Sehenswürdigkeiten



Jūrės geležinkelio stotis

Kazlų Rūdos sav.
Stotis įsteigta 1915 m. Papilvio kaimelio vietoje, vėliau pervadinta Jūros (Jūrės) vardu. 1937 m. iškilo modernus konstruktyvizmo bruožų turintis mūrinis pastatas, tuomet vadintas keleivių namu.
mehr

Kalvystės studija Malūno kalvė

Druskininkų sav.
Malūno kalvė – unikali vieta, kurioje eksponuojamos Lietuvos ir užsienio kalvių metalo skulptūros, senieji kalvystės ir buities – taikomojo metalo įrankiai bei įrenginiai, įvairūs ūkio padargai. Veikiančiame vandens malūne atkurta senovinė metalo apdirbimo įranga.
mehr

Senoji Kazlų Rūdos geležinkelio stotis

Kazlų Rūda
1861 m. buvo baigtas tiesti geležinkelis St. Peterburgas–Varšuva su atšaka į Kybartus (Virbalį). Pirmasis traukinys, vežęs keleivius, per stotį prariedėjo 1861 m. balandžio 11 d. Po 1863 m. sukilimo stotyje buvo pastatyti du barakai, virtuvė. Kazlų Rūdoje pastatyta IV klasės geležinkelio stotis, garvežių depas. Keleiviams buvo pastatytas medinis stoties pastatas. Keleivių stoties funkcijoms pritaikius garvežių depą, senoji stotis buvo parduota.
mehr

Vištyčio regioninis parkas ir lankytojų centras

Vilkaviškio r.
Beribių Suvalkijos lygumų kamputyje, trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos – pasienyje įsispraudusio Vištyčio regioninio parko kraštovaizdį formavo paskutinio ledynmečio ledo liežuviai, sustūmę aukščiausias Suvalkų aukštumos kalvas, tarp jų įspraudę vaizdingą Vištyčio ežerą, iš žemės gelmių į paviršių išridenę didžiulius akmenis, seklesnes vietas pavertę pelkėmis.
mehr

Šakočių muziejus

Druskininkų sav.
Lietuvišku tortu“ vadinamas šakotis nepalieka abejingų – burnoje tirpstantis skanėstas sužavi visus, jo paragavusius. Kaip ir iš ko gaminamas šakotis galite sužinoti atvykę į restoraną-kepyklą „Romnesa“ ir aplankę čia pat įrengtą pirmąjį ir vienintelį pasaulyje Šakočių muziejų.
mehr

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė

Kaišiadorių r.
2002 m. popiežiui Jonui Pauliui II į rožinio maldą įtraukus dar vieną – Šviesos slėpinių dalį, šioje vietovėje - Guronių kaime, Žaslių parapijoje, kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje, pradėtas kurti Rožinio slėpinių kelias. Vieta parinkta šiam kompleksui norint įamžinti Šventosios Romos Bažnyčios kardinolo, itin branginusio Rožinio maldą, atminimą.
mehr

Palėvenės Šv. Domininko bažnyčia ir vienuolynas

Kupiškio r.
Šv. Domininko bažnyčia yra Kupiškio rajone, Palėvenės miestelyje, 9,5 km į šiaurės rytus nuo Subačiaus geležinkelio stoties, Lėvens dešiniajame krante. Pastatyta 1676 m. Barokinė, turi neoklasicizmo bruožų.
mehr

Alfonso Svarinsko skveras

Raseinių r.
2017 m. sausio mėn. 26-ąją Viduklės miestelyje, šalia bažnyčios, atidarytas skveras, skirtas įamžinti rezistentą, kovotoją už Lietuvos laisvę monsinjorą Alfonsą Svarinską, kuris buvo Viduklijos parapijos klebonu (1976 - 1982 m.). Skvere pastatytas paminklas, įamžinantis monsinjoro atminimą – atminimo lenta su bareljefu Alfonsui Svarinskui (skulptorius Osvaldas Neniškis),
mehr

Noriūnų dvaras

Kupiškio r.
Noriūnų dvaras - dvaras Noriūnų kaime, Kupiškio raj. Valstybinės reikšmės paminklas. Architektūros ansamblį sudaro dvaro rūmai, kumetynas, ūkiniai pastatai ir parkas.
mehr

Vila "Maurytanka"

Druskininkai
Vila „Maurytanka" Druskininkuose yra egzotiškesnio stiliaus statinio kurorte pavyzdys. Jos pavadinimą įkvėpė tolimieji Rytai. Vila buvo pastatyta XX a. pirmoje pusėje. Nuo tada jos išorė ir interjeras tik nežymiai pasikeitė ir pagrindiniai šveicariško stiliaus bruožai yra lengvai atpažįstami . Eklektiškas pastatas dabar virto jaukiu viešbučiu „Dalija".
mehr

Antašavos dvaras

Kupiškio r.
Antašavoje yra išlikę dvaro rūmai, svirnas ir klebonija, statyti pagal Lauryno Stuokos – Gucevičiaus mokinio M. Šulco projektą. Dvaro sodybos ansamblis (išlikę fragmentai) suformuotas klasicizmo laikotarpiui būdingomis kompozicijos priemonėmis.
mehr

Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia

Pakruojis
Pirmoji Pakruojo bažnyčia pastatyta 1630 m. Ji stovėjo senosiose Pakruojo kapinėse. Ji buvo maža, medinė. Antroji bažnyčia pastatyta 1750 m. taip pat buvo medinė, bet didesnė: turėjo 6 altorius, 2 koplyčias, kryžiaus plano (šonuose stovėjo dvi koplyčios). Šios bažnyčios fundatorius – Pakruojo dvaro savininkas Zabiela.
mehr

Pakruojo sinagoga

Pakruojis
1801 m. iškilusi monumentali medinė sinagoga tapo Pakruojo simboliu. Seniausia iki šių dienų išlikusi medinė Lietuvos sinagoga.
mehr

Žemaitiškės pievų paukščių stebėjimo bokštelis

Švenčionių r.
Rytinėje Kretuono ežero pakrantėje nusidriekusios užliejamos Žemaitiškės pievos pasižymi gausybe čia perinčių saugomų paukščių rūšių. Tai naujai besiformuojanti gamtinė teritorija – paukščių buveinė, atsiradusi kadaise numelioruotų pievų vietoje. Laikui bėgant žmogaus sukurtos sausinimo sistemos pradėjo griūti, todėl buvusios Vajuonėlės upelio vagos vietoje susiformavo užpelkėjusių pievų plotai. Šią teritoriją patogiausia apžvelgti nuo stebėjimo bokšto, specialiai įrengto prie Reškutėnų kaimo.
mehr

Regykla prie Staškinės ežero

Švenčionių r.
Regykloje atsiveria Sirvėtos kraštovaizdžio draustinio, Švenčionių aukštumos kalvų vaizdas.
mehr

Lygumų apžvalgos bokštas

Švenčionių r.
Lygumų kalnas yra pietiniame Vajuonio ežero krante. Ši, trijų ežerų supama, 180 m aukščio virš jūros lygio siekianti plokštikalnė yra tarsi milžiniška apžvalgos aikštelė. Į šiaurę tyvuliuoja Vajuonis. Į pietus nuo Akmeniškių kaimo atsiveria panorama į Kretuonykštį. Vieta pasirinkta neatsitiktinai – iš čia visas Kretuono ežeras matosi kaip ant delno. Kalno papėdėje auganti senų medžių alėja žymi kadaise čia buvusio dvaro vietą.
mehr
  Gesamt: 111