Places to visit



Paminklas Tautos kančioms atminti

Skuodas
Skuodiškiai tremtinių iniciatyva ilgai statė šį paminklą, bet pastatė originalų, vertą tautiškų ir liaudiškų tradicijų. Daugiau tokio Lietuvoje nerasime. Balkšvo betono ažūras lengvai plevena žalio parko ir melsvo dangaus fone. Paminklo autorius - kaunietis skulptorius Vytautas Narušis. Pagal liaudiškąją skulptūros tradiciją yra du Skausmingosios Dievo Motinos variantai. Pirmuoju atveju sėdinti ji ant kelių laiko nuo kryžiaus nuimtą Kristaus kūną, o ant jos krūtinės vaizduojama liepsnojanti širdis su į ją įsmegtais septyniais kardais - septynių skausmų simboliais. Antruoju atveju stovi ji sudėtomis rankomis ties širdimi, irgi liepsnojančia ir septyniais kardais perverta. Skulptorius šiuos Dievo Motinos paveikslo variantus kūrybiškai interpretavo gelžbetonyje.
more

Šiaulių istorijos muziejus

Šiauliai
Tai istorinis „Aušros“ muziejaus pastatas, kuris buvo pastatytas 1932 metais pagal šiauliečio architekto Vlado Bitės projektą ir skirtas mokyklai. Dalis pastato buvo atiduota muziejui, kuris čia įsikūrė 1933 metais. Šiandien muziejuje įrengta moderni atvirų saugyklų ekspozicija, pristatanti „Aušros“ muziejaus aukso fondą, taip pat ekspozicija, skirta Šiaulių miesto istorijai nuo pirmųjų gyventojų atsiradimo šiuose kraštuose iki nepriklausomos Lietuvos Respublikos paskelbimo 1918 metais.
more

Nemėžio dvaras

Vilniaus r.
Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Jie kūrėsi XVIII a., bet iki XIX a. pr. dvaro rūmai buvo mediniai. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840–1856 m.)
more

Senoji Kazlų Rūdos geležinkelio stotis

Kazlų Rūda
1861 m. buvo baigtas tiesti geležinkelis St. Peterburgas–Varšuva su atšaka į Kybartus (Virbalį). Pirmasis traukinys, vežęs keleivius, per stotį prariedėjo 1861 m. balandžio 11 d. Po 1863 m. sukilimo stotyje buvo pastatyti du barakai, virtuvė. Kazlų Rūdoje pastatyta IV klasės geležinkelio stotis, garvežių depas. Keleiviams buvo pastatytas medinis stoties pastatas. Keleivių stoties funkcijoms pritaikius garvežių depą, senoji stotis buvo parduota.
more

Barborlaukio dvaras

Jonavos r.
Barborlaukio dvaras, kaip savarankiškas ūkinis vienetas minimas nuo XIX a. pr. Dvaro pavadinimas sudurtinis, kildinamas iš moteriško asmenvardžio Barbora. Viename pirmųjų įrašų - 1830 m. parapijos inventoriuje minima, kad dvare gyvenanti bajoro Konstantino Dragato šeima ir jo mama Barbora, kurios garbei, matyt, ir buvo suteiktas dvarui toks vardas. Manoma, kad būtent šie bajorai įkūrė dvarą, nusipirkę dalį iki 1794 m. sukilimo Jonavos globėjui vyskupui Juozapui Kosakovskiui priklausiusios Skarulių dvaro žemės. Bajorai Dragatai kilę iš Topor herbą turinčios giminės - vienos seniausių didikų giminių, Lietuvoje žinomos nuo XIV a.
more

Europos geografinis centras

Vilniaus r.
1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai pranešė, kad pagal naujausius skaičiavimus tikrasis Europos centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus (Molėtų kryptimi), tarp Purnuškių ir Bernotų kaimų. Prancūzų mokslininkai skaičiavimams atlikti pasitelkė gravitacijos centrų metodą, iki tol nenaudotą Europos žemyno centriniam taškui nustatyti. Skaičiavimai daryti atsižvelgiant į geometrinius Europos žemyno kontūrų ypatumus ir santykį su žemės traukos jėga.
more

Freska „Bučinys“

Kaišiadorys
Ši freska buvo nutapyta 2017-06-02. Autoriai- dailininkai: Tadas Vincaitis – Plūgas iš Kauno ir Edvardas Šeputis – Shepa.
more

Žiežmarių sinagoga

Kaišiadorių r.
Sinagoga yra įspūdingas ir unikalus istorinis paminklas. Pastatyta XIX a. viduryje. Ji yra viena iš keturiolikos medinių sinagogų Lietuvoje. Statinys monumentalaus tūrio, architektūroje jaučiama romantizmo įtaka.
more

Kaišiadorių geležinkelio stotis

Kaišiadorys
Stotis pradėjo veikti 1871 m. rugsėjo 4 d. Peterburgo-Varšuvos ir Liepojos geležinkelių sandūroje. Geležinkelio nutiesimas didžiąja dalimi įtakojo Kaišiadorių augimą.
more

Kaišiadorių Algirdo Brazausko parkas

Kaišiadorys
2017 metais buvo atnaujintas ir sutvarkytas Lietuvos Prezidento vardu pavadintas parkas. Vaikus čia džiugina fontanai, žaidimų aikštelė, galimybė važinėtis riedučiais parko takeliais. Šalia parko, prie Lomenos upės – pėsčiųjų ir dviračių takas su įrengtais lauko treniruokliais. Neretai džiugina gulbių ir ančių draugija. Į parką jauku ateiti su puodeliu kavos ar užkandžiais – čia įrengti lauko staliukai, suoliukai. Tarp parko ir Lomenos upės – vienas stilingiausių miesto pastatų – Kaišiadorių vyskupijos rūmai.
more

Simnas

Alytaus r.
Simno miestas įsikūręs vaizdingoje vietovėje prie dviejų ežerų – Giluičio ir Simno. Apylinkėse vilnija dar keturi ežerai: Žuvinto, Atesninkų, Angininkų ir dalis Dusios.
more

Punia

Alytaus r.
Istorikų teigimu, Punia – vienas iš 14 seniausių ankstyvųjų Lietuvos miestų. Punios piliakalnis yra vienas didžiausių ir gražiausių Lietuvoje. Stūkso jis Nemuno ir Punelės santakoje. Piliakalnį surasti labai lengva – nuo bažnyčios tiesiog reikia eiti 200 metrų keliuku, vedančiu į vakarus. Pasakojama, jog ant Punios piliakalnio stovėjusi kunigaikščio Margirio pilis, vadinta Pilėnais. 1336 metais čia įvykęs garsusis Pilėnų mūšis.
more

Pivašiūnai

Alytaus r.
Pivašiūnai įsikūrę vaizdingoje kalvotoje vietovėje, šalia didelio Pivašiūnų–Gineitiškių miško ir Ilgio ežero. Stebuklais ir malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas puošia Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, pastatytos 1825 m., altorių. Šis paveikslas pavaizduotas ir Pivašiūnų herbe.
more

Nemunaitis

Alytaus r.
Nemunaitis prieš daugelį amžių įsikūrė ant pušynuose skendinčio Nemuno kranto. Nemunaičio pilis minima 1384 m. kryžiuočių karų aprašymuose, nuo 1387 m. minimas Nemunaičio miestelis. XIX a. Nemunaičio apylinkės ėmė garsėti mineralinėmis versmėmis, tačiau kurortu vietovė nepaskelbta.
more

Miroslavas

Alytaus r.
Miroslavo apylinkės Alytaus krašte žymios didinga jotvingiška praeitimi. Gilioje senovėje šiose vietose gyveno bebaimės, karingos jotvingių gentys. Miroslavas rašytiniuose šaltiniuose aktyviau minėti pradedamas XVII a.
more

Daugai

Alytaus r.
Daugų miestas įsikūręs viename iš gražių Dzūkijos kampelių, Alytaus rajone, prie Vilniaus – Alytaus magistralinio kelio. Miesto simbolis –kunigaikščio Daugio medinė skulptūra, sauganti Daugų miestą ir apylinkes. Daugai yra viena seniausių vietovių Lietuvoje.
more
  Total: 228