Lankytinos vietos



Nemėžio dvaras

Vilniaus r.

Nemėžio dvaras statytas XVI a. Jį valdė Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai, Oginskiai. Jie kūrėsi XVIII a., bet iki XIX a. pr. dvaro rūmai buvo mediniai. 1828 m. dvarą nusipirko Mykolas Tiškevičius, kuris ir buvo iki šiol išlikusių statinių iniciatorius (1840–1856 m.). Sodyba yra už 1 km nuo Nemėžio gyvenvietės, ansamblio branduolį sudaro rūmai, žirgynas ir oficina, apstatyta apie stačiakampį reprezentacinį kiemą, kurį supo dar ir mūro tvora. Kiek atokiau stovi medinis svirnas. Rūmai yra sodybos centre. Jie pastatyti 1836 m. Prieš porą dešimčių metų dvare gyvenę žmonės buvo iškeldinti, pastatai privatizuoti, tačiau šiuo metu yra prastos būklės. Tiesiant naują plentą A3 Vilnius–Minskas buvo sunaikintos puikios alėjos, perpus sumažintas šalia esantis tvenkinys.

Kontaktai:

Minsko pl. 96, Daržininkai, Vilniaus r. , koordinatės: 54.637585, 25.370095

Vilniaus rajono turizmo informacijos centras

Sirokomlės g. 5, Bareikiškių k., 13176, Vilniaus r.

Tel. +370 5 243 6402

El.p. tic@vrsa.lt

Vladislavo Sirokomlės muziejus

Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencija

Prie pat Vilniaus – Minsko plento stovintys rūmai priklauso dvarui, turinčiam turtingą istoriją. Manoma, kad Vytauto Didžiojo laikais Nemėžyje buvo pilis, vasaros rezidencija, kurioje jis gyvendavęs su šeima. Nemėžis rašytiniuose šaltiniuose minimas ir 1496 m., kai šioje vietovėje kunigaikštis Aleksandras iškilmingai pasitiko savo sužadėtinę, Maskvos kunigaikštytę Eleną, Ivano III dukrą. XVI amžiuje Nemėžyje įsikūrė Vytauto Didžiojo Lietuvoje įkurdinti totoriai. Nemėžio dvaras, buvusi Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valda, vėliau įėjo į Vilniaus ekonomijos arba Vilniaus vaivadų valdų sudėtį. Su laiku besikeičiantys dvaro šeimininkai buvo garsios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminės: Pacai, Radvilos, Sapiegos, Chodkevičiai. XIX a. dėl šio, tuomet skolų slegiamo dvaro, bylinėjosi Mykolas Kleopas Oginskis, Bžostovskiai ir Pliateriai.


Turtinga dvarvietė

1806 m. dvaras atiteko pulkininkui Ferdinandui Pliateriui, šis 1828 m. pardavė dvarą grafui Mykolui Tiškevičiui. 1836 m. iškilo nauji dviejų aukštų (centrinėje dalyje – trijų aukštų) mūriniai Nemėžio dvaro rūmai. Dvare įsikūrė Benedikto Tiškevičiaus dvarų Vilniaus paviete vyriausioji administracija. Dvaro rūmų pagrindinį fasadą puošė portikas su keturiomis kolonomis per du aukštus, galiniame fasade buvo paviljonas, antrame rūmų aukšte įrengta koplyčia. Dvare jau XVII a. pr. buvo vandens malūnas, sūrinė, bravorai, o XVIII a. ir popieriaus bei odos išdirbimo dirbtuvės. Prie Vilniaus – Ašmenos kelio stovėjo karčema, netoli malūno – kalvė. Nemėžio malūne 1920 m. įrengta elektrinė tiekė energiją visiems dvaro pastatams. 1926–1928 m. iš grafo Benedikto Tiškevičiaus dvarą nusipirko M.Bohvicas, pokariu pasitraukęs į Lenkiją, dvaras tuomet buvo nacionalizuotas.


Iki šių dienų išlikę dar nerestauruoti Nemėžio dvaro pagrindiniai XIX amžiaus rūmai, taip pat žirgynas, oficina, svirnas, parko su tvenkiniais fragmentai.

Daugiau įdomybių ir naujienų apie Lietuvos pilis ir dvarus rasite Lietuvos pilis ir dvarų asociacijos Facebook profilyje.