Lankytinos vietos



Europos geografinis centras

Vilniaus r.

Europos geografinio centro ieškoma jau daugiau nei 200 metų. Astronomai, geografai, matematikai ir fizikai pateikia gana skirtingus skaičiavimus, dėl to Europos centrą žyminčių ženklų yra pastatyta Lenkijoje, Slovakijoje, Baltarusijoje, Vengrijoje, Estijoje…

Tačiau 1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai pranešė, kad pagal naujausius skaičiavimus tikrasis Europos centras yra Lietuvoje, 26 km į šiaurę nuo Vilniaus (Molėtų kryptimi), tarp Purnuškių ir Bernotų kaimų. Prancūzų mokslininkai skaičiavimams atlikti pasitelkė gravitacijos centrų metodą, iki tol nenaudotą Europos žemyno centriniam taškui nustatyti. Skaičiavimai daryti atsižvelgiant į geometrinius Europos žemyno kontūrų ypatumus ir santykį su žemės traukos jėga.

Šiam įspūdingam faktui pažymėti 1997 m. ant kalvos, atitinkančios nustatytas koordinates – 54 laipsniai 54 minutės šiaurės platumos ir 25 laipsniai 19 minučių rytų ilgumos, buvo užridentas 9 tonas sveriantis akmuo.

Tai labai graži Lietuvą reprezentuojanti 912 ha teritorija, lankytojus traukianti ne tik nuostabiu kraštovaizdžiu, bet ir unikaliu kultūriniu paveldu. Europos geografiniame centre ir apylinkėse yra:

Europos centrą žymintis akmuo su iškaltomis tiksliomis koordinatėmis
Lietuvos Respublikos vadovų sodinti ąžuolai
Marmuru grįsta pasaulio šalis žyminti aikštelė
Europos Sąjungai skirtas paminklas (G. Jokūbonio kompozicija)
Bernotų piliakalnis ir alkakalnis
Girijos ežeras
Kalvos papėdėje suręstame name įsikūręs informacijos centras, norintys įsiamžinti apsilankymą Europos centre gali įsigyti tai liudijantį sertifikatą. Europos centro ekspoziciją po atviru dangumi galima lankyti ištisus metus bet kuriuo paros laiku. Be to, netoliese yra vienas seniausių Lietuvoje – Bernotų – piliakalnis, šalia kurio aptikti archeologiniai radiniai liudija žmones čia gyvenus nuo I a. po Kr. Taip pat galima aplankyti alkakalnį– buvusiąsvarbią su religija ir mitologija susijusią vietą.

Europos Sąjungos simbolis

2004 m. Lietuvos įstojimui į Europos Sąjungą paminėti ant kalvos buvo pastatyta skulptoriaus Gedimino Jokūbonio kompozicija. Tai balto granito kolona su auksu dengta žvaigždžių karūna, kurią sudaro 12 žvaigždžių, simbolizuojančių Europos Sąjungos valstybes.

54°50’45’’ šiaurė – 25°18’23’’ rytai

Nors Europoje per praėjusius porą šimtmečių buvo paskelbta bent keletas geografinių žemyno centrų, Lietuvoje prancūzų mokslininkų nustatytas Europos geografinis centras yra išskirtinis, mat buvo nustatytas taikant ypatingesnę ir iki tol nenaudotą metodiką. Pagal gravitacijos centrų metodą,žvelgiant į Europos žemyną kaip į geometrinį kūną su tam tikrais ypatumais, Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkai 1989 m. nustatė tokias Europos centro koordinates – 54°50‘ šiaurės platumos ir 25°19’ rytų ilgumos.

Svarbu žinoti, kad konkrečios vietos koordinačių tikslumui užtikrinti reikalinga nurodyti ir sekundes. 2004 m. to paties instituto mokslininkai patikslino Europos geografinio centro koordinates ir pateikė detalesnius skaičiavimus – 54 laipsniai 50 minučių ir 45 sekundės šiaurės platumos ir 25 laipsniai 18 minučių ir 23 sekundės rytų ilgumos, tai yra netoli Pašilių kaimo, šiauriau Vilniaus.

Duomenys apie Lietuvoje nurodytą Europos geografinį centrą yra pripažįstami ir įrašyti į pasaulio Gineso rekordų knygą.

Bernotų piliakalnis ir alkakalnis

Šalia Europos centro esantys Bernotai – kaimelis, kuriame šiandien gyvena tik 6 žmonės. Tačiau šiose apylinkėse gyventa nuo senų laikų – apie tai byloja piliakalnis su pylimu, gyvenvietės liekanos ir kapinynas. Apie vietovę esama rašytinių ar kitų šaltinių.

Piliakalnis – natūraliai atsiradusi kalva, ant kurios randama gynybinių statinių, kultūrinio sluoksnio, t. y. žmonių gyvenimą liudijančių daiktų. Lietuvoje iš viso priskaičiuojama apie 1000 piliakalnių! Pažymėtina, kad tokia jų gausa yra viena didžiausių pasaulyje. Pavyzdžiui, 20 kilometrų spinduliu aplink Europos geografinį centrą galima rasti bent 7 kitus piliakalnius (Nemenčinės, Piliakiemių, Dubingių ir t. t.).

Bernotų piliakalnis – vienas seniausių piliakalnių Lietuvoje (datuojamas maždaug I a.). Tai pailga, apie 12 m aukščio natūrali kalva, ant kurios, tikėtina, stovėjusi gynybinė pilis. Piliakalnis apjuostas Girijos ežeru, iš jo ištekančio upelio slėniu bei apsauginiu grioviu, kas itin būdinga gynybiniams statiniams.

Į šiaurę nuo piliakalnio rasta senovės gyvenvietės liekanų. Archeologinių tyrimų metu aptikta keramikos ir geležies gargažių– žaizdre išdegusių ir į gabalus sulipusių anglių, šlako, liudijančių apie žmonių gyvenimą šiose apylinkėse I–XII a. Radiniai dabar yra saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Bernotuose yra aptiktas alkakalnis. Tai viena iš gausiausiai paplitusių šventviečių rūšių Lietuvoje, kulto vieta. Alkakalniuose būdavo įrengiamas aukuras amžinajai ugniai, kurią saugodavo vaidilutės. Tokias šventvietes gaubia ypatinga pagarba, jos dažniausiai būdavo įrengiamos atviroje vietoje, šalia kitų archeologinių paminklų, šventomis laikomų girių ar upių.

Žodis „alka“ (alkas) siejamas su žodžiu „alkti“. Tokia žodžio kilmė parodo alkakalnio ryšį su aukojimo arba dievų maitinimo samprata. Pačiose alkose arba netoli jų randami mirusiųjų kaulai byloja, kad tai iš tikrųjų buvo aukojimo ir laidojimo vietos.

Įsimintina, jog net po oficialaus krikščionybės įvedimo Lietuvoje šventvietės išliko svarbia dvasinio arba religinio gyvenimo dalimi – žmonės čia rinkdavosi prašyti sveikatos, gero derliaus, nešdavo aukas po pamaldų, piemenaujantys vaikai tokiose vietose imituodavo senąsias apeigas ir pan.

Kontaktai:

Golfo g. 6, Girijos k., Nemenčinės sen., Vilniaus r.

Tel.: +370 5 2 43 64 02