Lankytinos vietos



J. Gižo etnografinė sodyba

Klaipėdos r.

Jono Gižo etnografinės sodybos lankytojai gali apžiūrėti istorinę ekspoziciją „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“. Čia galima atrasti informacijos apie Pamario krašto istoriją ir kultūrą, žvejų gyvenimo būdą, darbus bei amatus, J. Gižo asmenybę bei laivadirbio amatą.

Interaktyviąją ekspoziciją „J. Gižas. Laivadirbio skrynią atvėrus...“ sudaro keturios pagrindinės dalys.

Pirmoji dalis skirta Kuršių marių laivų statybai. Joje pristatomi laivadirbystės technologijos procesai bei amato ypatybės. Ekspozicijos lankytojams suteikiama galimybė apsilankyti improvizuotose dirbtuvėse bei atverti garsiojo laivadirbio įrankių skrynią, kurioje saugomi kasdieniai Jono Gižo darbo įrankiai.

Pateiktas Kuršių marių planas su pažymėtomis laivų statyklų vietomis lankytojui suteikia galimybę daugiau sužinoti apie laivų statymo istorinę raidą, pagrindinius technologinius procesus ir svarbiausius valties statymo etapus: kruopštų medžiagų pasirinkimą, medienos paruošimą, džiovinimą, valties formavimą ir kita.

Antroji ekspozicijos dalis skirta Plokščiadugnių Kuršių marių žvejų valtims ir jų paskirčiai aptarti.

Lankytojas kviečiamas iš arčiau apžiūrėti, kokius laivus statė garsusis pamario laivadirbys. Ekspozicijoje pateikiamos fotografijos ir laivų konstrukcijos puikiai iliustruoja Jono Gižo ilgo ir kruopštaus triūso rezultatus.

Senatvėje Jonas Gižas atsidėjo smulkesniems darbams – burvalčių, reisinių, kurėnų modelių bei vėtrungių gamybai. Būtent laivų modeliai susilaukė aukštų įvertinimų įvairiose parodose. Jono Gižo gaminti modeliai išliko. Jie saugomi privačiuose ir įvairių šalių muziejų rinkiniuose. Burinių laivų modeliai: kurėnai, kiudelinės, bradinės, venterinės burvaltės su žvejybos priemonėmis – bene vertingiausi antrosios ekspozicijos dalies eksponatai.

Apie gyventojų susisiekimą vandeniu kviečiame sužinoti trečiojoje ekspozicijos dalyje - Susisiekimas Kuršių mariomis, upėmis ir vandens kanalais. Juk tuomet, atokiai įsikūrę žvejai valtimis transportuodavo šieną, gyvulius. Burvaltės tarnaudavo ir kaip susisiekimo priemonė, dreverniškiai jomis pasiekdavo bažnyčią. Pateiktose schemose, fotografijose lankytojui siūloma sužinoti, kaip, kokiomis priemonėmis vyko susisiekimas vandeniu.

Pasistačius valtį, pasigavus žuvį ir vandens keliais grįžus namo kviečiame į paskutinę istorinės ekspozicijos dalį – virtuvę, kurioje sukdavosi krante likusi moteris. Jautriai atkurtoje moters pasaulio kertelėje lankytojas kviečiamas apžiūrėti kasdienius rakandus, baldus bei interjerą, supusį pamario krašto gyventoją. Kviečiame įsivaizduoti, kaip per dieną ruošdavosi moteriškė žvelytė (žvejo žmona), laukdama vyro, grįžtančio iš dirbtuvių ar alinančios žvejybos.

 

Žvejų g. 13, Dreverna, Klaipėdos r.

Kontaktai