Lankytinos vietos



Krokų lanka

Šilutės r.
Krokų lankos ežeras yra lagūninės kilmės bei pats didžiausias regioniniame parke (ilgis – 4,1 km, didžiausias plotis – 3,3 km). Ežero krantai žemi, šiaurinėje dalyje užpelkėję.
Pati turtingiausia žuvų ištekliais - Krokų lanka, kuri buvo gerokai didesnė nei Kuršmarių įlanka. Ji turėjo netgi savo atskirą žvejybos prievaizdą, kuris prižiūrėjo, kad būtų laikomasi žvejybos taisyklių, kad žvejai, neva savo naudojimui, nekirstų valstybinio (karališkojo) miško medienos parduoti, kad nenaudotų uždraustų žūklės įrankių - žeberklų, peikenų ir pan.
Nuo XVII a., paspartėjus sąnašavimui Minijos ir Nemuno žemupiuose, žvejai ėmė skųstis nuolat blogėjančiomis žūklės sąlygomis Krokų lankoje, Kniaupo įlankose bei upių žiotyse. Valdžia, negalėdama sustabdyti gamtinių procesų, ėmėsi žvejybos reformų. 1620 m. Krokų lanka ir kiti žuvingiausi marių priekrantės plotai buvo pradėti nuomoti privatiems žvejams. Nuo XIX a. pabaigos tarp Kuršmarių žvejų vis labiau plito kooperacija. Kiekvieno kaimo žvejai būrėsi į bendrijas, per kurias galėdavo organizuotai parduoti laimikius, nusipirkti reikalingų žvejybos reikmenų.
Krokų lankos vardas, anot padavimo, yra atsiradęs taip pat tradiciškai, kaip Didžiojoje Lietuvoje. Šienavo žmonės ežero vietoje. Po truputį dangus ėmė niauktis. Virš tos vietos susitvenkė didelis debesis. Visi spėliojo, kas tai gali būti. Kol galiausiai vienas ištarė Krokų lankos vardą. Po šių žodžių debesis nusileido ant žemės ir toje vietoje radosi ežeras - Krokų lanka.

Šilutės turizmo  informacijos centras