Lankytinos vietos



Žemaičių muziejus "Alka"

Telšiai

Žemaičių muziejus „Alka“ oficialiai įkurtas 1932 m. vasario 16 dieną. Tačiau idėja Telšiuose turėti muziejų brandinta jau ištisą dešimtmetį. 1931 m. sausio 24 d. buvo įkurta Žemaičių senovės mėgėjų draugija „Alka“, pirmininku išrinktas vienas aktyviausių muziejaus steigimo iniciatorių Pranas Genys. Pagrindinis draugijos tikslas – muziejaus įkūrimas. Draugijos valdybos narių Eugenijaus Šalkausko, Kazio Sideravičiaus, Prano Genio, Mykolo Barkaus, Roberto Pukinsko bei kitų entuziastų pastangų dėka muziejus atvėrė duris trijuose išnuomotuose kambariuose.

1932 m. spalio mėnesį muziejus perkeltas į geresnes patalpas – į Didžiąją (dabar Respublikos) gatvę, kur Prano Girdvainio mūriniame name nuomoti 4 kambariai. 1935 metais Telšiuose saugomos vertybės jau traukė mokslininkų, liaudies meno tyrinėtojų dėmesį. Dalis eksponatų tais metais buvo eksponuojama Paryžiuje vykusioje meno parodoje.

                      Ruošiantis muziejaus pastato statybai Telšiuose, 1933 metais visoje Žemaitijoje pradėta rinkliava. Pinigus, statybines medžiagas muziejui aukojo ne tik apskričių, valsčių savivaldybės, bet ir atskiri asmenys, gyvenantys ne tik Žemaitijoje, Lietuvoje, bet ir užsienyje. Statybos darbus lėšomis parėmė ir Lietuvos švietimo ministerija, Vyriausybė. 1936 m. spalio 4 d. vakariniame Masčio ežero krante, ant Žaliojo kalno iškilmingai pašventintas kertinis muziejaus rūmų akmuo. Muziejus statytas pagal Telšių apskrities inžinieriaus Stepono Stulginskio sukurtą projektą.

                      1937 m. gruodžio 1 d. muziejus įsikėlė į kelis savo rūmų kambarius, nors rūmai buvo statomi iki pat 1941-ųjų metų. Dalies S. Stulginskio sukurto Žemaičių muziejaus projekto nesuspėta įgyvendinti, tačiau tuo laikotarpiu tai buvo vienintelis naujas muziejaus pastatas, iškilęs Lietuvos provincijoje.

                      Statant muziejaus rūmus, kaupiant eksponatus, be jau minėtų muziejaus valdybos narių, itin daug nuveikė telšiškiai J. Mikulskis, P. Gaidamavičius, žemaitis etnografas ir kraštotyrininkas Ignas Končius, kuris 1935 metais vadovavo muziejaus darbuotojų ekspedicijai, kuri vyko Drobukščių kaime.

                      Labiausiai muziejaus fondai pasipildė 1940 m. vasarą, kai itin daug vertybių į muziejų atvežta iš Žemaitijoje nacionalizuotų Tiškevičių, Oginskių, Pliaterių, Šuazelių, Gorskių dvarų, ir šie daiktai iki šiol sudaro muziejaus aukso fondą.

                      Vokiečiams užėmus Žemaitiją, muziejus veikė toliau. Didžiausios vertybės buvo išslapstytos pas patikimus kaimuose gyvenusius pažįstamus, pačiame muziejuje įrengtoje slėptuvėje. Po karo visa tai buvo sugrąžinta. Tik nedidelė dalis eksponatų dėl netinkamų jų laikymo sąlygų nukentėjo arba visai sunyko.

                      1945 metais vietoje iš darbo pašalinto sovietinei valdžiai nepriimtino Prano Genio muziejui pradėjo vadovauti Butkų Juzė.

1948 – 1988 metais Žemaičių muziejus „Alka“ oficialiai buvo vadinamas Telšių kraštotyros muziejumi.

                      1967 m. prie muziejaus buvo pradėti kurti filialai. Atidarytas Žemaitės gimtinėje Bukantėje. 1982 m. atidaryta Žemaitijos kaimo ekspozicija – muziejus po atviru dangumi. Kurį laiką muziejaus „Alka“ žinioje buvo ir Mažeikių kraštotyros muziejus, Šatrijos Raganos ir Lazdynų Pelėdos memorialiniai muziejai, liaudies meno ekspozicija Plungės varpinėje, Džiuginėnuose įkurta Žemaitės memorialinė ekspozicija ir keletas kitų muziejų. 1988 metais daugelis filialų tapo savarankiškais muziejais.

                      1988 metų spalio 30 dieną muziejus susigrąžino senąjį Žemaičių muziejaus „Alka“ vardą.

                      1994 metais muziejaus priestato statyba (architektas – Algirdas Žebrauskas).  1998 m. pradėta ir senojo pastato rekonstrukcija, kuri užbaigta 2002 metais, o 2012 m. užbaigti rekonstruoti Žemaitijos kaimo ekspozicijos pastatai.

 


Telšių apskrities turizmo informacijos centras