Paieškų šiandien: 92

Lankytinos vietos



Žagarės ozas

Joniškio r.
Pačios įdomiausios Joniškio rajone reljefo formos yra ozai (švediškai oz – gūbrys), susidarę maždaug prieš 13000 metų ledo plyšiuose arba tuneliuose cirkuliuojant ledo tirpsmo vandenims, susiklojus juose smėliams, žvyrams, gargždui. Tokios ledyno paliktos kalvos arba gūbriai, ypač lygumose, dažniausia susiję su mūsų tautos istorija. Žagarės ozas tęsiasi per Žagarės miesto kalvas, Žvelgaičio piliakalnį, Šilelio mišką, Strėlių pušynėlį, Naugardėlio pakilimą iki Minčaičių. Jis pats ilgiausias iš visų Lietuvoje esančių ozų, o taip pat ir įspūdingiausias, nes aplink kalvagūbrį plyti lygumos ir nuo jo atsiveria puikūs Žagarės apylinkių vaizdai. Žagarės ozas turėjęs apie 10 km. ilgį. Į šį ozą daugelis žiūrėjo tik kaip į teritoriją, kur galima kasti žvyrą. Daug jo čia ir iškasta, ypač po antrojo pasaulinio karo (kelių dešimtmečių bėgyje). Dėl šios priežasties kalvagūbryje radosi nemažai iškasų, o gilesniuose karjeruose savaime susitelkė vanduo. Apysveikis ozas, nepraradęs galutinai savo formos, išliko tik arčiausiai Žagarės miesto esančioje dalyje su Žvelgaičio piliakalniu ir laisvamanių bei evangelikų kapinėmis. Prie šių kapinių atveda gruntkelis. Seniau šis gruntkelis taip ir ėjo ozo ketera pro stovėjusią ant jos akmeninę evangelikų bažnyčią, čionykščių gyventojų vadintą latvių bažnyčia. Antrojo pasaulinio karo kovų metu ši bažnyčia buvo nuniokota, o vėliau nukasant čia ozą, ir visai jos neliko.
Įspūdingiausia ozo dalis – Žvelgaičio piliakalnis. 830 m ilgio ir 130 m pločio, pakylanti į apie 20 m aukštį ozo atkarpa 1964 m. paskelbta geologiniu gamtos paminklu. 470 m ilgio ozo dalis 1972 m. paskelbtas archeologiniu paminklu. 1985 m. ozas priskirtas prie respublikinės reikšmės gamtos paminklų, o 2000 m. – gamtos paminklu.
Kriučkalnio ozas buvo 3 km į vakarus nuo Žadeikių kaimo, šiaurrytiniame Žagarės miško pakraštyje. Jo ilgis 2 km, likusi yra tik 5 m aukščio nenukasta nedidelė atkarpa. Likusioje buvusio ozo dalyje plyti keletas apsemtų žvyrduobių.