Places to visit

1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai pranešė, kad pagal naujausius skaičiavimus tikrasis Europos centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus (Molėtų kryptimi), tarp Purnuškių ir Bernotų kaimų. Prancūzų mokslininkai skaičiavimams atlikti pasitelkė gravitacijos centrų metodą, iki tol nenaudotą Europos žemyno centriniam taškui nustatyti. Skaičiavimai daryti atsižvelgiant į geometrinius Europos žemyno kontūrų ypatumus ir santykį su žemės traukos jėga.

Gravitacinė kalva

Kaišiadorių r.

Netoli Masiejūnų piliakalnio ir Kruonio HAE yra gravitacinė kalva. Žmonės kalba, kad čia dėl Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės dedasi keisti dalykai. Patys galite tuo įsitikinti. Atvykite automobiliu, pastatykite jį įkalnėje, išjunkite pavarą ir pamatysite kaip jis rieda ne nuo kalvos, bet į viršų.

Bradeliškių piliakalnis

Vilniaus r.

Kairiajame Dūkštos upelio krante, netoli Bradeliškių kaimo stūksantis piliakalnis yra vertas išskirtinio dėmesio. Manoma, kad tai ilgiausiai šiose apylinkėse buvusi apgyvendinta vieta, gynybai pradėta naudoti jau prieš 2,5 tūkstančių metų. Anot mokslininkų, iki pat XIV a. aplinkui gyvenantys žmonės čia slėpdavosi nuo priešų.

Paspąstis

Kelmės r.

Paspąsčio kaime (Karklėnų apyl.) yra dvi kalvos – Spąstis ir Spąsčiukas, apie kurias pasakojama daug padavimų. Dominuojanti apylinkėje Spąsčio kalva yra vadinama Maldokalniu. Kalvos, matyt, buvo apeiginės pagoniško kulto vietos.

Eibariškių parkas

Radviliškis

Eibariškių parkas – unikali erdvė laisvalaikiui, skirta tiek jaunimui, tiek ir ramybės ieškantiems senjorams

Vištyčio regioninis parkas ir lankytojų centras

Vilkaviškio r.

Beribių Suvalkijos lygumų kamputyje, trijų valstybių – Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos – pasienyje įsispraudusio Vištyčio regioninio parko kraštovaizdį formavo paskutinio ledynmečio ledo liežuviai, sustūmę aukščiausias Suvalkų aukštumos kalvas, tarp jų įspraudę vaizdingą Vištyčio ežerą, iš žemės gelmių į paviršių išridenę didžiulius akmenis, seklesnes vietas pavertę pelkėmis.

Andreikėnų piliakalnis

Utenos r.

Andreikėnų piliakalnis arba Juozapotos kalnas – piliakalnis Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, Utenos seniūnijoje, prie Andreikėnų kaimo. Pasiekiamas keliu Kvykliai-Andreikėnai pavažiavus 2 km nuo sankryžos Kvykliuose, yra dešinėje, į pietus nuo kelio, miško šiaurės rytų pakraštyje.

Kalniškės mūšio vieta

Lazdijų r.

Kalniškės mūšis įvyko 1945 m. NKVD kariuomenė apsupo partizanus, vadovaujamus J. Neifaltos-Lakūno. Partizanai (pagal skirtingus šaltinius jų skaičius siekė nuo 60 iki 120) buvo gerai įsitvirtinę kalvos viršūnėje, turėjo kulkosvaidžių ir granatų. Mūšyje NKVD kariuomenė patyrė didelių nuostolių – žuvo apie 700 karių.

Varnikų pažintinis takas

Trakų r.

Varnikų pažintinis takas puikiai tinka keliaujantiems dviračiu, ir pėstute. Draustinyje įrengtas 4 km ilgio pažintinis takas su 10 informacinių stotelių, poilsio vietomis su suoleliais ir pavėsinėmis. Dalis tako yra medinis.

Serpantinas

Radviliškis

Pačioje kalvos viršūnėje eksponuojama Radviliškio krašto garbės piliečio Stasio Žirgulio gimtajam miestui dovanota skulptūrinė kompozicija „Miesto metraštis“. Joje tarp keturių iš žemės iškylančių stulpų įkomponuotas Radviliškio miesto herbas. Ši kompozicija skirta Radviliškio miesto 450-ajam jubiliejui.

Vilniaus Kalvarijos, Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Vilnius

Ant aukštos kalvos stovinti barokinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra kompozicinis ir idėjinis Kalvarijų ansamblio centras. Ji artimai susijusi su Kryžiaus kelio stotimis ir yra neatskiriama jų dalis. Kalva, ant kurios pastatyta šventovė, Kalvarijų topografijoje atitinka Golgotos kalną, o trys Kryžiaus kelio stotys (31–33), skirtos paminėti Jėzaus nukryžiavimą, mirtį ir nuėmimą nuo kryžiaus, įkomponuotos tiesiog pačioje bažnyčioje. 31 ir 33 stotis yra įrengtos prie išorinių transepto sienų, o 32-ji – šventovės viduje, ji sutampa su Didžiuoju altoriumi.

Gaurės dvaro (Fišerio) koplyčia

Tauragės r.

XX a. pr. Gaurės dvaro savininkas Boleslovas Fišeris ant pušimis apaugusios kalvos kairiajame Šešuvies krante įsirengė šeimos mauzoliejų. Koplyčia neoromantinė, laidojimo rūsyje įrengta 12 kriptų.

Kačėniškės piliakalnis

Švenčionių r.

Piliakalnis įrengtas atskiros pailgos kalvos, esančios Mergežerio ežero vakariniame krante, aukščiausioje dalyje. Aikštelė keturkampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 66×10 m dydžio. Ji buvo įtvirtinta šlaituose įrengtu grioviu ir pylimu. Piliakalnis apardytas arimų, aikštelės rytinė dalis nuslinkusi į ežerą. Apaugęs praretintu mišriu mišku. Pietrytinėje papėdėje, 0,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė.

Merkinės piliakalnis

Varėnos r.

Nuo 1377 m. Kryžiuočių kelių aprašymuose, kronikose dažnai minima „Merkenpille“, „Merkenpil“ pilis stovėjo ant piliakalnio, stūksančio Merkio, Nemuno ir Stangės upių santakoje. Merkinės piliakalnis buvo įrengtas upių santakoje plytinčios aukštumos kyšulyje, tačiau apie jo sukūrimo datą, išskirdami tris jo raidos etapus, istorikai kalba aptakiai. Medinė pilis, stovėjusi stačiašlaitės kalvos 1200 kvadratinių metrų plote, buvo viena svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių. XIV – XV a. pradžioje ji tapo svarbiausiu Dainavos krašto kariniu, strateginiu centru kovose su kryžiuočiais

Rūdninkų giria

Šalčininkų r.

Rūdninkų giria yra vieno didžiausių Lietuvoje masyvų - Rūdninkų miškų, kurių plotas siekia 26000 ha - dalis. Girios biotopų kompleksas yra, be abejonės, viena vertingiausių rajono teritorijų. Zygmantiškėmis iki 30 m aukščio iškyla kontinentinės kopos. Atvira smėlyno plynė, suformuota nuo pastoviai mėtomų bombų, sukeltų gaisrų - yra unikalus kontinentinių smėlynų darinys. Rūdninkų girioje yra 3 ežerai. Netoli poligono esantis Šulnio ežerėlis (1,5 ha) irgi apsuptas pelkynu. Rūdninkų kaimo pietryčiuose, kontinentiniu kopų apribotuose pelkynuose, yra Gulbino ežeras.

Stelmužės dvarvietė (Stelmužės ąžuolas, Šv. Viešpaties Jėzaus Kryžiaus bažnyčia, Vergų bokštas)

Zarasų r.

Stelmužės dvarvietė žinoma jau nuo XVI amžiaus vidurio. Manoma, kad prieš atsirandant dvarui čia stovėjo pilis. Nors dvaro rūmai šimtmečiams bėgant ir neišliko, viename įdomesnių kaimų Aukštaitijoje vis dar galima aptikti likučių, liudijančių apie kažkada virusį dvaro gyvenimą. Ilgą laiką protestantiškoje aplinkoje klestėjusi dvarvietė ir šiandien vilioja grupes atvykėlių tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio valstybių. Lankytojai atvyksta į Stelmužę pamatyti Lietuvoje unikalių gamtos ir architektūros paminklų.

Palėvenės dvaras

Kupiškio r.

Komaras Zabožinskis dokumentuose minimas nuo 1481 m., kai paveldėjęs didelį palikimą įsikūrė Padniestrėje, vietovę pavadinęs Komarogradu. Vėliau Komaro Zabožinskio Vladimiro sūnus Motiejus - Karališkasis dvariškis, pasiėmęs savo dalį, išsikėlė į Lietuvą. Tiksli data nėra žinoma, tačiau rašoma, kad Motiejaus proanūkis Jeronimas 1661 m. buvo seimo deputatu, o vėliau dirbo teisėju. Sekančių kartų palikuonis Mykolas Komaras, Vandeno vaiskis jau 1654 m. įsikūrė Palėvenės dvare (tuometinėje Ukmergės apskrityje). Po Mykolo Komaro mirties našlė Kotryna Komarienė 1703m. Palėvenės dvarą užrašė savo sūnums Andriui ir Mikalojui Komarams.

Apžvalgos bokštas Bijeikių kaime

Anykščių r.

Bokštas stovi ant 163 m virš jūros lygio esančios kalvos Bijeikių kaime. Nuo 15 m. aukštyje esančios apžvalgos aikštelės atsiveria įspūdinga Rubikių ir Dusyno ežerų panorama, galima įžvelgti trijų bažnyčių (Debeikių, Leliūnų ir Alantos) bokštus, Bijeikių piliakalnį, Storių kalvas. Koordinatės (WGS) 55.485534, 25.261263.

Palendrių Šv. Benediktino vienuolynas