Lankytinos vietos



Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus

Elektrėnai

Elektrėnų literatūros ir meno muziejaus pradžią iš dalies galima sieti su pirmosios vidurinės mokyklos (dabar – „Ąžuolyno“ pagrindinė mokykla) atidarymu.Kaip V. Mizeras rašė muziejaus trisdešimtmečiui paminėti skirtoje knygoje „Elektrėnų literatūros ir meno muziejus 1976-2006“, saulėtą 1975-ųjų Rugsėjo pirmosios rytą ant mėlynų elektrinės marių kranto duris atvėrė Elektrėnų 1-oji vidurinė mokykla. Šventėje mokytojai ir mokiniai davė įžadus kurti mokslo ir kultūros šventovę. Jau tada gimė pirmoji mintis ir viltis šioje mokykloje puoselėti lietuvių kalbos, tautinės kultūros, pilietinės sąmonės vertybes, žadinti jaunose širdyse kūrybos ir meilės savo kraštui jausmus.

Muziejaus pradžia – garsusis literatūrinis kiemelis, kuriame įsikūrė pasakos „Eglė žalčių karalienė“ personažai, taip pat jame iškabinti iškiliausių Lietuvos rašytojų ir poetų bareljefai.

1982 metais, įgiję patyrimo ir drąsos, sustiprinto lietuvių kalbos ir literatūros mokymo lituanistai, muziejaus bičiuliai, vadovaujami V. Mizero, atidarė literatūros ir skulptūros mokomąjį kabinetą. Jame atidengta 30 vitrinų lietuvių literatūros klasikams, jaunųjų literatų ir filologų darbams, kitokiam literatūros ir meno eksponatų turtui kaupti bei saugoti.

Po metų, 1983 metų žiemą, muziejų pirmą kartą aplankė Lietuvos meistrų meistras, tautodailininkas, vienas talentingiausių Aukštaitijos medžio drožėjų Ipolitas Užkurnys. Netrukus buvo atgabenta ir pirmoji jo rankomis sukurta skulptūra, vaizduojanti Vincą Krėvę-Mickevičių.

Per du dešimtmečius skulptorius I. Užkurnys sukūrė 41 lietuvių literatūros klasikų ir jų kūrinių personažų skulptūrų. Unikalūs rašytojų bareljefai ir skulptūros – muziejaus pasididžiavimas.

1986 metais duris atvėrė trečiasis muziejaus skyrius – Vaikų pasaulis, o 1993 m. ketvirtas – Parodų fojė (dabar – Parodų salė). 1994 m. literatūros ir meno muziejuje įkurtas Egzodo skyrius.

Anot V. Mizero, ilgiausiai užtruko ir sudėtingiausias buvo Etnografinio skyriaus kūrimas. 2006 m. muziejuje pradėjus dirbti etnologei Onai Šakienei atsinaujino ir Etnografinis skyrius. Į muziejų atkeliavo daiktai, namų apyvokos reikmenys iš Elektrėnų savivaldybės kaimų.

Ilgus metus šis muziejus ir priklausė mokyklai, kurios pastate buvo įkurtas, ir buvo kuruojamas bei remiamas Trakų rajono kultūros skyriaus. 2003 metų gruodžio 17 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu muziejus tapo savarankiška įstaiga ir dabar vadinasi Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejumi.

2005 metais Elektrėnų savivaldybė patvirtino 4 Literatūros ir meno muziejaus darbuotojų etatus, paskyrė nuolatines patalpas. Dabar muziejuje su vadove Jurgita Chmieliauskienė dirba muziejininkė-etnologė.

Šiuo metu muziejų sudaro aštuoni skyriai, jis užima 826 kvadratinių metrų plotą: Literatūrinis kiemas (528 kv. m), Literatūros ir skulptūros skyrius (72 kv. m), Vaikų pasaulis (96 kv. m), Egzodo skyrius (18 kv. m), Etnografinis skyrius (54 kv. m), Parodų salė (54 kv. m), administracinis kabinetas (12 kv. m), archyvas-saugykla (12 kv. m).

1976-2002 m. muziejų kūrė ir jam vadovavo lietuvių kalbos mokytojas ekspertas, rašytojas, muziejininkas Vytautas Mizeras. Nuo 2002 m. muziejui vadovauja Jurgita Chmieliauskienė.

Muziejus globoja ir Elektrėnų savivaldybės literatų klubą „Strėva“

Kontaktai

Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus

Rungos g. 24, 26110 Elektrėnai

+370 528 34014

Video