Lankytinos vietos



Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus

Klaipėdos r.

Muziejus įkurtas buvusios vokiečių žandarmerijos pastatų komplekse. Dabartinio pastato Klaipėdos g. 29 esančiame sklype buvo suplanuotas valdiškos paskirties objektas – vietinės žandarmerijos (policijos) nuovados sodyba. Sklypas užstatytas XX a. I –jo dešimtmečio pabaigoje, kaip rodo istoriniai duomenys, pagal tipinį tokios paskirties įstaigų statinių projektą, paplitusį Rytprūsiuose, tik kiek pakoreguotą. Sodybos statyba ir lėšomis rūpinosi Karaliaučiaus karališkoji vyriausybė.

Sodyboje pastatyti trys mūriniai pastatai. Pagrindinis pastatas – stačiakampio plano statinys, tinkuotas, su dekoratyviais langų, durų fasadų kampų tamsiai raudonų plytų apvadais. Lygiagrečiai su juo kieme pastatytas ūkinis vienaaukštis mūrinis panašios architektūros pastatas. Sandėliukas elementarios architektūros, stačiakampis. Gali būti, kad jis pastatytas vėliau.

Sklypo sodyba, išlaikiusi istorinę planinę struktūrą ir autentišką užstatymo architektūrą, turi paveldo objekto reikšmę. Gerai išlikę tradicinės XIX a. antros pusės – XX a. pradžios Rytprūsių mūrinės architektūros statiniai yra geros būklės. Sodyba išlaikiusi komplekso vaizdą, istorines ribas. Ji vertinga architektūriniu urbanistiniu požiūriu, yra vienas ryškiausių Priekulės miestelio Klaipėdos g. pietvakarinės pusės užstatymo elementų.

Rusų kariuomenė į Priekulę įžengė 1944 m. spalio 1 d. Šių pastatų kompleksas kuo puikiausiai atitiko saugumo būstinėms keliamus reikalavimus – buvo mūrinis, patogioje vietoje, su gana nemažu sklypu. Tad šiame pastatų komplekse 1945–1953 m. veikė Priekulės valsčiaus (vėliau rajono) NKVD-MVD-MGB poskyris (vėliau skyrius). Pagrindinio pastato pirmame aukšte 1946–1953 m. buvo stribų būstinė. Stribų budėjimo kambaryje stovėjo stalas, telefonas. Ant sienos kabėjo ginklai. Pastato rūsyje buvo areštinė. Areštinėje ilgai nelaikydavo, veždavo į Klaipėdos MGB kalėjimą.

Vidiniame kieme tuolaik niekinti žuvusių Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės Dariaus tėvūnijos Geležinio Vilko ir Rambyno (Pilies) būrių partizanų palaikai. Už pastatų esančiame 60 arų sklypo sode palaikus užkasdavo. Pagal Janinos Valančiūtės atliktus istorinius tyrimus spėjama, kad šioje teritorijoje buvo niekinti 80 partizanų palaikai. Kiek jų užkasta šioje teritorijoje, nėra nustatyta.

Sovietiniu ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu šiame pastatų komplekse veikė Priekulės apylinkė bei žemėtvarkos skyrius, o nuo 1997 m. - visuomeninė organizacija Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus.

Nežinia, kam pirmajam šovė į galvą mintis įkurti šį muziejų. Bet jo archyve yra išlikę keli lapeliai, kuriuose savo mintis apie muziejų išsakė sąjūdietis, vėliau Mažosios Lietuvos muziejaus mokslinis bendradarbis Kazys Budginas. Priekulietis šaulys Kazimieras Kačinskas sako, kad jie abu susėdę diskutavo, koks turėtų būti muziejus ir jo ekspozicija, o Kazys Budginas popieriuje fiksavo mintis. Galima sakyti, kad tos mintys ir norai išsipildė.

Iki 2006 m. vasaros buvo suremontuota pastatų išorė bei atliktas I aukšto vidaus patalpų remontas bei sutvarkyta muziejaus aplinka. Taip pat buvo įrengta pastovi teminė ekspozicija apie tremtį ir rezistenciją.

2006 m. liepos 22 d. įvyko Laisvės kovų ir tremties muziejaus atidarymas, kurio metu buvo laikomos iškilmingos mišios, šventinama muziejaus vėliava, patalpos, ekspozicija ir tautodailininko Vytauto Majoro skulptūra, skirta partizanų atminimui.

2006 m. muziejus tapo Gargždų krašto muziejaus filialu. Šiuo metu čia veikia stacionari vidaus ir lauko ekspozicija apie tremtį ir rezistenciją, priimamos ekskursijos, vyksta renginiai.

Klaipėdos g. 29, Priekulė, Klaipėdos r.

Muziejaus kontaktai