Paieškų šiandien: 3543
Įmonių sąrašas

Kauno miesto muziejus, Kauno Rotušė

Rotušės a. 15 (Centras), 44279 Kaunas

(8 37) 207947
         

Rasti maršrutą:

Pasirinkite adresą:
Pasirinkite adresą:

Įmonės kontaktai

Telefonas
(8 37) 207947
Tinklalapis
www.kaunomuziejus.lt
El. paštas
muziejus@kaunomuziejus.lt
Direktorius
Gabrielius Sužiedėlis
Įmonės kodas
300154670

Darbo laikas

Antradienis
10.00-18.00
Trečiadienis
10.00-18.00
Ketvirtadienis
10.00-18.00
Penktadienis
10.00-18.00
Šeštadienis
10.00-18.00
Sekmadienis
10.00-16.00

Kauno miesto muziejus, Kauno Rotušė

Kauno širdis – rotušė, gyva miesto istorija, kauniečių dar vadinama baltąja gulbe. Kokią ją matome šiandien, išliko daugelio žmonių, pasišventusių saugant Lietuvos kultūros paveldą, dėka. Anksčiau čia vykdavo mugės, turgūs, įvairios iškilmės, buvo skelbiami teismo nuosprendžiai, į magistrato buveinę rindavosi garbingi miestelėnai. Šiandien čia šurmuliuoja kauniečiai, miesto svečiai, jaunavedžiai, o 2015 m. gruodžio 6 d. į pirmąją savo ekspoziciją pakvietė Kauno miesto muziejus.
Ką gi pamatys Kauno rotušės duris atvėręs muziejaus lankytojas?
1542 m. liepos 28 d. kauniečiai turgaus aikštėje pradėjo mūrinės rotušės statybą, kuri dalinai išliko iki mūsų dienų. Statybos pradžią liudija „Rotušės pamatų dėjimo aktas“– konkretus dokumentas, įrašytas į Kauno magistrato knygą. Lankytojas gali susipažinti su akto tekstu apie rotušės statybų pradžią ir sužinoti, kad Kauno valdžia ir vyriausiasis mūrininkas Benediktas Choinovskis, pagal seną paprotį vieną floriną ir statinaitę midaus užkasė greta kertinio akmens. Tęsiant ilgaamžias tradicijas 2001 m. buvo sukurta Kauno miesto mero inauguracijos ceremonija. Naujai išrinktas meras miestiečiams turi dovanoti statinaitę midaus ir monetą, kad miestas klestėtų ir taptų turtingesnis.
Rotušėje buvo ne tik miesto savivaldos institucijų ir teismų posėdžių salės, prekybinės patalpos, bet ir bokšto rūsyje įrengtas kalėjimas – mūro skliautu dengta patalpa paversta kalėjimo kamera. Čia išlikę keturios įmūrytos geležinių grandžių, ypač pavojingiems nusikaltėliams prirakinti, dalys. Dabar pagamintos XIX a. vidurio grandinių ir antrankių kopijos, kuriomis lankytojui suteikta galimybė prisirakinti prie sienos – kaip tai buvo daroma nuteistiesiems. Muziejaus svečiai gali nusileisti pietinėje bokšto pusėje esančiais siaurais laipteliais, kuriais kaltinamieji iš kameros buvo vedami į teismo salę – baimintasi užpuolimų siekiant išvaduoti teisiamuosius. Vėliau kamera buvo sužeminta įterptu mūro skliautu, o virš jos įrengta antroji – visai žema su laipteliais šiaurinėje bokšto pusėje.
1408 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui Kauno miestui suteikus Magdeburgo savivaldos teises, miesto valdžia palaipsniui perėjo į miestiečių renkamos tarybos – magistrato rankas. Čia svarbią vietą pradėjo užimti burmistro pareigybė. XVII–XVIII a. sandūroje Kaune tarybą sudarė 4 burmistrai ir 8–9 tarėjai. Kiekvienas iš burmistrų, savo pareigas ėjusių iki gyvos galvos, Tarybai vadovavo pamečiui. Du iš jų savo kabinetus turėjo rotušėje. Būtent burmistro pareigybė buvo laikoma svarbiausia mieste, neretai burmistras pavadinamas miesto šeimininku. Dirbančių magistrato tarnautojų patogumui, rotušės antrosios rekonstrukcijos metu, bokšto patalpose ir antrame aukšte, sienose buvo išmūrytos klozetų kabinos su žemyn einančiais kanalais nuotėkoms. Iš to yra spėjama kur buvo svarbiausių magistrato asmenų kabinetai. Į šias patalpas muziejaus lankytojai taip pat kviečiami.
XIX a. pradžioje Dūma pakeitė magistratą, kurio galios carinėje Rusijoje buvo gerokai apribotos: miestas tapo pavaldus Vilniaus ir Peterburgo pareigūnams, o nuo 1843 m. – Kauno gubernijos Valdybai. Didelės įtakos Kauno miesto savivaldos formavimuisi ir veiklai turėjo 1870 m. Rusijos imperijos Miestų įstatymas, Kaune pradėtas taikyti 1876 m.
daugiau...
Filialai

Įvertinkite:
(mažiausiai 100 simbolių) 0
Duomenų atnaujinimas