Places to visit



Šiaulių istorijos muziejus

Šiauliai
Tai istorinis „Aušros“ muziejaus pastatas, kuris buvo pastatytas 1932 metais pagal šiauliečio architekto Vlado Bitės projektą ir skirtas mokyklai. Dalis pastato buvo atiduota muziejui, kuris čia įsikūrė 1933 metais. Šiandien muziejuje įrengta moderni atvirų saugyklų ekspozicija, pristatanti „Aušros“ muziejaus aukso fondą, taip pat ekspozicija, skirta Šiaulių miesto istorijai nuo pirmųjų gyventojų atsiradimo šiuose kraštuose iki nepriklausomos Lietuvos Respublikos paskelbimo 1918 metais.
more

Barborlaukio dvaras

Jonavos r.
Barborlaukio dvaras, kaip savarankiškas ūkinis vienetas minimas nuo XIX a. pr. Dvaro pavadinimas sudurtinis, kildinamas iš moteriško asmenvardžio Barbora. Viename pirmųjų įrašų - 1830 m. parapijos inventoriuje minima, kad dvare gyvenanti bajoro Konstantino Dragato šeima ir jo mama Barbora, kurios garbei, matyt, ir buvo suteiktas dvarui toks vardas. Manoma, kad būtent šie bajorai įkūrė dvarą, nusipirkę dalį iki 1794 m. sukilimo Jonavos globėjui vyskupui Juozapui Kosakovskiui priklausiusios Skarulių dvaro žemės. Bajorai Dragatai kilę iš Topor herbą turinčios giminės - vienos seniausių didikų giminių, Lietuvoje žinomos nuo XIV a.
more

Žiežmarių sinagoga

Kaišiadorių r.
Sinagoga yra įspūdingas ir unikalus istorinis paminklas. Pastatyta XIX a. viduryje. Ji yra viena iš keturiolikos medinių sinagogų Lietuvoje. Statinys monumentalaus tūrio, architektūroje jaučiama romantizmo įtaka.
more

Kruonio dvaro liekanos

1570 m. Kruonio dvaras atiteko Oginskiams, vienai iškiliausių didikų giminių Lietuvos-Lenkijos valstybėje. Savo vardą ji pasirinko nuo nedidelio Uogintų kaimo, esančio netoli Kaišiadorių, pavadinimo.
more

Kaišiadorių geležinkelio stotis

Kaišiadorys
Stotis pradėjo veikti 1871 m. rugsėjo 4 d. Peterburgo-Varšuvos ir Liepojos geležinkelių sandūroje. Geležinkelio nutiesimas didžiąja dalimi įtakojo Kaišiadorių augimą.
more

Šaulių namai

Alytus
1938 m. baigti statyti modernūs, erdvūs Antano Juozapavičiaus – pirmojo karininko, žuvusio nepriklausomybės kovose, – vardo šaulių namai vadinti kurhauzu (tuo metu Alytus turėjo miesto kurorto statusą).
more

Tradicinių amatų centras Houvaltų dvare Maišiagaloje

Vilniaus r.
Maišiagaloje, Vilniaus rajone, tikrai verta užsukti į Tradicinių amatų centrą, kuris įsikūrę Houvaltų dvare. Šiame dvare glaudėsi vietos gyventojai Antrojo pasaulinio karo metu, o vėliau buvo įkurdinti kolūkiečiais tapę Houvaltų dvaro samdiniai. Neilgai trukus, dvare įsteigta tarybinio ūkio kontora, o po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo vidurinė mokykla.
more

Kauno valstybinis lėlių teatras

Kaunas
Pagrindinėje Kauno alėjoje įsikūrusi lėlių ir pasakų karalystė jau šešis dešimtmečius kviečia mažąjį žiūrovą leistis tiesos, grožio ir pažinimo keliu. „Stebuklinguoju Aladino žibintu“ prasidėjusios teatro istorijos metraštyje – solidus režisierių, dailininkų, aktorių, scenografų, kompozitorių sąrašas, daugiau nei 200 spektaklių pavadinimai, apie 2000 pagamintų lėlių, per 17 000 suvaidintų spektaklių, kuriuos matė daugiau kaip 2,7 mln. žiūrovų. Sėkmingai dalyvauta daugelyje festivalių, aplankant virš 20 užsienio šalių.
more

Banko pastatas

Kretinga
Jei Kretingoje norite nusikelti į tarpukario laikus, aplankyti reikėtų buvusį Lietuvos banko pastatą. Jis stovi beveik priešais katalikų bažnyčią. Ir tai – ne atsitiktinumas. Bankas 1940 metais pastatytas ant sklypo, pirkto iš pranciškonų vienuolyno. Šis pastatas – vienintelis, kuris dar primena tarpukario bankininkystės Kretingoje istoriją.
more

Kurnėnų mokyklos architektūrinis ansamblis

Alytaus r.
Tai vienintelė Lietuvoje mokykla atplukdyta iš Amerikos (JAV). Šiemet, po rekonstrukcijos, atvėrė duris lankytojams. Kiekvieną spalio trečiadienį ją galima bus lankyti, dalyvauti įvairiuose edukaciniuose užsiėmimuose, ekskursijose, muzikos vakaruose.
more

Raižių mečetė

Alytaus r.
Pirmieji totorių naujakuriai Lietuvos žemėje apsigyveno dar XIII–XIV a. LDK kunigaikščiai Gediminas, Algirdas ir Kęstutis sudarydavo sąjungą su totoriais, kai reikdavo atremti priešiškų šalių puolimus, arba patys rengdavo karo žygius. Pradėjęs valdyti Vytautas Didysis (1392–1430 m.) totorius gerus ir ištikimus karius, viliojo atvykti į Lietuvą su šeimomis, žadėdamas žemių ir privilegijų.
more

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia

Alytaus r.
Pivašiūnai istoriniuose šaltiniuose žinomi nuo 1639 m., kai jie buvo atiduoti Senųjų Trakų benediktinų vienuolynui. Po devynerių metų buvo pastatyta bažnyčia, kuri 1766 metais sudegė. Vėliau ji buvo atstatyta, tačiau ilgainiui imta minėti, kad dėl žmonių saugumo netinkama melstis. 1825 m. buvo pastatyta šiandieninė
more

Kauno Kristaus Prisikėlimo Bazilika

Kaunas
Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra Žaliakalnyje, Žemaičių g. Beveik užbaigta statyti 1940 m. Sovietmečiu buvo atimta, atiduota Radijo gamyklai. Atstatyta ir konsekruota 2004 m. Tai didinga, modernios architektūros, stačiakampio plano, trijų navų paminklinė šventovė. Svarbiausias išorės akcentas – į dangų kylantis 70 metrų aukščio baltas bokštas. Ant stogo – moderni terasa su koplyčia. Bažnyčia puikiai matoma iš visų pusių, nes yra ant šlaito.
more

Pakruojo senoji Gaisrinė

Pakruojis
Pakruojo senoji Gaisrinė stovi centrinėje miestelio dalyje. Pakruojis daug kartų degė, todėl 1928 m. prisidedant žydų bendruomenei buvo pastatyta gaisrinės stoginė.
more

Raudys

Utenos r.
Raudys – ežeras rytų Lietuvoje, Utenos rajone, apie 5 km į pietus nuo Utenos.
more

Saldutiškio dvaras

Utenos r.
Saldutiškio dvaro sodyba yra Saldutiškio miestelyje, Utenos rajono savivaldybėje. Miestelio pavadinimas keletą kartų keitėsi: buvo vadinamas Šilgudiškiu, Salgudiškiu. Dvaro aplinkoje būta daug gėlo vandens, šaltinių, tad Saldutiškio pavadinimas galėjęs kilti ir nuo šulinio skaidrumo bei vandens skanumo.
more

Palukščio dvaras

Raseinių r.
Palukščio dvaro sodyba yra Ariogalos seniūnijoje, Palukščio kaime. Greičiausiai dvaro pavadinimas kilęs nuo šalia tekančio upelio – Lukštynės. Nuo dvaro sodybos iki Dubysos upės apie 2 km. Pirmieji šaltiniai apie dvaro sodybą išlikę iš 1684 m. XVIII a. dvaro sodybą valdė Januškevičiai, Christianavičiai, Jurkevičiai. 1864 m. pastatytas naujas (medinis) dvarininkų gyvenamas namas, vadinamas ponų namu (išlikęs).
more

Rašytojo Kazio Borutos gimtinė

Marijampolės r.
5 km į rytus nuo Liudvinavo esančiame Kūlokų kaime yra rašytojo Kazio Borutos tėviškė. K.Boruta mokėsi Liudvinavo pradžios mokykloje, vėliau tėviškėje atostogaudavo vasarą. Šioje vietoje, buvusioje rašytojo gimtojoje sodyboje išlikęs atrekonstruotas malūnas. Malūno pavadinimas primena iš šio krašto kilusį rašytoją Kazį Borutą (1905-1965) ir jo tautosakiniais motyvais parašytą apysaką „Baltaragio malūnas“.
more

Buvusi žydų sinagoga HAKHNASAT ORHIM / Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija

Marijampolė
Buvusi žydų sinagoga – dalis mūsų sakralinio paveldo, ilgus šimtmečius trukusios žydų istorijos Lietuvoje liudininkė. Žydai į LDK teritoriją atsikėlė maždaug XV a. pabaigoje. XVII a. pabaigoje ir XVIII-ojo pradžioje, šalį nuniokojus karams ir epidemijoms, LDK miestai ištuštėjo ir žydai buvo kviečiami tam, kad padėtų atgaivinti merdinčią ekonomiką. Spėjama, kadangi projektas nerastas, sinagoga suprojektuota architekto Valerii Rybarskii 1899 m. Tai eklektinis istorizmo laikotarpio pastatas, iškilęs centrinėje miesto dalyje XX a. pr. Išorės dekore gausu neoromaninių, neogotiškų bei rytietiškų motyvų. Sinagoga projektuota stačiakampio plano, tinkuoto mūro, su pusapvale apside Aron kodešui (hebr.–Šventoji skrynia), o tai yra svarbiausias sinagogos interjero elementas, puošnioje spintoje rytinėje pusėje, su dviem įėjimais į sinagogą vakarinėje pusėje ir vienu šiaurinėje.
more
  Total: 99