Lankytinos vietos



Padievaičio piliakalnis

Šilalės r.

Šilalės rajonas pasižymi piliakalnių gausa. Čia jų net 34. Daugelis garsėja savo didinga išvaizda ir šlovinga istorija. Tokių piliakalnių tarpe yra ir rajono vakarinėje dalyje kiek į pietus nuo Kvėdarnos miestelio, kairiajame Jūros upės krante esantis Padievaičio piliakalnis.

2021 metais baigti Padievaičio piliakalnio su priešpiliu ir gyvenviete tvarkybos darbai. Piliakalnio krantus skalauja Jūros upė, todėl buvo ypatingai svarbu sustiprinti upės ardomą krantą, sutvirtinti griūvančius šlaitus ir stabilizuoti paviršinės bei mechaninės erozijos pažeistas vietas. Upės pakrantėje pastatytos akmenų atramos, įrengtos bunos. Visa tai padaryta sutvirtinti krantą ir apsaugoti piliakalnį nuo tolimesnio ardymo. Archeologinio komplekso teritorijoje atlikti kraštovaizdžio formavimo darbai: pašalinti menkaverčiai medžiai, krūmai, dalis augmenijos, įrengti pėsčiųjų takai, apžvalgos aikštelės, laiptai, tilteliai, poilsio zona, mašinų stovėjimo aikštelė, Jūros upės pakrantėje baidarininkų išlaipinimo – laipinimo vieta.

Praeityje buvusi galinga tvirtovė - galimai šaltiniuose nuo 1305 m. minima Gedimino pilis. Prieš pradedant tvarkybos darbus, buvo atlikti Padievaičio archeologinio komplekso tyrimai. Doc. dr. Gintautas Zabiela nustatė, kad teritorijoje gyventa jau nuo II a., o intensyviausiai piliakalnis naudotas XIII-XIV a. Archeologinių žvalgymų metu rasti arbaleto strėlių antgaliai leidžia teigti, kad čia būta smarkaus susirėmimo. Vokiečių kronikų užrašai ir naujausi archeologiniai radiniai tik patvirtina hipotezę, kad būtent čia yra stovėjusi pirmoji Gedimino pilis, kurią galutinai sunaikino šį kraštą aktyviai puolę kryžiuočiai. Gyvenvietės teritorijoje rasta pasaginių segių, smeigtukų, kabučių, apyrankių, žiedų bei kitų žalvarinių papuošalų, kuriuos galimai žmonės nešiojo dar pirmaisiais amžiais po Kristaus. Itin vertingas radinys - keturios romėniškos monetos. Monetos įrodo, kad ir žemaičiai palaikė prekybos ryšius su Romos imperija. Padievaičio piliakalnio tvarkybos darbų dėka dar vienas piliakalnis Šilalės rajone buvo pritaikytas lankymui. Taipogi papildytos vietos istorijos žinios.

Komplekso teritorijoje esantis mitologinis Padievaičio akmuo, vadinamas Velnio sostu buvo pritaikytas turizmui. Krikščionybės laikais apie akmenį sklandė legendos, imta sieti jį su velniu, vietiniai pasakoja esą ,,kartą velnias susipyko su ponu, todėl jis nutarė sudaužyti bažnyčią. Aplakstęs miškus ir laukus, susirado akmenį ir pradėjo tempti link bažnyčios. Bet beeidamas pavargo ir pasidėjęs naštą prie upės, nutarė pailsėti. Bet kai atsisėdo ant akmens ir aptingo. Besėdint praėjo ir pyktis. Todėl kai jis atsikėlė, akmenyje buvo įspausta didelė duobė, o pats velnias pašoko ir nudūmė pastatęs ragus.“

Ilgą laiką akmuo ir jo lokacija sieta su pagonių šventvietės vieta. Akmens teritorijoje archeologinius tyrimus atlikęs dr. Vykintas Vaitkevičius iškėlė hipotezę, kad šventvietė ir ritualinis akmuo galėjo būti šlaito viršuje, bet per kelis šimtmečius akmuo natūraliai nuslinko į apačią. Profesoriaus nuomone, akmenį neabejotinai galima laikyti seniausia Lietuvoje žinoma kėde, kuri skirta svarbiam asmeniui, galbūt žyniui ar vadui. Jei šis faktas pasitvirtintų, Kvėdarnoje galima rasti ne tik Gedimino pilies vietą, bet ir Gedimino sostą.

Straipsnis parengtas remiantis Kultūros Paveldo Departamento informaciją