Sehenswürdigkeiten



Utenos kraštotyros muziejus

Utena
Antano Namiko stebuklu vadinamas Utenos kraštotyros muziejus įkurtas 1929 m. Pirmasis muziejaus vedėjas A.Namikas, 1917 metais baigęs Maskvos imperatoriškąjį archeologijos institutą, pats jau buvo surinkęs nemažą archeologijos ir senųjų raštų kolekciją. Dabar jis veikia vienuose seniausių miesto pastatų, svarbių ir Utenos savivaldos istorijoje.
mehr

Laisvės kovų muziejus, Utenos kraštotyros muziejaus padalinys

Utena
Muziejaus ekspozicija atskleidžia pagrindinius 1940–1965 m. Utenos krašto ir Lietuvos įvykius, juos palyginant su gyvenimu už geležinės uždangos. Muziejuje išdėstyti Rytų ir Vakarų Europos skirtumai leidžia tautoms viena kitą labiau pažinti, suartėti.
mehr

Krašuona

Utenos r.
Krašuonos upės ilgis 21,7 km, jos baseinas (68,6 km²) driekiasi į pietryčius nuo Utenos ir per Nemeikščius, Biliakiemį, Raudoniškį nutįsta įpiečiau Ryliškių. Pastarasis kampas ypatingas, nes jį iš trijų pusių spaudžia Žeimenos baseino žemės.
mehr

Šventoji upė

Utenos r.
Didžiausia rajono upė, kurią iki Paščio ežero maitina net 1436 km² baseinas. Išplaukusi iš Paščio, upė kilpinėja Utenos raj. žeme pietvakarių link apie 30 km ir pasiekia Anykščių rajono ribą, kai iki žiočių lieka dar 140 km.
mehr

Andreikėnų piliakalnis

Utenos r.
Andreikėnų piliakalnis arba Juozapotos kalnas – piliakalnis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Utenos seniūnijoje, prie Andreikėnų kaimo. Pasiekiamas keliu Kvykliai-Andreikėnai pavažiavus 2 km nuo sankryžos Kvykliuose, yra dešinėje, į pietus nuo kelio, miško šiaurės rytų pakraštyje.
mehr

Vyžuonėlių dvaras

Utenos r.
Dvaras įsikūrė XIX a., atkirtus nuo Vyžuonų dvaro grafo E. Čapskio žemės. Jis – kelio Utena-Vyžuonos dešinėje pusėje.
mehr

Kupiškio miestas

Kupiškis
Rašytiniuose šaltiniuose Kupiškis pirmą kartą paminėtas 1480 m. Tais metais į Krokuvos universitetą studentu užsirašė Stanislaus Johannis de Cupyschky, t. y. Stanislovas Jonaitis iš Kupiškio. Kaip valdovo miestelis Kupiškis pirmą kartą paminimas 1529 m., kai buvo sudaryti nuostatai, kiek miestai ir miesteliai turi sumokėti pinigų karo reikalams
mehr

Nevieriškės piliakalnis

Švenčionių r.
Pasiekiamas iš kelio Švenčionys – Reškutėnai, Nevieriškių pradžioje pasukus į kairę vakaruosna ir už kaimo kapinių, laikantis labiau kairės, pavažiavus lauko keliuku 640 m – yra prieš pat kaimą, kitapus, pietvakarinėje pusėje kanalizuotos Dėmės, keliuko kairėje pietuose. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, Dėmės dešiniajame krante. Aikštelė apvali, 50 m skersmens, 18 m plotyje žemesniu šiaurės vakarų galu. Šiaurinis šlaitas maždaug 2 m aukštyje buvo statintas. Šlaitai nuolaidūs, 5-7 m aukščio. Piliakalnis labai suardytas arimų, dirvonuoja.Vakarinėje papėdėje, 0,2 ha plote yra papėdės gyvenvietė.
mehr

Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčia

Švenčionių r.
Jonas Narbutas Kaltanėnų pranciškonams 1633 m. paskyrė 14 valakų žemės. Apie tuos metus pastatyta bažnyčia ir vienuolynas. 1740 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia ir aštuoniakampė varpinė. 1772 m. pastatytas dviaukštis vienuolynas. 1796 m. įsteigta pranciškonų mokykla, nuo 1806 m. parapinė. 1820 m. pastatyta medinė kapinių koplyčia.
mehr

Šv. Izidoriaus bažnyčia

Švenčionių r.
1924 metais Reškutėnuose pastatyta ir pašventinta koplyčia. 1939 metais jai paskirtas kunigas, o 1940 metais įsteigta parapija. Bažnyčia liaudies architektūros formų, primena tradicinį gyvenamąjį namą, su trisiene apside, prieangiu ir bokšteliu. Šventoriuje stovi medinė varpinė. Darbo laikas: Pamaldos vyksta sekmadieniais 12.00 val.
mehr