Sehenswürdigkeiten



Europos geografinis centras

Vilniaus r.
1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai pranešė, kad pagal naujausius skaičiavimus tikrasis Europos centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus (Molėtų kryptimi), tarp Purnuškių ir Bernotų kaimų. Prancūzų mokslininkai skaičiavimams atlikti pasitelkė gravitacijos centrų metodą, iki tol nenaudotą Europos žemyno centriniam taškui nustatyti. Skaičiavimai daryti atsižvelgiant į geometrinius Europos žemyno kontūrų ypatumus ir santykį su žemės traukos jėga.
mehr

Nedzingės Švč. Trejybės bažnyčia

Varėnos r.
Nedzingės bažnyčia pastatyta 1845 m. Jos fundatorius – Nedzingės dvaro savininko Liudviko Žilinskio sūnus inžinierius, carinės armijos generolas Vincentas Žilinskis (1807-1881 m.). Projekto autorius – Vilniaus gubernijos architektas K. Gregotovičius. Bažnyčios rūsyje palaidotas bažnyčios fundatorius V. Žilisnkis, kiti iškilūs Žilinskių giminės atstovai. Bažnyčios pastatų ansamblis – įspūdingas architektūros paminklas. Jame gausu dailės kūrinių.
mehr

Daugai

Alytaus r.
Daugų miestas įsikūręs viename iš gražių Dzūkijos kampelių, Alytaus rajone, prie Vilniaus – Alytaus magistralinio kelio. Miesto simbolis –kunigaikščio Daugio medinė skulptūra, sauganti Daugų miestą ir apylinkes. Daugai yra viena seniausių vietovių Lietuvoje.
mehr

Bradeliškių piliakalnis

Vilniaus r.
Kairiajame Dūkštos upelio krante, netoli Bradeliškių kaimo stūksantis piliakalnis yra vertas išskirtinio dėmesio. Manoma, kad tai ilgiausiai šiose apylinkėse buvusi apgyvendinta vieta, gynybai pradėta naudoti jau prieš 2,5 tūkstančių metų. Anot mokslininkų, iki pat XIV a. aplinkui gyvenantys žmonės čia slėpdavosi nuo priešų.
mehr

Padievaičio piliakalnis

Šilalės r.
Šilalės rajonas pasižymi piliakalnių gausa. Čia jų net 34. Daugelis garsėja savo didinga išvaizda ir šlovinga istorija. Tokių piliakalnių tarpe yra ir rajono vakarinėje dalyje kiek į pietus nuo Kvėdarnos miestelio, kairiajame Jūros upės krante esantis Padievaičio piliakalnis.
mehr

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia

Alytaus r.
Pivašiūnai istoriniuose šaltiniuose žinomi nuo 1639 m., kai jie buvo atiduoti Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. Po devynerių metų buvo pastatyta bažnyčia, kuri 1766 metais sudegė. Vėliau ji buvo atstatyta, tačiau ilgainiui imta minėti, kad dėl žmonių saugumo netinkama melstis. 1825 m. buvo pastatyta šiandieninė
mehr

Šventoji upė

Utenos r.
Didžiausia rajono upė, kurią iki Paščio ežero maitina net 1436 km² baseinas. Išplaukusi iš Paščio, upė kilpinėja Utenos raj. žeme pietvakarių link apie 30 km ir pasiekia Anykščių rajono ribą, kai iki žiočių lieka dar 140 km.
mehr

Erškėtyno šaltinis ir koplyčia

Kretingos r.
Erškėtyno šaltinis yra Kretingos r. sav., Joskaudų miške, tarp Dimitravo ir Lazdininkų kaimų. Netoliese pastatyta ir Dievo Motinos garbei skirta koplyčia, dažnai vadinama Erškėtyno šaltinio koplyčia.
mehr

Darsūniškis

Kaišiadorių r.
Darsūniškis – vienintelis miestelis Lietuvoje su trejais šventais vartais, stovinčiais ant visų trijų įvažiavimų į miestelį – Šv. Agotos, Šv. Jurgio ir Šv. Kazimiero. Vartai pastatyti, siekiant miestelį apsaugoti nuo gaisrų.
mehr

Rambyno kalnas

Pagėgių sav.
Rambyno kalnas (Rambynas) (45,4 m virš jūros lygio) yra kalva 2 km į pietus nuo Lumpėnų, Pagėgių savivaldybėje, dešiniajame Nemuno krante. Rambyno regioninis parkas yra viena iš Lietuvos saugomų teritorijų, esanti Lietuvos pasienyje su Kaliningrado sritimi. Legendomis ir padavimais garsėjantis Rambyno kalnas vasarą sulaukia tūkstančių turistų, susipažįstančių su Panemunės įžymybėmis. Lankytojus čia traukia nuo kalno apžvalgos aikštelių atsiverianti panorama į Nemuno žemupį ir plačias jo pakrantes bei kitapus tolumoje kylančius Tilžės miesto bokštus.
mehr

Aušros Vartai

Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
mehr

Šv. Sesers Faustinos namelis

Vilnius
Mistinė vieta, apie kurią žino retas vilnietis: užsieniečiai čia plūsta tūkstančiais. Retas vilnietis žino apie namą, stovintį Antakalnio V. Grybo gatvės Vaikų namų teritorijoje, kurį aplanko tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio. Tai Šventosios Faustinos namelis, kuriame gyveno sesuo Faustina – šiandien garsi Katalikų Bažnyčios mistikė. 2000 m. šventąja paskelbta sesuo Faustina Kovalska 1933–1936 m. gyveno Vilniuje, Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno namuose. Čia ji ne kartą patyrė mistinius regėjimus, pagal kuriuos, jai pačiai nuolat prižiūrint, vilnietis dailininkas Eugenijus Kazimirovskis 1934 m. nutapė garsųjį Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Vilniuje ji sutiko ir garsųjį seserų nuodėmklausį kun. Mykolą Sopočko, padrąsinusį imtis patikėtos misijos skelbti Viešpaties Gailestingumą.
mehr

Sirvėtos regioninio parko lankytojų centras

Švenčionių r.
Sirvėtos regioninio parko lankytojų centro viduje, pirmame aukšte, įrengta vidaus ekspozicija, kurios tema ,,Mitologija“. Pagrindinis ekspozicijos elementas – Gyvybės, arba Pasaulio medis. remiantis šiuo simboliu mūsų protėviai aiškino pasaulio struktūrą, amžiną gyvenimo ratą. Ekspozicijoje atsispindi trys pagrindiniai elementai – gamta, kaip neatsiejama jos dalis – žmogus, nuo seno kuriantis kultūrą. Sakmės, legendos – didelė šios kultūros dalis, pasiekusi mus iki šių dienų.
mehr

Medinė Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčia

Palanga
1929 metais prelatas dr. Jurgis Galdikas, būdamas Telšių kunigų seminarijos inspektoriumi ir dėstytoju, ant Šventosios upės kranto, už pusantro kilometro nuo besikuriančio žvejų uosto, savo sesers Monikos Kaunienės sodyboje, pastatė medinę bažnyčią, ją iš lauko ir vidaus apkalė lentomis, stogą apklojo cinkuota skarda. Pats statytojas sudarė ir bažnyčios plano projektą. Bažnyčiai davė vardą „Stella Maris“ – Marija, Jūrų žvaigždė.
mehr

Energetinių labirintų ir geometrinių figūrų parkas

Plungės r.
Šiame parke rasite penkis labirintus, kupolą, merkabą ir ant žemės sukurtą mandalą. Labirintai egzistavo jau prieš 4000 metų ir yra rasti beveik visose pagrindinėse religijų tradicijose visame pasaulyje.
mehr

Gandingos piliakalnis

Plungės r.
amžių glūdumos atėjęs ir iki mūsų dienų išlikęs, apipintas legendomis apie kovas su kryžiuočiais, švedais, Gandingos piliakalnis ir šiandien primena mums didingą savo istorinę praeitį. Gandinga senovėje buvo svarbi kultūrinė, administracinė ir gynybinė vietovė. Gandinga - Plungės motina.
mehr

Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas

Druskininkų sav.
Trys kilometrai nuo Druskininkų yra Naujasodės kaimas, kuriame 30 metų gyvena ir kuria tautodailininkas, medžio drožėjas Antanas Česnulis. Jo sodyboje, prie vaizdingo Ratnyčėlės upelio ir yra išsidėsčiusi drožinių ekspozicija. Svečius sutinka autoriaus sukurtas vejo malūnas, kurio keturiuose aukštuose sukaupta autoriaus drožtos skulptūros, atspindinčios visą kūrybos kelią.
mehr

Skulptūra „Aušrinė“

Radviliškis
Aušrinė susijusi su Saule, uždega jai rytais šviesą. Aušrinės simbolis –pentagrama. Galbūt senovėje šventas Aušrinės gyvulys buvo karvė („Balta karvė subliovė – visos tvoros suskėlė“ – diena aušta).
mehr

Kražiai

Kelmės r.
Kražiai, nedidelis Žemaitijos miestelis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje. Tai seniausia Kelmės rajono gyvenvietė – Kražių žemė pirmąkart paminėta 1253 m. kaip Crase karaliaus Mindaugo rašte. Kražiai – retas tokio dydžio Lietuvos miestelis, kuris turi ką branginti, dėl ko džiaugtis ir kuo didžiuotis. Miestelis išsiskiria turtinga savo gyvavimo istorija, kultūrinio gyvenimo aktyvumu ir išlikusiais kultūros paveldo objektais.
mehr
  Gesamt: 35