Lankytinos vietos



Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo pradėjimo bažnyčia

Kelmės r.

1639 m. Krizostomas Valadkevičius išpirktame žemės sklype, Kražiuose, pastatė vienuolyną moterims benediktinėms. Pasenus medinei bažnyčiai, 1757-1763 m. buvo pastatyta mūro bažnyčia. Ją suprojektavo Kražių jėzuitų kolegijos ir Vilniaus universiteto profesorius jėzuitas, matematikas, architektas Tomas Žebrauskas. Bažnyčiai buvo suteiktas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulas.

Garsi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, šventovė į istoriją įėjo Kražių skerdynių įvykiais. 1891 m. Rusijos caras, siekdamas sumažinti katalikiškų vienuolynų ir bažnyčių skaičių, davė įsakymą uždaryti Kražių benediktinių vienuolyną ir bažnyčią, o seseris perkelti į Kauno to paties pavadinimo vienuolyną. Carinė valdžia, uždariusi vienuolyną, planavo pastatus nugriauti, o vietoje jų įkurdinti Žemės ūkio mokyklą. Tikintieji dieną ir naktį saugojo bažnyčią, neleisdami jos uždaryti. 1893 m. lapkričio 23 d. vyko tikinčiųjų susirėmimas su caro kazokais vardan savo tikėjimo ir laisvės. Bažnyčia tuomet buvo uždaryta, bet nenugriauta. Tikintiesiems Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia grąžinta tik 1908 m. Dvejus metus parapijiečiai bažnyčią remontavo ir 1910 m. ji buvo iškilmingai konsekruota.

Dabar iš viso vienuolyno ansamblio išlikusi mūrinė bažnyčia, šventoriaus tvora ir dešinėje šventoriaus pusėje stovinti, XIX a. pirmoje pusėje pastatyta, Šv. Roko koplyčia. Čia kasmet, pirmą sekmadienį po Žolinių, vyksta seniausia ir giliausias tradicijas turinti Kražių parapijos šventė – Šv. Roko atlaidai.

M. K. Sarbievijaus g. 38, Kražiai, Kelmės r.

Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centras