Places to visit
Būdviečio dvaro sodyba ir svirnas
Lazdijų r.
Būdviečio dvaro sodybos fragmentai yra apie 15 km į p.v. nuo Lazdijų, 4 km nuo sienos su Lenkija.
Dvaras ir jo sodyba pradėjo kurtis 1589 m. Žygimantas Vaza, Lenkijos karalius ir Lietuvos Didysis kunigaikštis, patvirtino aktą, įrašytą Lietuvos metrikoje, ir tuometinėje Merkinės girininkijos karališkoje girioje 11 valakų ((apie 230 ha) su margais ir kitais priedais) pavadinęs Budoviči (Būdviečiu), jais iki gyvos galvos leido naudotis bajorui Grigorijui Sveckui.
more
Nemėžio dvaras
Vilniaus r.
Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Jie kūrėsi XVIII a., bet iki XIX a. pr. dvaro rūmai buvo mediniai. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840–1856 m.)
more
Palukščio dvaras
Raseinių r.
Palukščio dvaro sodyba yra Ariogalos seniūnijoje, Palukščio kaime. Greičiausiai dvaro pavadinimas kilęs nuo šalia tekančio upelio – Lukštynės. Nuo dvaro sodybos iki Dubysos upės apie 2 km. Pirmieji šaltiniai apie dvaro sodybą išlikę iš 1684 m. XVIII a. dvaro sodybą valdė Januškevičiai, Christianavičiai, Jurkevičiai. 1864 m. pastatytas naujas (medinis) dvarininkų gyvenamas namas, vadinamas ponų namu (išlikęs).
more
Gvaldų (Drungėliškių) koplyčia
Šilalės r.
Koplyčiai suteiktas Švč. Jėzaus Širdies titulas. Stovi miške, vienui viena, tačiau prieškariu čia buvo tankiai gyvenama – netoliese stovėjo keturios sodybos. Iš vienos jų šeimininkų – Drungilo – pavardės ir kilo vietovės bei koplyčios pavadinimas. Pasakojama, kad ten, kur dabar koplyčia, devynioliktame šimtmetyje ant akmens apsireiškė Kristus – vienas žmogus čia rado Jėzaus Nazariečio statulėlę.
more
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus
Rietavas
Pirmuosius muziejinių vertybių suvokimo orientyrus Rietavo istorijoje suformavo kunigaikščiai Oginskiai. XIX amžiuje paskutinę šios giminės rezidenciją Rietave išgarsino ne tiktai unikalių socialinių reformų, švietimo, kultūros, mokslo, technikos naujovių proveržis, bet ir puikūs meno kūrinių, archeologijos, senovinių ginklų, muzikos instrumentų rinkiniai, puošniai įrištų muzikinių natų, partitūrų kolekcija, turtinga dvaro biblioteka...
more
Kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškė
Kaišiadorių r.
2002 m. popiežiui Jonui Pauliui II į rožinio maldą įtraukus dar vieną – Šviesos slėpinių dalį, šioje vietovėje - Guronių kaime, Žaslių parapijoje, kardinolo Vincento Sladkevičiaus tėviškėje, pradėtas kurti Rožinio slėpinių kelias. Vieta parinkta šiam kompleksui norint įamžinti Šventosios Romos Bažnyčios kardinolo, itin branginusio Rožinio maldą, atminimą.
more
Stūglių piliakalnis
Švenčionių r.
Piliakalnis ir gyvenvietė Švenčionių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Stūglių Švenčionių seniūnija. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje. Aikštelė ovali, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 55×45 m dydžio, iki 3 m žemesne šiaurės rytine dalimi.
more
Jonušų tautodailės ir etnografijos ekspozicija
Plungės r.
Jonušai savo sodyboje Godelių kaime įkūrė privačią tautodailės ir etnografijos ekspoziciją. Eksponatus tautodailininkai pradėjo rinkti 6-to dešimtmečio pradžioje, o 8-to dešimtmečio pradžioje sulaukta ir pirmųjų lankytojų.
more
Sodyba „Medaus klėtelė“
Plungės r.
Jaukiame miško vienkiemyje galėsite paragauti bei įsigyti skirtingų rūšių medaus, kitų bičių pagamintų produktų, išbandyti, mūsų kraštuose dar naujieną, bičių terapijos paslaugas .
more
Plungės Mykolo Oginskio dvaro rūmai / Žemaičių dailės muziejus
Plungė
Mykolo Oginskio rūmuose nuo 1994 metų veikiančiame Žemaičių dailės muziejuje kaupiamos ir eksponuojamos muziejinės vertybės, atspindinčios Žemaitijos regiono kultūrinę, istorinę įvairovę, saugomos ir puoselėjamos Mykolo Oginskio dvaro tradicijos. Ekspozicijose siūloma susipažinti su XX–XXI a. profesionaliosios dailės kūriniais, kuriuos muziejui dovanojo Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys žemaičių menininkai.
more
Žiogelių kaimas (etnokultūrinis draustinis)
Druskininkų sav.
“Žaliuojantys miškai ir iškilmingai iš pagarbos nutilusios paunksmės, ir švelnūs, glamonėjantys vėjeliai…” Žymių poetų žodžiai išnyra iš atminties, keliaujant po dainomis ir legendomis apipintą Dainavos kraštą. Čia, pietinėje Lietuvos dalyje, nuo seno gyveno nuoširdūs dainingi žmonės, mylintys savo miškus ir daug prakaito reikalaujančią smėlingą dirvą, pasitinkantys svečią gardžia duona ir dainomis. Bet vargu ar mūsų protėviams buvo aišku, kad geria ir mazgojasi vandeniu, kuris gelbsti nuo visokių negalių, kad ir oras, kuriuo jie kvėpuoja - vaistas.
more
Maironio tėviškė Pasandravyje
Raseinių r.
Sesers name įrengtas muziejus su senu sodu, ledaine, tvartu ir klėtimi. Yra išlikę akmenys, žymintys senosios Maironio tėvų sodybos vietą. Muziejuje eksponuojami autentiški Maironio šeimos daiktai, menantys to meto gyvenimą.
more
Dieveniškės ir Dieveniškių regioninis parkas
Šalčininkų r.
Dieveniškės — tipiškas senųjų lietuvių žemių, kuriam priskirtinos Lietuvos Respublikos pietrytinės ir kaimyninės Baltarusijos vietovės, gyvenvietės pavyzdys. Svarbiausi Dieveniškių urbanistinio paminklo elementai — keturkampė aikštė, į kurią subėga penki istoriniai keliai. Jie jungė miestelį su Vilniumi, Ašmena, Trobomis (Subatninkais), Geranainimis, Šalčininkais. Svarbus istorinis paminklas - Švč. Mergelės Marijos Rožančinės bažnyčia, kuri pastatyta 1907 m. Priešais bažnyčią 1903 m. pastatyta mūrinė 21 metro aukščio varpinė, joje yra beveik 200 metų senumo varpai.
more
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus
Pagėgių sav.
Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejus įkurtas XIX a. pabaigos atstatytoje Mažosios Lietuvos spaustuvėje, kurioje dirbo, o vėliau ir gyveno Mažosios Lietuvos spaustuvininkas, visuomenės veikėjas, publicistas, vienas Aušros leidėjų, Mažosios Lietuvos Vyriausiojo gelbėjimo komiteto pirmininkas ir atstovas Valstybės taryboje, Tilžės akto signataras Martynas Jankus.
more
Šalčininkų rajonas
Šalčininkų r.
Rajono centras – Šalčininkai – miestas, esantis 45 km. nuo Vilniaus, kuriame dabar gyvena 7000 gyventojų. Miestas įsikūręs prie Šalčios upės, nuo kurios ir gavo pavadinimą. Pirmą kartą Šalčininkų vardas minimas nuo XIII a. istoriniuose kryžiuočių šaltiniuose, kur vietovė vadinama „Salsininken“ arba „Saletzniken“. Nuo XIV a. gyvenvietė priklausė Glebavičiams, vėliau Šalčininkus valdė didikai Chodkevičiai, o 1823 m. Šalčininkus nusipirko grafai Vagneriai, kurie tvarkėsi čia iki Antrojo pasaulinio karo. Neoklasicistiniai Vagnerių dvaro rūmai – vienas svarbiausių praėjusių amžių architektūros paminklų Šalčininkuose. Pastato viduje galima pamatyti puikias koklių krosnis, nuostabos vertą vadinamąją „auksinę salę“.
more
