš Kupiškio. Kaip valdovo miestelis Kupiškis pirmą kartą paminimas 1529 m., kai buvo sudaryti nuostatai, kiek miestai ir miesteliai turi sumokėti pinigų karo reikalams
mehr

Kupiškio piliakalnis

Kupiškis
Piliakalnis stūkso prie pat Kupiškio miesto, netoli Kupiškio marių ir Aukštupėnų kaimo. Jis įrengtas ant masyvios, pailgos aukštumos, kairiajame Lėvens krante.
mehr

Kupiškio marios

Kupiškio r.
Ketvirtas pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. 1984 m. užtvenkus Lėvens upę susiformavo 828 ha ploto ir 25 km ilgio dirbtinis vandens tvenkinys. Tai mėgstama Kupiškėnų ir svečių poilsio vieta.
mehr

Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčia

Kupiškis
Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia – tikras milžinas. Iš kurios pusės bevažiuotumėte į miestą, pirmiausiai išvysite jos raudonų plytų bokštus. Istorikai mano, kad toje vietoje, kur dabar stovi Kupiškio bažnyčia, buvo senovės lietuvių kulto vieta arba laidojimo vieta. Kasant duobes bažnyčios pamatams buvo rasta keturkampė ąžuolinė dėžė su žmogaus kaulais, surūdijusiu kardu ir senoviniais pinigais.
mehr

Kupos upės slėnis

Kupiškis
Kupos upės slėnis – svarbiausia Kupiškio gamtinė teritorija, kertanti miestą per patį vidurį. Kupa – tipiška šiaurės ir vidurio Lietuvos upė, kairysis Lėvens intakas, kuri žemupyje 3,2 km ilgio ruože kerta Kupiškio miestą, įgilintu slėniu dalindama jį į 2 dalis. Slėnyje įrengtos 2 apžvalgos aikštelės, pasivaikščiojimo takai, pastatyti 2 nauji tiltai..
mehr

Šventos pilkapiai

Švenčionių r.
Miške yra išlikę 35 pilkapiai, kurių sampilų skersmuo 6–12 m, aukštis apie 0,5 m. Saugomo objekto teritorija užima 2,3 ha plotą.
mehr

Stūglių piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis ir gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Stūglių Švenčionių seniūnija. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 55×45 m dydžio, iki 3 m žemesne šiaurės rytine dalimi.
mehr

Stirnių pilkapiai

Švenčionių r.
Yra 1 km į šiaurės rytus nuo Stirnių kaimo (Molėtų raj.), 1,1 km į pietryčius nuo Stirnės upelio ištakų, 0,5 km į š.r. nuo Molėtų – Labanoro kelio tilto per Stirnę, abipus kelio, miške, Labanoro girininkijos 163, 166 kvartalų 12; 5, 6 sklypuose. 24 pilkapiai, sampilai 6 – 10 m skersmens, 0,5 – 1 m aukščio. Sampilų pagrindus juosia grioviai. Pilkapių forma, sampilai būdingi VIII – XII amžiui.
mehr

Rakštelių piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Rakštelių, Švenčionių seniūnija. Pasiekiamas iš plento Švenčionys – Ignalina, už Miškinio ežero šiaurinio kranto, pro karjero pietinį kraštą pasukus į dešinę rytų – pietryčių kryptimi, pavažiavus 850 m iki ežero šiaurės rytų kranto – yra 100 m į dešinę vakaruose, jau Ignalinos rajono Ignalinos seniūnijoje. Piliakalnis apardytas arimų, dabar apaugęs pušimis.
mehr

Prienų piliakalnis

Švenčionių r.
Piliakalnis ir gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Prienų, Magūnų seniūnija. Pasiekiamas keliu Pabradė – Prienai. Piliakalnis įrengtas Neries dešiniojo kranto aukštumos kyšulyje, ties santaka su bevardžiu upeliu. Aikštelė keturkampė, pailga rytų – vakarų kryptimi, 48×10 m dydžio.
mehr

Pabradės pilkapiai I, II, III

Švenčionių r.
Pabradės miške abipus kelio į Katelninkus vienas nuo kito nutolę 5-25 m. yra 3 pilkapiai- sampiliai. XIX a. pab. XX a. pr. kasinėjant rasta degintinių kapų liekanų.
mehr
  Gesamt: 63