Lankytinos vietos



Šilutė

Šilutė

Senovėje Šilutės rajono žemė vadinosi Lamata (1252 m.) – „žema, pelkėta vieta“. Ji ribojosi su prūsų, kuršių bei žemaičių žemėmis. Nemuno deltos upės ir Kuršių marios nuo seniausių laikų buvo labai žuvingos. Todėl čia kūrėsi žvejai. Prekiauti žuvimi patogiausia vieta buvo prie Šyšos upės vingio, kur buvo brasta. Čia atsiradusią prekyvietę ypač pamėgo pamario žvejai, galėję parduoti žuvį ir įsigyti reikalingų prekių. Šioje gražioje vietoje įsikūrė pirmoji smuklė, gavusi Šilokarčemos vardą (vok. Heydekrug). 1511 m. šią smuklę su žeme ir teise laisvai žvejoti nupirko Georg Tallat. Žuvų turgus Šilutėje veikė beveik 500 metų. Čia suvažiuodavo valstiečiai iš Žemaitijos, o žvejai atplaukdavo iš Rusnės, Karklės, Minijos ir net iš Nidos bei Šarkuvos. Netoli Šilokarčemos, Verdainėje, 1550 m. pastatyta bažnyčia. Daug kartų Šilutė siekė gauti miesto teises, tačiau tam vis pasipriešindavo Klaipėda ir Tilžė. 1722 m. Šilokarčema – valsčiaus centras, o 1818 m. – apskrities centras. Tačiau tik 1910 m., sujungus tris kaimus – Verdainę, Žibus ir Šilokarčemą – Šilutė tapo miestu.
Šiandieninį Šilutės centrą puošianti Šilutės muziejus paveldėjo H. Šojaus archeologijos, kartografijos rinkinius ir ypač vertingą etnografinį rinkinį. Muziejuje yra XVIII a. lietuvininkų baldai, audiniai, rūbai, įvairūs buities daiktai.
Šilutė yra žymaus vokiečių rašytojo Hermano Zudermano (1857-1928 m.) gimtinė. Evangelikų liuteronų bažnyčios parkelyje atstatytas paminklas su rašytojo baraljefu. Netoli Šilutės, Macikuose, gimtajame rašytojo name, įrengtas muziejus.
Šilutėje išlikę daug senų pastatų: senasis paštas – 1905 m., gaisrinė – 1911 m., teismas ir kalėjimas – 1848 m., tiltas per Šyšą – 1914 m., H. Šojaus dvaras – 1818 m., senoji turgaus aikštė, uostas, geležinkelio stotis ir tiltas – 1875 m., Vydūno gimnazija – 1938 m.

 


Šilutės turizmo  informacijos centras