Places to visit



Imbarės piliakalnis

Kretingos r.
Pasiekiamas Salantų-Skaudalių keliu pravažiavus Pilupį, ties sodyba dešinėje pasukus į dešinę (V), nusileidus į slėnį - iš viso 300 m (yra  meniška rodyklė pastatyta kairėje ant kalvos).
Piliakalnis įrengtas Salanto kairiajame krante, santakoje su Pilupiu esančiame aukštumos kyšulyje. Čia žmonės gyveno jau vėlyvajame neolite, o I tūkst. prieš Kr. persikėlė ant piliakalnio, kur įkūrė įtvirtintą gyvenvietę. Šalia jos I tūkst. po Kr. išaugo įtvirtintas priešpilis, o aplinkui piliakalnį – papilio gyvenvietė, šventyklos ir kapinynas. X-XIII a. Imbarė buvo stambi kuršių pilis, svarbus Ceklio žemės apygardos administracinis, ūkinis ir gynybinis centras, kuriame gyveno šios žemės kunigaikštis. Ji konkuravo su Apuolės pilimi dėl pirmavimo visoje Ceklio žemėje. Žemutiniame papilyje aptikta gatvių sistema leidžia manyti, kad ankstyvaisiais viduramžiais Imbarė jau turėjo protomiesto bruožų.
ŠR, R ir V papėdėse 10 ha plote yra I tūkst. pradžios - XIII a. papėdės gyvenvietė.Ją tyrinėjant  aptiktas iki 2 m storio kultūrinis sluoksnis su II-XIII a. pastatų liekanomis, įvairiais dirbiniais ar jų fragmentais: geležiniais ietigaliais, dalgiais, pjautuvais, peiliais, ylomis, kaltais, smeigtukais, žalvarinėmis antkaklėmis, segėmis, apyrankėmis, žiedais, moliniais svoreliais, akmeniniais trintuvais, galąstuvais, verpstukais, grublėta, lygia ir žiesta keramika. 700 m į P nuo piliakalnio yra X-XIII a. senkapis (tyrinėtas 1885, 1886 ir 1898 m.).
Pirmoji gynybinė užtvara, įrengta dar I tūkst. pr. Kr. Tai buvo kas 0,5-1 m įkastų 15-20 cm storio stulpų dvigubos linijos, laikiusios viduje sudėtus rąstus. Tokios sienos storis siekė 70 cm. Š pylimas supiltas III-IV a. Piliakalnis buvo sutvirtintas 2-3 m aukščio pylimu iš rąstų ir žemių, IX a. - XIII a. pylimas buvo paaukštintas iki 4-5 m. Pilį juosė dviguba apie 2 m pločio gynybinė siena. Aikštelės pakraščiuose buvo ilgas ūkinis gynybinis apie 3 m pločio statinys, pietrytinėje ir šiaurės vakarų pusėse - vartai. Aptiktos apie 2 m pločio vartų vietos. Aikštelėje rasta titnaginių ir metalinių darbo įrankių, ginklų, papuošalų, keramikos, apdegusių grūdų. Piliakalnyje stovėjo 1253 m. dovanojimo akte minima kuršių pilis Imbarė. Piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. Kr. pabaiga - XIII a.
Žmonės piliakalnį vadina Pilale, pasakoja apie jį legendas. Viena jų byloja, kad pilies valdovo dukra pamilusi bokšte įkalintą kryžiuotį ir padėjusi jam pabėgti. Už tai motina ją užkeikusi (žem. inbarusi). Merginą išgelbėti galėjo tik drąsus smuikininkas, kuris drįs pas ją užeiti ir prisieks amžiną meilę. Toks jaunuolis atsirado, tačiau jam nusibodo groti vien tik išrinktajai Inbarei. Ėmus jam sykį smuikuoti pro pilį einančiam jaunimui, pilis prasmego, o kalne liko žiojėti vien tik gili duobė. Nuo to laiko žmonės piliavietę ir apylinkę ėmė vadinti gražiosios pilies valdovo dukros vardu Inbare (Imbare).

Kita legenda mena, kad senovėje Imbarėje apsigyveno švedų būrys, kuriam vadovavo du broliai. Jie apsupo pilį pylimu, pastatė įtvirtinimus ir daug metų čia viešpatavo. Praturtėję broliai pilį pasidalino pusiau ir vienas nuo kito atsitvėrė skersai supiltu pylimu. Sykį vyresnysis brolis sumanė užgrobti jaunėlio turtus. Šiam grįžus iš žygio, išvijo iš pilies jaunėlio riterius, o jį patį užmušė. Kai su užgrobtais turtais žengė per pylimą, skyrusį nuo brolio dalies, toje vietoje atsivėrė žemė ir prarijo jį su visa kariuomene ir turtais. Nuo to laiko toje vietoje telkšo vanduo.

(Imbarės k., Imbarės seniūnija)