Places to visit



Šiaulių istorijos muziejus

Šiauliai
Tai istorinis „Aušros“ muziejaus pastatas, kuris buvo pastatytas 1932 metais pagal šiauliečio architekto Vlado Bitės projektą ir skirtas mokyklai. Dalis pastato buvo atiduota muziejui, kuris čia įsikūrė 1933 metais. Šiandien muziejuje įrengta moderni atvirų saugyklų ekspozicija, pristatanti „Aušros“ muziejaus aukso fondą, taip pat ekspozicija, skirta Šiaulių miesto istorijai nuo pirmųjų gyventojų atsiradimo šiuose kraštuose iki nepriklausomos Lietuvos Respublikos paskelbimo 1918 metais.
more

Lietuvos nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“

Ukmergė
Dabartinis Lietuvos nepriklausomybės paminklas „Lituania Restituta“ yra kopija paminklo, pastatyto 1930 m. pagal Liudo Truikio projektą.
more

Vištyčio regioninis parkas ir lankytojų centras

Vilkaviškio r.
Beribių Suvalkijos lygumų kamputyje, trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos – pasienyje įsispraudusio Vištyčio regioninio parko kraštovaizdį formavo paskutinio ledynmečio ledo liežuviai, sustūmę aukščiausias Suvalkų aukštumos kalvas, tarp jų įspraudę vaizdingą Vištyčio ežerą, iš žemės gelmių į paviršių išridenę didžiulius akmenis, seklesnes vietas pavertę pelkėmis.
more

Aukštagirės pažintinis pėsčiųjų - dviratininkų takas

Šilalės r.
Trasos ilgis 23 km. Pagrindinė Aukštagirės tako paskirtis - suteikti galimybę pamatyti kalvotąją Žemaitiją, susipažinti su gamtinėmis bei kultūrinėmis pietinės Varnių regioninio parko dalies vertybėmis: Medvėgalio, Bilionių kraštovaizdžio, Aukštagirės geomorfologiniu draustiniais, Bilionių, Medvėgalio istoriniais – archeologiniais kompleksais; Požerės miestelio architektūros objektais; vertingomis floros bei faunos buveinėmis.
more

Buvusi žydų sinagoga HAKHNASAT ORHIM / Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija

Marijampolė
Buvusi žydų sinagoga – dalis mūsų sakralinio paveldo, ilgus šimtmečius trukusios žydų istorijos Lietuvoje liudininkė. Žydai į LDK teritoriją atsikėlė maždaug XV a. pabaigoje. XVII a. pabaigoje ir XVIII-ojo pradžioje, šalį nuniokojus karams ir epidemijoms, LDK miestai ištuštėjo ir žydai buvo kviečiami tam, kad padėtų atgaivinti merdinčią ekonomiką. Spėjama, kadangi projektas nerastas, sinagoga suprojektuota architekto Valerii Rybarskii 1899 m. Tai eklektinis istorizmo laikotarpio pastatas, iškilęs centrinėje miesto dalyje XX a. pr. Išorės dekore gausu neoromaninių, neogotiškų bei rytietiškų motyvų. Sinagoga projektuota stačiakampio plano, tinkuoto mūro, su pusapvale apside Aron kodešui (hebr.–Šventoji skrynia), o tai yra svarbiausias sinagogos interjero elementas, puošnioje spintoje rytinėje pusėje, su dviem įėjimais į sinagogą vakarinėje pusėje ir vienu šiaurinėje.
more

Darsūniškis

Kaišiadorių r.
Darsūniškis – vienintelis miestelis Lietuvoje su trejais šventais vartais, stovinčiais ant visų trijų įvažiavimų į miestelį – Šv. Agotos, Šv. Jurgio ir Šv. Kazimiero. Vartai pastatyti, siekiant miestelį apsaugoti nuo gaisrų.
more

Palangos pasakų parkas

Palanga
Nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio Palangoje veikia lietuviškų pasakų parkas, lankytojus viliojantis ne tik itin jaukia aplinka, žaismingomis skulptūromis, bet ir netradiciniais sprendimais – pasakas čia galima ne tik „pačiupinėti“, bet ir išgirsti. Rugpjūčio mėnesį atidarytos pirmosios keturios skulptūros, vėliau parkas bus papildytas dar šešiomis naujomis.
more

Skirtino akmuo

Raseinių r.
Skirtino akmuo – geologinis gamtos paveldo objektas, paskelbtas gamtos paminklu. Riedulys yra 7,2 m ilgio, 6 m pločio, 2,3 m aukščio. Pasakojama, kad akmenį pametė velnias, nešęs jį ant Molavėnų, bet šokdamas per upelį jį pametęs.
more

Tauragės Švč. Trejybės bažnyčia

Tauragė
Pirmoji bažnyčia Tauragėje pastatyta 1507 m. Prie jos įkurta mokykla (pirmoji Žemaitijoje). 1865–1869 m. ne kartą prašyta valdžios leidimo statyti naują mūrinę bažnyčią. Leista remontuoti tik senąją. 1899 m. medinė bažnyčia nugriauta. 1904 m.pastatyta nauja mūrinė. 1915 m. bažnyčia apgriauta, po 1920 m. iš dalies atstatyta. 1941 m. bažnyčia vėl apgriauta, iki karo pabaigos liko neatstatyta. Atstatyta tik 1955 m. klebono Jono Beinorio rūpesčiu, parapijiečių lėšomis ir pagalba
more

Druskininkų Gydyklų parkas ir Muzikinis Druskininkų fontanas

Druskininkai
Gydyklų parkas - natūralus pasivaikščiojimo tęsinys. Iš miško išeiname į puošnią kurortinę erdvę, su mineralinio vandens biuvetėmis, skulptūromis, gėlynais ir Muzikiniu Druskininkų fontanu. Čia tinkamiausia vieta po procedūrų Gydykloje ateiti su mineralinio vandens gertuve rankoje ir gurkšnoti, kaip gydytojas patarė, iš lėto vaikštinėjant ar sėdint. Nusileidus prie Nemuno, galima nusiprausti įžymaus Grožio šaltinio vandeniu: tai sūriausias Druskininkų šaltinis (52 - 56 g/l), turintis odą valančių ir jauninančių savybių.
more

Merkinės Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia

Varėnos r.
Puošnią gotikinę-barokinę bažnyčią rasite netoli Merkinės miestelio centro. Merkinės bažnyčia – galbūt pati seniausia Dzūkijos bažnyčia, istoriniuose dokumentuose minima jau 1392 m. Bažnyčia savo dabartinį barokišką vaizdą įgavo po rekonstrukcijos 1648 m. Manoma, kad pirmoji bažnyčia pastatyta iš čia stovėjusios tvirtovės dar iki 1387 m. Bažnyčia Merkinėje minima 1392 m., 1496 m. atnaujinta. 1442 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras bažnyčiai skyrė turtų.
more

Vildžiūnų (Virintos) atodanga

Anykščių r.
Tai geologinis gamtos paveldo objektas, valstybės saugomu paskelbtas 2007 metais. Atodangos skardžio (daug kur stataus it siena) aukštis apie 10 m, ilgis palei upės vingį – iki 50 metrų. Vildžiūnų atodangą sudaro vėlyvojo devono Šventosios svitos dalies ir kvartero nuosėdinės uolienos.
more

Palatavio piliakalnis

Anykščių r.
Aikštelė beveik apvali, 30–33 m skersmens, kiek iškilusiu viduriu. Aikštelės šiaurės vakarinės dalies pakraštyje, nuo piliakalniui nepanaudotos aukštumos pusės, supiltas pusmėnulio formos pylimas žemėjančiais kraštais. Piliakalnio šlaitai statūs, iki 15 m aukščio. Piliakalnis atrastas 1997 m. pagal kraštotyrininko Raimundo Guobio surinktą informaciją.
more

Liudiškių piliakalnis

Anykščių r.
Tyrimai rodo, kad III–V a. čia stovėjusi medinė gynybinė pilis. Miškas išraižytas gilių erozinių kalvų. Piliakalnis įrengtas kalvų masyvo, sudarančio Šventosios viršutinės terasos pakraštį, vadinamo Aruodais, aukščiausioje vietoje, nedidelėje atskiroje kalvoje. Aikštelė ovalo formos, plokščia. Piliakalnio šlaitai statūs, 6 m (šiaurėje) – 17 m (pietuose) aukščio. 1990 m. piliakalnį tyrė Lietuvos istorijos institutas (vadovas Gintautas Zabiela).
more

Pavarių akmuo

Anykščių r.
Antžeminė riedulio dalis apgludinta, bet nepraradusi kampuotumo. Žemės – paviršiaus atžvilgiu ypač statūs du akmens šonai, o viršus plokščias. Riedulio matmenys (virš žemės esančios jo dalies): aukštis – 2 m, ilgis – 4,35 m, plotis – 3,89 m. Didžiausia horizontali apimtis yra 13,8 m. Riedulį sudaranti uoliena yra juosvai rudas granitas su biotitu, kitaip dar vadinamas rapakiviu. 1964 m. šis akmuo buvo paskelbtas respublikinės reikšmės geologijos paminklu. Koordinatės (WGS) 55.565243, 25.104307.
more

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus

Kaunas
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus yra Kaune, Laisvės al. 106. Įkurtas 1919 m. liepos 15 d. gamtininko Tado Ivanausko iniciatyva. Bendras muziejaus patalpų plotas – 6000 kv. m., ekspozicija išdėstyta 2500 kv. m., rinkinių saugyklos – 430 kv. m.
more

Kauno IX forto muziejus

Kaunas
IX fortas – Kauno tvirtovės šiaurės vakarų dalies vienas iš pagrindinių įtvirtinimų – 1958 m. liepos 16 d. tapo muziejumi – tautų kančios, skausmo ir atminimo simboliu.
more

Dotnuvos Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir vienuolyno ansamblis

Kėdainių r.
Iki 1636 m. buvo pastatyta pirmoji Dotnuvos bažnyčia. 1701 m. V.Bžostovskis ir jo žmona K.Mlečkaitė Dotnuvoje įkūrė bernardinų vienuolyną, kurio mūrinis pastatas išaugo 1768 m.
more

Švėtės atodanga

Joniškio r.
Atodanga yra dešiniajame upės Švėtės krante apie 3 km pasroviui nuo Žagarės miestelio.
more

J. Gižo etnografinė sodyba

Klaipėdos r.
Jono Gižo etnografinės sodybos lankytojai gali apžiūrėti istorinę ekspoziciją „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“. Čia galima atrasti informacijos apie Pamario krašto istoriją ir kultūrą, žvejų gyvenimo būdą, darbus bei amatus, J. Gižo asmenybę bei laivadirbio amatą. Interaktyviąją ekspoziciją „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“ sudaro keturios pagrindinės dalys.
more
  Total: 30