Sehenswürdigkeiten



Nemėžio dvaras

Vilniaus r.
Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Jie kūrėsi XVIII a., bet iki XIX a. pr. dvaro rūmai buvo mediniai. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840–1856 m.)
mehr

Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba

Utenos r.
Antano ir Motiejaus Miškinių literatūrinė-etnografinė sodyba kaupia ir saugo, patraukliai perteikia visuomenei su brolių Miškinių asmenybėmis, gyvenimu, kūryba ir kultūrine veikla susijusias dvasines ir materialines vertybes, bendradarbiauja su giminingais šalies muziejais, kultūros įstaigomis, rengia ekskursijas po sodybą, kviečia į edukacinius užsiėmimus, organizuoja su muziejaus veikla susijusius renginius.
mehr

Saldutiškio dvaras

Utenos r.
Saldutiškio dvaro sodyba yra Saldutiškio miestelyje, Utenos rajono savivaldybėje. Miestelio pavadinimas keletą kartų keitėsi: buvo vadinamas Šilgudiškiu, Salgudiškiu. Dvaro aplinkoje būta daug gėlo vandens, šaltinių, tad Saldutiškio pavadinimas galėjęs kilti ir nuo šulinio skaidrumo bei vandens skanumo.
mehr

Palukščio dvaras

Raseinių r.
Palukščio dvaro sodyba yra Ariogalos seniūnijoje, Palukščio kaime. Greičiausiai dvaro pavadinimas kilęs nuo šalia tekančio upelio – Lukštynės. Nuo dvaro sodybos iki Dubysos upės apie 2 km. Pirmieji šaltiniai apie dvaro sodybą išlikę iš 1684 m. XVIII a. dvaro sodybą valdė Januškevičiai, Christianavičiai, Jurkevičiai. 1864 m. pastatytas naujas (medinis) dvarininkų gyvenamas namas, vadinamas ponų namu (išlikęs).
mehr

Prezidento Antano Smetonos dvaras

Ukmergės r.
Prezidento Antano Smetonos dvaras yra vaizdingoje pietinėje Lėno ežero pakrantėje. Jis nutolęs 2 km į pietus nuo Lėno kaimo, 1 km į vakarus nuo Prezidento gimtinės – Užulėnio. Dvaro istorija prasideda kartu su A. Smetonos 60 – ies metų jubiliejumi. 1934 m., švenčiant Prezidento gimtadienį, buvo nutarta tėviškėje jam padovanoti ūkį.
mehr

Vasaknų dvaras ir bravoras

Zarasų r.
2007 m. duris atvėręs Vasaknų dvaras – moderniai rekonstruoto ir puikiai renginiams ir poilsiui pritaikyto istorinio pastato pavyzdys. Ant Vasaknų ežero kranto įkurta dvarvietė nuo 16 a. priklausė garsiausioms didikų giminėms – Radviloms, Pliateriams, Tiškevičiams. Dvarvietėje išlikusios senosios metro storio akmeninės sienos, raudonų plytų arklidžių griuvėsiai, alaus daryklos pastatas su unikaliu kaminu ir arkine lubų architektūra.
mehr

Antano Česnulio skulptūrų ir poilsio parkas

Druskininkų sav.
Trys kilometrai nuo Druskininkų yra Naujasodės kaimas, kuriame 30 metų gyvena ir kuria tautodailininkas, medžio drožėjas Antanas Česnulis. Jo sodyboje, prie vaizdingo Ratnyčėlės upelio ir yra išsidėsčiusi drožinių ekspozicija. Svečius sutinka autoriaus sukurtas vejo malūnas, kurio keturiuose aukštuose sukaupta autoriaus drožtos skulptūros, atspindinčios visą kūrybos kelią.
mehr

Burbiškio dvaras ( Anykščių r.)

Anykščių r.
Burbiškio dvaras yra įsikūręs Anykščių regioniniame parke, netoli Rubikių ežero, 8 km nuo Anykščių. Vaizdingame Anykštos upės kairiajame krante iš tolo akį patraukia stilingi rūmai – XIX a. architektūros paminklas, neoklasicizmo epochos perlas, užburiantis subtilumu ir elegancija.
mehr

Palėvenės dvaras

Kupiškio r.
Komaras Zabožinskis dokumentuose minimas nuo 1481 m., kai paveldėjęs didelį palikimą įsikūrė Padniestrėje, vietovę pavadinęs Komarogradu. Vėliau Komaro Zabožinskio Vladimiro sūnus Motiejus - Karališkasis dvariškis, pasiėmęs savo dalį, išsikėlė į Lietuvą. Tiksli data nėra žinoma, tačiau rašoma, kad Motiejaus proanūkis Jeronimas 1661 m. buvo seimo deputatu, o vėliau dirbo teisėju. Sekančių kartų palikuonis Mykolas Komaras, Vandeno vaiskis jau 1654 m. įsikūrė Palėvenės dvare (tuometinėje Ukmergės apskrityje). Po Mykolo Komaro mirties našlė Kotryna Komarienė 1703m. Palėvenės dvarą užrašė savo sūnums Andriui ir Mikalojui Komarams.
mehr

Šalčininkų rajonas

Šalčininkų r.
Rajono centras – Šalčininkai – miestas, esantis 45 km. nuo Vilniaus, kuriame dabar gyvena 7000 gyventojų. Miestas įsikūręs prie Šalčios upės, nuo kurios ir gavo pavadinimą. Pirmą kartą Šalčininkų vardas minimas nuo XIII a. istoriniuose kryžiuočių šaltiniuose, kur vietovė vadinama „Salsininken“ arba „Saletzniken“. Nuo XIV a. gyvenvietė priklausė Glebavičiams, vėliau Šalčininkus valdė didikai Chodkevičiai, o 1823 m. Šalčininkus nusipirko grafai Vagneriai, kurie tvarkėsi čia iki Antrojo pasaulinio karo. Neoklasicistiniai Vagnerių dvaro rūmai – vienas svarbiausių praėjusių amžių architektūros paminklų Šalčininkuose. Pastato viduje galima pamatyti puikias koklių krosnis, nuostabos vertą vadinamąją „auksinę salę“.
mehr

Kėdainių miesto parkas

Kėdainiai
Istorikas A. Juknevičius savo veikale apie Kėdainių miesto parką rašo, jog dvaro parkas susiformavo XVIII a. buvusioje ūkio vietoje, šiauriniame Kėdainių pakraštyje, prie dotnuvėlės upelio. Tuo metu šį ūkį sudarė didelė žemės valda dešiniojoje Dotnuvėlės upelio pakrantėje, nedidelė užtvanka, pagrindinis gyvenamasis pastatas ir keli ūkiniai pastatai.
mehr

Žemaitkiemio dvaras

Kauno r.
Nevėžio dešiniajame krante 2 km į pietvakarius nuo Babtų boluoja Žemaitkiemio dvaro – Babtyno stogai. XVI a. dvarą įkūrė Šiukštos. Nepriklausomos Lietuvos laikais dvarą nupirko generolas Vladas Nagevičius. Verslininkas Mindaugas Šventoraitis 1999 m. įsigijo dvarą ir ėmėsi atgaivinti šį turtingą meno ir kultūros centrą. Atkuriami ne tik statiniai, bet ir želdiniai, gėlynai, medžių alėja, dvaro teritorijos kampus kadaise ženklinę koplytstulpiai. 2009 m. dvarui sukako 500 metų. Čia vyksta elitinio meno renginiai – Pažaislio muzikos festivalio koncertai, plenerai. Dvaras garsėja senosios transporto technikos kolekcijomis.
mehr

Žemaitijos kaimo ekspozicija

Telšiai
Telšiuose, pietvakarinėje Masčio ežero pakrantėje po atviru dangumi įkurtas „Alkos“ muziejaus skyrius Žemaitijos kaimo ekspozicija.
mehr

Taujėnų dvaras

Ukmergės r.
Taujėnų dvaras stovi Taujėnuose. Klasicistiniai rūmai su 6 kolonų portiku. Parkas yra kraštovaizdžio plano, jį juosia Mūšios upelis, yra tvenkiniai.
mehr