Places to visit



Paminklas Tautos kančioms atminti

Skuodas
Skuodiškiai tremtinių iniciatyva ilgai statė šį paminklą, bet pastatė originalų, vertą tautiškų ir liaudiškų tradicijų. Daugiau tokio Lietuvoje nerasime. Balkšvo betono ažūras lengvai plevena žalio parko ir melsvo dangaus fone. Paminklo autorius - kaunietis skulptorius Vytautas Narušis. Pagal liaudiškąją skulptūros tradiciją yra du Skausmingosios Dievo Motinos variantai. Pirmuoju atveju sėdinti ji ant kelių laiko nuo kryžiaus nuimtą Kristaus kūną, o ant jos krūtinės vaizduojama liepsnojanti širdis su į ją įsmegtais septyniais kardais - septynių skausmų simboliais. Antruoju atveju stovi ji sudėtomis rankomis ties širdimi, irgi liepsnojančia ir septyniais kardais perverta. Skulptorius šiuos Dievo Motinos paveikslo variantus kūrybiškai interpretavo gelžbetonyje.
more

Šiaulių istorijos muziejus

Šiauliai
Tai istorinis „Aušros“ muziejaus pastatas, kuris buvo pastatytas 1932 metais pagal šiauliečio architekto Vlado Bitės projektą ir skirtas mokyklai. Dalis pastato buvo atiduota muziejui, kuris čia įsikūrė 1933 metais. Šiandien muziejuje įrengta moderni atvirų saugyklų ekspozicija, pristatanti „Aušros“ muziejaus aukso fondą, taip pat ekspozicija, skirta Šiaulių miesto istorijai nuo pirmųjų gyventojų atsiradimo šiuose kraštuose iki nepriklausomos Lietuvos Respublikos paskelbimo 1918 metais.
more

Nemėžio dvaras

Vilniaus r.
Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Jie kūrėsi XVIII a., bet iki XIX a. pr. dvaro rūmai buvo mediniai. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840–1856 m.)
more

Kalvystės studija Malūno kalvė

Druskininkų sav.
Malūno kalvė – unikali vieta, kurioje eksponuojamos Lietuvos ir užsienio kalvių metalo skulptūros, senieji kalvystės ir buities – taikomojo metalo įrankiai bei įrenginiai, įvairūs ūkio padargai. Veikiančiame vandens malūne atkurta senovinė metalo apdirbimo įranga.
more

Kaišiadorių geležinkelio stotis

Kaišiadorys
Stotis pradėjo veikti 1871 m. rugsėjo 4 d. Peterburgo-Varšuvos ir Liepojos geležinkelių sandūroje. Geležinkelio nutiesimas didžiąja dalimi įtakojo Kaišiadorių augimą.
more

Punia

Alytaus r.
Istorikų teigimu, Punia – vienas iš 14 seniausių ankstyvųjų Lietuvos miestų. Punios piliakalnis yra vienas didžiausių ir gražiausių Lietuvoje. Stūkso jis Nemuno ir Punelės santakoje. Piliakalnį surasti labai lengva – nuo bažnyčios tiesiog reikia eiti 200 metrų keliuku, vedančiu į vakarus. Pasakojama, jog ant Punios piliakalnio stovėjusi kunigaikščio Margirio pilis, vadinta Pilėnais. 1336 metais čia įvykęs garsusis Pilėnų mūšis.
more

Bradeliškių piliakalnis

Vilniaus r.
Kairiajame Dūkštos upelio krante, netoli Bradeliškių kaimo stūksantis piliakalnis yra vertas išskirtinio dėmesio. Manoma, kad tai ilgiausiai šiose apylinkėse buvusi apgyvendinta vieta, gynybai pradėta naudoti jau prieš 2,5 tūkstančių metų. Anot mokslininkų, iki pat XIV a. aplinkui gyvenantys žmonės čia slėpdavosi nuo priešų.
more

Banko pastatas

Kretinga
Jei Kretingoje norite nusikelti į tarpukario laikus, aplankyti reikėtų buvusį Lietuvos banko pastatą. Jis stovi beveik priešais katalikų bažnyčią. Ir tai – ne atsitiktinumas. Bankas 1940 metais pastatytas ant sklypo, pirkto iš pranciškonų vienuolyno. Šis pastatas – vienintelis, kuris dar primena tarpukario bankininkystės Kretingoje istoriją.
more

Laisvės kovų muziejus, Utenos kraštotyros muziejaus padalinys

Utena
Muziejaus ekspozicija atskleidžia pagrindinius 1940–1965 m. Utenos krašto ir Lietuvos įvykius, juos palyginant su gyvenimu už geležinės uždangos. Muziejuje išdėstyti Rytų ir Vakarų Europos skirtumai leidžia tautoms viena kitą labiau pažinti, suartėti.
more

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia

Alytaus r.
Pivašiūnai istoriniuose šaltiniuose žinomi nuo 1639 m., kai jie buvo atiduoti Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. Po devynerių metų buvo pastatyta bažnyčia, kuri 1766 metais sudegė. Vėliau ji buvo atstatyta, tačiau ilgainiui imta minėti, kad dėl žmonių saugumo netinkama melstis. 1825 m. buvo pastatyta šiandieninė
more

Metelių regioninis parkas

Lazdijų r.
Metelių regioninis parkas (bendras plotas 15300 ha) – didžiųjų Pietų Lietuvos ežerų dubumos kraštovaizdžio parkas: Dusią, Metelį ir Obeliją supa smėlingos paežerių kopos ir pelkutės, iš pietų pusės juosia įspūdingos aukštų kalvų virtinės. Nuostabi šio kraštovaizdžio panorama, ežerų platybės atsiveria nuo Žagarių kalvų, nuo Prelomčiškės piliakalnio. Šiame regioniniame parke daug unikalių gamtos vertybių.
more

Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus

Lazdijų r.
apčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus pradėtas kurti 1984 metais Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje. 2006 metais tapo Lazdijų krašto muziejaus padaliniu ir buvo pavadintas Emilijos Pliaterytės vardu. Šiuo metu muziejuje veikia keturios ekspozicijos.
more

Pakruojo dvaras

Pakruojis
Pakruojo dvaro sodyba – didžiausias iki šių dienų išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje (47 statiniai), įrašytas į Lietuvos rekordų knygą kaip didžiausia saugoma dvaro sodyba.
more

Nidos švyturys

Neringa
Iki šiol Nidos švyturį buvo galima apžiūrėti tik iš išorės, bet nuo 2020 m. vasaros šalyje aukščiausiai virš jūros lygio iškilęs kelrodis bus atviras pasiryžusiems užlipti iki pat jo viršaus. Iš ten atsivers kvapą gniaužianti Kuršių nerijos ir ją rėminančių marių bei jūros panorama.Jūrininkams švyturys yra namų simbolis. Neplaukiojantiems jis žadina romantišką kelionių ilgesį.
more

Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus

Rietavas
Pirmuosius muziejinių vertybių suvokimo orientyrus Rietavo istorijoje suformavo kunigaikščiai Oginskiai. XIX amžiuje paskutinę šios giminės rezidenciją Rietave išgarsino ne tiktai unikalių socialinių reformų, švietimo, kultūros, mokslo, technikos naujovių proveržis, bet ir puikūs meno kūrinių, archeologijos, senovinių ginklų, muzikos instrumentų rinkiniai, puošniai įrištų muzikinių natų, partitūrų kolekcija, turtinga dvaro biblioteka...
more

Darsūniškis

Kaišiadorių r.
Darsūniškis – vienintelis miestelis Lietuvoje su trejais šventais vartais, stovinčiais ant visų trijų įvažiavimų į miestelį – Šv. Agotos, Šv. Jurgio ir Šv. Kazimiero. Vartai pastatyti, siekiant miestelį apsaugoti nuo gaisrų.
more
  Total: 90