Sehenswürdigkeiten



Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilika

Kaunas
Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra Žaliakalnyje, Žemaičių g. Beveik užbaigta statyti 1940 m. Sovietmečiu buvo atimta, atiduota Radijo gamyklai. Atstatyta ir konsekruota 2004 m. Tai didinga, modernios architektūros, stačiakampio plano, trijų navų paminklinė šventovė. Svarbiausias išorės akcentas – į dangų kylantis 70 metrų aukščio baltas bokštas. Ant stogo – moderni terasa su koplyčia. Bažnyčia puikiai matoma iš visų pusių, nes yra ant šlaito.
mehr

Šventoji upė

Utenos r.
Didžiausia rajono upė, kurią iki Paščio ežero maitina net 1436 km² baseinas. Išplaukusi iš Paščio, upė kilpinėja Utenos raj. žeme pietvakarių link apie 30 km ir pasiekia Anykščių rajono ribą, kai iki žiočių lieka dar 140 km.
mehr

Palukščio dvaras

Raseinių r.
Palukščio dvaro sodyba yra Ariogalos seniūnijoje, Palukščio kaime. Greičiausiai dvaro pavadinimas kilęs nuo šalia tekančio upelio – Lukštynės. Nuo dvaro sodybos iki Dubysos upės apie 2 km. Pirmieji šaltiniai apie dvaro sodybą išlikę iš 1684 m. XVIII a. dvaro sodybą valdė Januškevičiai, Christianavičiai, Jurkevičiai. 1864 m. pastatytas naujas (medinis) dvarininkų gyvenamas namas, vadinamas ponų namu (išlikęs).
mehr

Nidos švyturys

Neringa
Iki šiol Nidos švyturį buvo galima apžiūrėti tik iš išorės, bet nuo 2020 m. vasaros šalyje aukščiausiai virš jūros lygio iškilęs kelrodis bus atviras pasiryžusiems užlipti iki pat jo viršaus. Iš ten atsivers kvapą gniaužianti Kuršių nerijos ir ją rėminančių marių bei jūros panorama.Jūrininkams švyturys yra namų simbolis. Neplaukiojantiems jis žadina romantišką kelionių ilgesį.
mehr

Birštono apžvalgos bokštas

Birštonas
Kad galėtume pasijausti kaip paukščio skrydyje ir pamatyti kraštovaizdžio įvairovę, teks įkopti į Birštono apžvalgos bokštą – aukščiausią bokštą Lietuvoje.
mehr

Vilniaus Kalvarijos, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Vilnius
Ant aukštos kalvos stovinti barokinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra kompozicinis ir idėjinis Kalvarijų ansamblio centras. Ji artimai susijusi su Kryžiaus kelio stotimis ir yra neatskiriama jų dalis. Kalva, ant kurios pastatyta šventovė, Kalvarijų topografijoje atitinka Golgotos kalną, o trys Kryžiaus kelio stotys (31–33), skirtos paminėti Jėzaus nukryžiavimą, mirtį ir nuėmimą nuo kryžiaus, įkomponuotos tiesiog pačioje bažnyčioje. 31 ir 33 stotis yra įrengtos prie išorinių transepto sienų, o 32-ji – šventovės viduje, ji sutampa su Didžiuoju altoriumi.
mehr

Aušros Vartai

Vilnius
Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų Vartai, kuriuose dabar yra Gailestingumo Motinos paveikslo koplyčia, pirmą kartą paminėti 1514 m. ir vadinami Medininkų vartais. Pavadinimas Porta Acialis (lot.), Ostra brama (lenk.), t. y. „Aštrieji vartai", pirmąsyk aptinkamas 1594 m. Kodėl šiuos vartus imta taip vadinti - nežinia. Vilniaus apylinkių lietuviai vartojo Ašmens vartų vardą. Kai kas spėja, kad tai Ašmenos miesto vardas, kuris buvęs kitakalbių žmonių suprastas pažodžiui (lot. acies - ašmenys) ir išverstas į lotynų bei lenkų kalbas. Nuo kada jie imti lietuviškai vadinti „Aušros vartais" ir kodėl „Aušros" - irgi nežinia. Galbūt toks vartų pavadinimas radosi dėl Švč. Marijos kaip „Aušros žvaigždės" įvaizdžio.
mehr

Žiogelių kaimas (etnokultūrinis draustinis)

Druskininkų sav.
“Žaliuojantys miškai ir iškilmingai iš pagarbos nutilusios paunksmės, ir švelnūs, glamonėjantys vėjeliai…” Žymių poetų žodžiai išnyra iš atminties, keliaujant po dainomis ir legendomis apipintą Dainavos kraštą. Čia, pietinėje Lietuvos dalyje, nuo seno gyveno nuoširdūs dainingi žmonės, mylintys savo miškus ir daug prakaito reikalaujančią smėlingą dirvą, pasitinkantys svečią gardžia duona ir dainomis. Bet vargu ar mūsų protėviams buvo aišku, kad geria ir mazgojasi vandeniu, kuris gelbsti nuo visokių negalių, kad ir oras, kuriuo jie kvėpuoja - vaistas.
mehr

Pajūrio mstl. rekreacinė zona

Šilalės r.
Pajūrio rekreacinė zona – tai vieša, naujai renovuota ir erdvi Pajūrio miestelio seniūnijos poilsiavietė, kurioje pastatytos pavėsinės, įrengta krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės, mašinų stovėjimo aikštelės, suformuoti smėlio paplūdimiai, patogus privažiavimas. Puiki vieta apsistoti nakvynei su palapinėmis.
mehr

Burbiškio dvaras ( Anykščių r.)

Anykščių r.
Burbiškio dvaras yra įsikūręs Anykščių regioniniame parke, netoli Rubikių ežero, 8 km nuo Anykščių. Vaizdingame Anykštos upės kairiajame krante iš tolo akį patraukia stilingi rūmai – XIX a. architektūros paminklas, neoklasicizmo epochos perlas, užburiantis subtilumu ir elegancija.
mehr

Skulptūra „Aušrinė“

Radviliškis
Aušrinė susijusi su Saule, uždega jai rytais šviesą. Aušrinės simbolis –pentagrama. Galbūt senovėje šventas Aušrinės gyvulys buvo karvė („Balta karvė subliovė – visos tvoros suskėlė“ – diena aušta).
mehr

Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo vieta prie Ilgio ežero

Zarasų r.
1967 metų birželio 30 dieną, apie vidurnaktį, Juozas Kriauklys (15 metų) su pussesere Albina Skvarčinskaite (16 metų) motociklu iš giminaičių važiavo namo. Staiga ant Ilgio ežero jie išvydo šviesą, o važiuodami per tiltelį ant sutrūnijosio polio pamatė jauną nepaprasto grožio mergaitę. Paaugliai išsigando, motociklas užgeso, tad šiek tiek prariedėjo, o paskui nuvažiavo tolyn. Iš išgąsčio nei paaugliai mergaitės ko nors paklausė, nei ji jiems ką nors pasakė.
mehr

Vetygalos atodanga

Anykščių r.
Atodanga dar vadinama Žėbos kalnu, nes ji sudaro pietinę 420 metrų ilgio Žėbos kalno dalį. Tai viena didžiausių ikikvarterinių darinių atodangų Lietuvoje. Ji yra 20–30 m aukščio ir 25 m pločio. Pasak geologų, tai unikali atodanga – tarsi atversta Anykščių krašto gamtos istorijos knyga, kurioje matomi ikiledyniniai, apie 400 mln. metų senumo sluoksniai, sudaryti iš šviesaus kvarco ir žėručio smėlio.
mehr

Šilutės Turizmo ir paslaugų verslo mokykla, Muziejus kalėjimo karceryje

Šilutė
1816 m. kraštą suskirsčius į administracinius vienetus, Šilokarčema tapo Rytų Prūsijos Karaliaučiaus apygardos apskrities centru.1848 m. tuometinio Žibų kaimo žemėje buvo pastatyti apskrities teismo ir kalėjimo pastatai, kurie talpino 200 kalinių. Čia buvo kalinami už nusikaltimus iki 3 metų bausmę gavę aplinkinių kaimų gyventojai.
mehr

Senosios Žagarės bažnyčia

Joniškio r.
Žagarę vertėtų aplankyti visiems, kas bent šiek tiek domisi savo krašto istorija, nes čia – stebuklais garsėjusios Dievo Tarnaitės Barboros Umiastauskaitės gyvenamoji vieta.
mehr

Lietuvos teatro, kino ir muzikos muziejus

Vilnius
Teatro muziejus įkurtas 1926 m. Kauno Vytauto Didžiojo universitete, B. Sruogos ir V. Krėvės-Mickevičiaus iniciatyva.
mehr

Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Kretinga
1619 m. liepos 7 d. Žemaičių vyskupas Stanislovas II Kiška pašventino Karolštato (Kretingos) mieste naujai pastatytą bažnyčia ir suteikė jai Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Pranciškaus titulą.
mehr

Vitražas „Lietuva“

Birštonas
Vytauto Švarlio vitražas „Lietuva“ 142 kv.m., puošiantis Birštono Kultūros centrą yra vienas didžiausių vitražų Lietuvoje.
mehr

Atminties takas

Birštonas
Tautodailininkai, medžio drožėjai pirmąją stovyklą Birštono apylinkėse Alksniakiemio miške surengė 1988 m.
mehr
  Gesamt: 21