Places to visit



Vilniaus Bernardinų istorinis-architektūrinis ansamblis

Vilnius
 
 Vienuoliai pranciškonai observantai, Šv.Pranciškaus 1209 m. įkurto Mažesniųjų brolių ordino (OFM) atšaka, į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atvyko su misijomis XV a. viduryje. Lietuvoje ir gretimose Vidurio Europos valstybėse šie broliai dažnai vadinami bernardinais, pagal pagrindinį ordino reformatorių ir idėjinį vadovą šv. Bernardiną Sienietį.
1469 m. Vilniuje broliai įsteigė savo pirmąjį konventą, atvykę iš Lenkijos, Poznanės konvento. LDK kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis pakvietė vienuolius ir dovanojo jiems žemės sklypą prie Vilnelės, kur buvo pradėti statyti vienuolyno ir bažnyčios pastatai.
Pirmoji bažnyčia buvo medinė ir 1475 m. sudegė. Netrukus pradėta statyti mūrinė bažnyčia, kurios didžiąją dalį dėl konstrukcinių klaidų teko nugriauti apie 1500 m. Ant šių pamatų iškilo antroji mūrinė šventovė, kuri, nors ir pakitusi, tebestovi iki šiol. 1495-1500 m. šalia buvo pastatyta ir Šv.Onos bažnyčia, kuri dažnai buvo vadinama Bernardinų mažąja bažnyčia arba koplyčia. XVI a. pr. Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis buvo įjungtas į bendrą Vilniaus miesto gynybinę sistemą.
XVI a. bažnyčia pasipuošė krištoliniais ir žvaigždiniais, vėliau – kryžminiais, skliautais, sienas dengė gotikinės freskos. Po XVII-XVIII a. atstatinėjimų ir rekonstrukcijų bažnyčioje išryškėjo renesanso ir baroko bruožų, tačiau niekas nenustelbė gotikos. Bažnyčia yra didžiausias ir seniausias Lietuvos vėlyvosios gotikos Bernardinų ansamblio pastatas.
Vilniaus bernardinų konventas pirmuoju etapu gyvavo beveik 400 m. Čia buvo Lietuvos provincijos centras, veikė didelė biblioteka, skiptoriumas, noviciatas ir pranciškonų observantų kunigų seminarija. Po 1863 m. sukilimo vienuolynas buvo uždarytas, pastatuose įsikūrė kareivinės, o vėliau Vilniaus dailės akademija (VDA). Bažnyčia tapo parapijine ir dar veikė iki 1949 m. Po to keletą metų buvo niekieno neprižiūrima ir vėliau palaipsniui paversta VDA sandėliu. Šventovė pradėjo sparčiai atsigauti tik 1994 m., į ją sugrįžus Mažesniesiems broliams.
Vilniaus Bernardinų istorinis-architektūrinis ansamblis paskelbtas Lietuvos kultūros paveldo paminklu, 2008 m. jam suteiktas valstybei svarbaus kultūrinio projekto statusas.
Bernardinų bažnyčia jau dešimtmetį yra parapijinė ir joje teikiami visi sakramentai. Šiuo metu visi Vilniaus konvente gyvenantys broliai yra ir kunigai, kurie kasdien aukoja Šv.Mišias. Parapija yra labai aktyvi: yra kelios maldos grupės, Bernardinų pranciškonų pasauliečių brolija (OFS), Bernardinų pranciškoniškojo jaunimo brolija (JauPra), susikūrę keletas chorų. Bažnyčioje vyksta šlovinimo vakarai ir sakralinės muzikos koncertai.
Senojo vienuolyno didžiojoje pastatų dalyje dar tebėra VDA, grąžintoje srityje jau keletą metų veikia 3 Bernardinų misijų centrai: socialinių paslaugų centras, internetinio dienraščio „Bernardinai.lt“ redakcija ir Bernardinų jaunimo centras. Šalia vienuolyno yra įsikūrusi Lietuvos Mažesniųjų brolių Šv.Kazimiero provincijos kurija, Bernardinų giedojimo mokykla, VšĮ „Pranciškonų namai“.
Adresas: Maironio g. 10, LT-01124 Vilnius
Tel.: 8 682 40 216 (II-VI)
www.bernardinuansamblis.lt
http://parapija.bernardinai.lt
www.bernardinai.lt
www.ofm.lt
Friars Minor invite you to visit the Church of St Francis of Assisi (Bernardine) or take a walk in the Bernardine ensemble which recently opened impressive sacral space for tourists.
In Lithuania the Bernardine history began in the middle of XV century, when Franciscan observants (called Bernardines) came to the Grand Duchy of Lithuania as a missionaries. In 1469 the Grand Duke of Lithuania and King of Poland Casimir Jagiellon donated a plot of land near Vilnele river, where they started to build a church and monastery.
The first wooden church burnt in 1475. Around 1500 the construction of a brick church was started which was not finished when part of church had to be demolished due to constructional errors; only the presbytery and sacristy were saved. The second brick church was built on this substructure which stands to this day. The church is the biggest and the oldest late Gothic structure of the entire Bernardine ensemble.
In XVI century after building the defense wall around Vilnius, buildings of the church and friary were joined into the common defense system. In XVI century after the fires the church was embellished with crystal and starry (later with crosslike) vaults, and the walls were decorated with frescos. After various rebuilding during XVII-XVIII centuries, baroque and renaissance style features have highlighted the church: renaissance pediment, tomb monuments, wooden inside décor ensemble.
Friars were expelled after the 1863 rebellion, the church remained open, but the monastery was nationalized. The ensemble suffered most after its closing in 1949 when it was made into a warehouse during Soviet times. In 1994 the shrine began to be reconstructed when the friars Minor were permitted to return. In 2008 the historical – architectural ensemble of the Bernardine church and friary has been declared a very important cultural heritage monument of Lithuania.
Zespół architektoniczny klasztoru BERNARDYNÓW w WILNIE
Bracia Mniejsi zapraszają do zwiedzania kościoła św. Franciszka z Asyżu (Bernardyńskiego) oraz zespołu klasztornego, gdzie na nowo otwierają się imponujące przestrzenie sakralne.
Historia bernardynów na Litwie sięga połowy XV w., gdy franciszkanie obserwanci (zwani bernardynami) przybyli na ziemie Wielkiego Księstwa Litewskiego jako misjonarze. W 1469 r. król Kazimierz Jagiellończyk ufundował teren nad Wilenką, na którym rozpoczęto budowę kościoła i klasztoru.
Pierwszy drewniany kościół spłonął się w 1475 r. Wkrótce rozpoczęto budowę murowanego kościoła. Jego budowa jeszcze nie została ukończona, gdy około 1500 r. z powodu błędów w konstrukcji należało zburzyć część kościoła. Pozostawiono tylko prezbiterium i zakrystię. Na tych fundamentach powstał drugi murowany kościół, który stoi do dzisiaj, choć i po wielu zmianach. Kościół jest największą i najstarszą późnogotycką budowlą w zespole klasztornym Bernardynów.
Na początku XVI w. po wybudowaniu muru obronnego dookoła Wilna budynki klasztorne i kościół zostały włączone do miejskiego muru obronnego. Po pożarze, który wybuchł w XVI w. kościół został przekryty sklepieniami kryształowymi i gwiaździstymi (później i krzyżowymi), a na ścianach pojawiły się freski. Po przebudowach, które miały miejsce w XVII-XVIII w., kościół uzyskał cechy stylu renesansowego i barokowego: renesansowy fronton, nagrobki, barokowy, drewniany zespół ołtarzy.
Po powstaniu w 1863 r. braci wypędzono, kościół pozostał czynny, a klasztor przejęły władze carskie, później - Akademia Sztuk Pięknych. Zespół klasztorny najbardziej ucierpiał po zamknięciu go w 1949 r. W czasach sowieckich urządzono tu magazyn akademii. Kościół szybko się odrodził po 1994 r., gdy powrócili do niego prawdziwi właściciele – Bracia Mniejsi. Zespół architektoniczny klasztoru Bernardynów został uznany za zabytek dziedzictwa kulturowego Litwy. W 2008 r. został on włączony do projektu kulturowego ważnego dla państwa.
Les frères mineurs franciscains vous invitent à visiter l`église St. François d`Assise ( des Bernardins), à vous promener dans l`ensemble du monastère et à découvrir de nouveaux espaces sacrés.
L`histoire des Bernardins en Lituanie commence au milieu du XVe siècle quand les frères franciscains de l`Observance (nommés les “bernardins”) arrivèrent dans le Grand-duché de Lituanie en tant que les missionnaires. En 1469 le roi Casimir Jagellon offrit aux frères une terre sur la rive de la Vilnia où les réligieux commencèrent à construire l`église et le monastère.
La première église en bois fut brûlée en 1475. Une nouvelle église fut construite en briques et ne fut achevée qu`en 1500. Mais il fallut détruire une partie du fait d`erreurs dans la construction. Seuls furent épargnés le presbytère et la sacristie. Une deuxième église en briques fut construite sur les fondations de la précédente. Nous pouvons l`admirer encore aujourd`hui malgré quelques modifications. L`église est l`édifice le plus grand et le plus ancien du gothique tardif de l`ensemble des Bernardins.
Au XVIe siècle, en réalisant le mur de la ville, les bâtiments de l`église et du monastère ont été incorporés dans le système général de défense. Au XVIe siècle, après un incendie l`église fut agrémentée de voûtes étoilées, maillées et cristallines, les murs furent décorés par des fresques. Après des reconstructions aux XVIe et XVIIe s., des traits de Renaissance et de Baroque sont apparus: le fronton de Renaissance, les monuments funéraires, les autels en bois, la chaire.
Après l`insurrection de 1863, les moines furent chassés, l`église fut ouverte mais le monastère fut nationalisé. L`ensemble fut beaucoup détruit après la fermeture en 1949. Sous l`occupation soviétique, l`église a été utilisée comme entrepôt. En 1994 quand les propriétaires (les frères franciscains mineurs) sont revenus, l`ensemble commence à renaître.
L`ensemble historique et architectural des Bernardins a été inscrit parmi des monuments du patrimoine culturel de la Lituanie. En 2008 il est classé “projet culturel important de l`État”.