Places to visit
Punia
Alytaus r.
Istorikų teigimu, Punia – vienas iš 14 seniausių ankstyvųjų Lietuvos miestų. Punios piliakalnis yra vienas didžiausių ir gražiausių Lietuvoje. Stūkso jis Nemuno ir Punelės santakoje. Piliakalnį surasti labai lengva – nuo bažnyčios tiesiog reikia eiti 200 metrų keliuku, vedančiu į vakarus. Pasakojama, jog ant Punios piliakalnio stovėjusi kunigaikščio Margirio pilis, vadinta Pilėnais. 1336 metais čia įvykęs garsusis Pilėnų mūšis.
more
Pivašiūnai
Alytaus r.
Pivašiūnai įsikūrę vaizdingoje kalvotoje vietovėje, šalia didelio Pivašiūnų–Gineitiškių miško ir Ilgio ežero. Stebuklais ir malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos paveikslas puošia Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios, pastatytos 1825 m., altorių. Šis paveikslas pavaizduotas ir Pivašiūnų herbe.
more
Miroslavas
Alytaus r.
Miroslavo apylinkės Alytaus krašte žymios didinga jotvingiška praeitimi. Gilioje senovėje šiose vietose gyveno bebaimės, karingos jotvingių gentys. Miroslavas rašytiniuose šaltiniuose aktyviau minėti pradedamas XVII a.
more
Butrimonių trikampė aikštė ir sūkurinis fontanas
Alytaus r.
Butrimonys įsikūrė trijų kelių sankryžoje: iš Vilniaus į Alytų ir Punią. Taip susiformavo trikampė aikštė, kuri tapo ir turgaus vieta. Apie aikštę buvo išdalinti sklypai prekybininkams ir amatininkams, tai lėmė viso mietelio apstatymą.
more
Rietavo dvaro sodybos ansamblis
Rietavas
Rietavo dvaro sodyba – pereinamojo iš klasicizmo į istorizmą laikotarpio architektūros ansamblis, išskirtinas savo monumentalumu, išlikusių statinių gausa, kompozicija, vienu didžiausių Lietuvos parku. Tai - ansamblis turintis, ne tik architektūrinę, bet ir istorinę vertę, kaip paminklas grafams Oginskiams, naujų, pažangių mokslo, kultūros ir technikos idėjų skleidėjams.
more
Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus
Lazdijų r.
apčiamiesčio Emilijos Pliaterytės muziejus pradėtas kurti 1984 metais Kapčiamiesčio vidurinėje mokykloje. 2006 metais tapo Lazdijų krašto muziejaus padaliniu ir buvo pavadintas Emilijos Pliaterytės vardu. Šiuo metu muziejuje veikia keturios ekspozicijos.
more
Giedrys
Utenos r.
32 ha ežeras, telkšantis į Rytus nuo Alaušo ežero., su kuriuo jungia 0,5 km protaka (Alaušos baseinas). Pavadinimas kildintinas iš liet. giedras – „švarus, skaidrus, tyras“. Ilgis 1,2 km, vidutinis plotis 0,27 km, kranto linijos ilgis 3,2 km. Dubuo išgulėtas ledo luisto, didžiausias gylis 11 m, vidutinis gylis 4,1 m, vandens tūris 1,3 mln.m³. Prie ežero įsikūrę Salų ir Ruklių kaimai.
more
Prezidento Aleksandro Stulginskio gimtinė ir parkas
Šilalės r.
Parkas įkurtas 2012 m. vietos Aktyvių kaimo žmonių bendruomenės iniciatyva, prisidėjus Šilalės rajono savivaldybei, A. Stulginskio vardą turinčiam Lietuvos žemės ūkio universitetui ir kitiems. Iki 2013 m. parke pasodinta apie 150 įvairių medelių ir krūmų. Įrengti du tvenkiniai, puošnūs gėlynai, pavėsinės, sporto aikštelė.
more
Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia
Vilkaviškio r.
Bažnyčia stovi miesto pietvakarinėje dalyje prie gatvių sankryžos, pagrindiniu fasadu atgręžta į šiaurę. Klebono S. Čepulio rūpesčiu pagal architekto V. Landsbergio - Žemkalnio projektą 1928 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia ir klebonija. Bažnyčios didysis altorius su skulptūrine grupe buvo pastatytas 1929 m. Altorių sukūrė Bronius Pundzius. Tokia sukurta altoriaus kompozicija yra viena iš nedaugelių XX a. I p. Lietuvos bažnytinės dailės kūrinių. Ji reprezentuoja naujos stilistikos skverbimąsi į Lietuvos bažnytinę dailę bei architektūrą, plačiau paplitusią XX a. 4-jame dešimtmetyje.
more
Vinkšnupių kaimo totorių senosios civilinės kapinės
Vilkaviškio r.
Istorinė (memorialinė vieta). Paskelbtos saugomu kultūros paveldo objektu. Kapines prižiūri Bartninkų seniūnija. Prie lauko keliuko į kapines seniūnas įrengė informacinę lentą-rodyklę. Įvairūs mažosios kraštovaizdžio architektūros statiniai ir vaizduojamojo meno formos - akmeniniai antkapiniai paminklai (ant paminklų yra įrašai ir epitafijos lenkų, rusų, arabų kalbomis apie čia palaidotų totorių amžių, šeimyninę padėtį, tarnybines pareigas. Įrašai iškalti rašytinėmis arba spausdintinėmis raidėmis, pastebimai gausi šriftų įvairovė. Yra antkapinių paminklų paženklintų tik pusmėnulio pjautuvu.
more
Buvusi žydų sinagoga HAKHNASAT ORHIM / Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija
Marijampolė
Buvusi žydų sinagoga – dalis mūsų sakralinio paveldo, ilgus šimtmečius trukusios žydų istorijos Lietuvoje liudininkė. Žydai į LDK teritoriją atsikėlė maždaug XV a. pabaigoje. XVII a. pabaigoje ir XVIII-ojo pradžioje, šalį nuniokojus karams ir epidemijoms, LDK miestai ištuštėjo ir žydai buvo kviečiami tam, kad padėtų atgaivinti merdinčią ekonomiką. Spėjama, kadangi projektas nerastas, sinagoga suprojektuota architekto Valerii Rybarskii 1899 m. Tai eklektinis istorizmo laikotarpio pastatas, iškilęs centrinėje miesto dalyje XX a. pr. Išorės dekore gausu neoromaninių, neogotiškų bei rytietiškų motyvų. Sinagoga projektuota stačiakampio plano, tinkuoto mūro, su pusapvale apside Aron kodešui (hebr.–Šventoji skrynia), o tai yra svarbiausias sinagogos interjero elementas, puošnioje spintoje rytinėje pusėje, su dviem įėjimais į sinagogą vakarinėje pusėje ir vienu šiaurinėje.
more
Darsūniškis
Kaišiadorių r.
Darsūniškis – vienintelis miestelis Lietuvoje su trejais šventais vartais, stovinčiais ant visų trijų įvažiavimų į miestelį – Šv. Agotos, Šv. Jurgio ir Šv. Kazimiero. Vartai pastatyti, siekiant miestelį apsaugoti nuo gaisrų.
more
Dūkštų Šv. Onos bažnyčia
Vilniaus r.
Dūkštų Šv. Onos bažnyčia stovi Dūkštų kaime, 8 km į pietvakarius nuo Maišiagalos. Turi neogotikos bruožų.
Pastatyta 1856 m.
more
Stirnių Šv. Jono krikštytojo nukankinimo bažnyčia
Molėtų r.
Bažnyčia masyvi, stačiakampio plano, su plačiu bokštu ir apside. Vidus 3 navų, atskirtų lieknais piliastrais. Šventoriaus tvora medinių statinių. Jame yra kapinės.
more
Muzikantas Antanėlis, skulptūra
Pasvalys
Pasvalio miesto legenda tapęs Antanėlis – keistuolis Lėvens tilto muzikantas, tarpukariu savo smuiko garsais virpinęs praeivių širdis. Pasvalio miesto šventės metu Pasvalio krašto muziejus minėjo savo 20-metį. Interaktyvi skulptūra – Pasvalio krašto muziejaus dovana miestui.
more
Pamūšio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Pakruojo r.
Bažnyčia stovi Pamūšio kaime, Mūšos ir jos dešiniojo intako Lašmens santakos. Sebastijonas Jaugelis 1621 m. pastatė mūrinę evangelikų reformatų bažnyčią. Dėl jos varžėsi reformatai ir katalikai.
more
Linkuvos Švč. M. Marijos Škaplierinės bažnyčia ir Karmelitų vienuolynas
Pakruojo r.
Pirmoji medinė bažnyčia Linkuvoje buvo pastatyta 1500 m., 1570–1606 m. joje meldėsi evangelikai reformatai. Nuo 1606 m. ji – vėl katalikų bažnyčia. 1634 m. Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius Linkuvoje fundavo senosios regulos karmelitų vienuolyną. Jiems buvo perduota parapinė Linkuvos bažnyčia.
more| Total: 88 |
